Baltieji Rūmai balandžio mėnesį pranešė turį „patikimų pranešimų, kad Rusija rėmė tariamai bandytą išpuolį prieš vyriausybę per rinkimus“ spalį.
Tačiau lankydamasis šioje mažoje Balkanų valstybėje, birželį tapusioje naujausia NATO nare, M.Pensas psustiprino kaltinimus dėl įtariamo bandymo perimti valdžią sąmokslu prieš tuometinio premjero Milo Djukanovičiaus (Milo Džiukanovičiaus) vyriausybę.
„Per pastaruosius metus Rusijos ketinimai tapo aiškūs, kai Maskvos remiami agentai siekė sužlugdyti Juodkalnijos rinkimus, pulti jūsų vyriausybę ir netgi bandė nužudyti jūsų premjerą “, – kalbėjo M.Pence'as per Adrijos chartijos šalių viršūnių susitikimą.
Jis sakė, kad tuo puolimu siekta „atkalbėti Juodkalnijos žmones nuo prisijungimo prie NATO aljanso“.
Juodkalnijos pareigūnai ir pats M.Djukanovičius yra sakę, kad pučo organizatoriai siekė jį nužudyti.
Grupė Serbijos piliečių buvo suimta rinkimų išvakarėse dėl įtariamai planuoto pučo; šiuo metu Juodkalnijos sostinėje yra teisiama 14 įtariamųjų, tarp kurių yra du Rusijos piliečiai, šiems nedalyvaujant.
Rusija kaltinimus neigia.
Pagyrė Juodkalniją
JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) pagyrė anksčiau šiemet prie NATO prisijungusią Juodkalniją išdrįsus pasipriešinti Rusijos spaudimui.
„Jūsų drąsa, ypač Rusijos spaudimo akivaizdoje, įkvepia pasaulį, noriu pagirti jus už tai“, – antradienį per oficialią vakarienę su Juodkalnijos prezidentu Filipu Vujanovičiumi sakė JAV viceprezidentas.
„Siunčiu jums linkėjimus nuo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo). Jis mane atsiuntė kaip konkretų mūsų įsipareigojimo Juodkalnijai, naujausiai NATO narei, ženklą“, – pridūrė jis.
M.Pence'as yra aukščiausio rango JAV pareigūnas, per pastarąjį šimtmetį aplankęs šią nedidelę valstybę, įsikūrusią Adrijos jūros pakrantėje.
Vis dėlto siekiant narystės NATO Juodkalnijai teko nepaklusti savo buvusiai sąjungininkei Rusijai. Pastaroji stengėsi išsaugoti savo tvirtą istorinę, politinę ir kultūrinę įtaką šioje slaviškoje valstybėje, kurią Maskva laiko savo ypatinga interesų zona.
„Esame su jumis“
Kiek anksčiau antradienį stovėdamas greta Gruzijos vyriausybės vadovo Georgijaus Kvirikašvilio M.Pence'as pažadėjo JAV paramą šiai mažai Kaukazo valstybei nukentėjusiai nuo Rusijos agresijos 2008-aisiais.
„Esame su jumis, palaikome jus“, – sakė JAV viceprezidentas ir pavadino Gruziją „svarbia strategine Vašingtono partnere“.
Viceprezidentas taip pat pasakė kalbą maždaug 750 karių, dalyvaujančių šalyje vykstančiose tarptautinėse karinėse pratybose „Noble Partner 2017“. Tai yra didžiausios kada nors surengtos bendros šių dviejų šalių kariuomenių pratybos.
Gruzijos pasisukimas į Vakarus supriešino ją su Rusija, o ši priešprieša 2008 metais peraugo į ginkluotą konfliktą dėl separatistinio Pietų Osetijos regiono.
Maskvos remiama Pietų Osetija ir kitas Gruzijos separatistinis regionas – Abchazija – su Tbilisio centrine vyriausybe konfliktavo nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio ir buvo faktiškai jai nepavaldžios.
Daug metų didėjusi įtampa 2008-ųjų rugpjūtį prasiveržė trumpu, bet intensyviu Rusijos ir Gruzijos karu, po kurio Maskva pripažino abiejų separatistinių teritorijų nepriklausomybę ir įvedė į jas tūkstančius savo karių.
M.Pence'as pabrėžė, kad „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia okupaciją“, dėl kurios „rusų tankai stovi Gruzijos žemėje“.
Jis pakartojo, kad D.Trumpas rengiasi patvirtinti naujas baudžiamąsias priemones Rusijos atžvilgiu. Pastarasis sankcijų paketas dar nė neįsigaliojęs jau spėjo pabloginti ir šiaip įtemptus Vašingtono santykius su Maskva.
„Prezidentas D.Trumpas greitai pasirašys sankcijų įstatymą“, – sakė M.Pence'as per spaudos konferenciją Tbilisyje.
Jungtinių Valstijų Senatas ketvirtadienį beveik vienbalsiai priėmė teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, kurią norima nubausti už kišimąsi į praėjusių metų JAV prezidento rinkimus bei Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją.
Baltieji rūmai nurodė, kad D.Trumpas pasirašys teisės aktą dėl sankcijų, tačiau nepatikslino, kada tai bus padaryta.
Naujausi komentarai