Tuo metu, kai vienas KGB absolventas Vladimiras Putinas ruošiasi grįžti į prezidento postą, kitas šios mokyklos auklėtinis traukia į dienos šviesą tamsų Rusijos šnipų pasaulį.

Dvigubas agentas

B.Karpičkovas gimė 1959 m. sovietinėje Latvijoje, užaugo patriotiškoje komunistinėje šeimoje ir tapo inžinieriumi. Vyras dirbo kosminės pramonės komponentų gamykloje, kai jam darbą pasiūlė KGB. 1984 m. B.Karpičkovas įstojo į KGB mokyklą Minske, ten išmoko gerai šaudyti ir žudyti plikomis rankomis. Baigęs mokslus jis buvo paskirtas į KGB skyrių Rygoje, į prestižinę Antrąją valdybą, kuri vykdė kontržvalgybą, ir užsitarnavo majoro laipsnį.

Žlugus Sovietų Sąjungai, B.Karpičkovas atsidūrė nepriklausomoje Maskvai priešiškoje Latvijoje. Jis įsidarbino šios šalies specialiojoje tarnyboje, bet toliau slaptai teikė informaciją KGB, pervadintai į Federalinę saugumo tarnybą (FST).

Trejetą metų B.Karpičkovas buvo klasikinis dvigubas agentas. Jis papasakojo, kad buvo įsigavęs į Didžiosios Britanijos ambasadą Rygoje ir įrengęs joje pasiklausymo įrangą. B.Karpičkovas vykdė įžūlias Centrinės žvalgybos valdybos dezinformavimo operacijas. Vyras iki šiol saugoja savo darbo įrankius: visrakčius, skirtus į butus įsibrauti, ir specialų skenerį, leidžiantį klausytis pokalbių per atstumą, panašų į masyvų nešiojamąjį radijo ryšio aparatą.

Seni nuotykiai

Bet 1995 m. B.Karpičkovui kilo problemų. Jam vis labiau nepatiko korumpuota FST, kuri, anot vyro, nustojo jam mokėti. Latviai pradėjo jį įtarinėti dirbant rusams. Kai buvo demaskuotas, B.Karpičkovas buvo priverstas išvykti į Rusiją, keletą mėnesių praleido Maskvos kalėjime. Vėliau šnipas, pasinaudojęs padirbtu pasu, pabėgo į Didžiąją Britaniją. Nuo to laiko jis nesilankė nei Latvijoje, nei Rusijoje.

Gyvendamas Didžiojoje Britanijoje B.Karpičkovas parašė išsamius memuarus apie darbą KGB ir dabar ieško leidėjo. Memuaruose jis pasakoja apie savo senus nuotykius: operacijas su psichotropiniais narkotikais, įsakymą nužudyti ir atvejį, kai Rusijoje viešėjęs Japonijos karo atašė suprato, jog yra sekamas, ir savo viešbučio numeryje pasistatė palapinę.

„Jis buvo gerai pasirengęs“, – prisiminė B.Karpičkovas.

O FST devizas buvo „Žinoti viską“. Todėl, vadovaujantis standartiniu tarnybos protokolu, „blakių“ buvo prikamšyta visur, įskaitant tualetą ir miegamąjį.

Šnipų nesumažėjo

Rusija aktyviai šnipinėja Didžiojoje Britanijoje, kur gyvena daug rusų. Pabėgusiam B.Karpičkovui reikėjo naujos erdvės savo talentams, ir jis ėmėsi slaptų komercinių tyrimų rusų atžvilgiu, įskaitant oligarchus Borisą Berezovskį ir Romaną Abramovičių. Vienu metu vyras buvo įsitraukęs į prokremlišką jaunimo organizaciją „Naši“ ir dalyvavo rusų, smerkiančių Vladimiro Putino režimą, diskreditavimo operacijose. Jų pagrindiniais taikiniais tapo B.Berezovskis ir čečėnų separatistų lyderis Achmedas Zakajevas.

B.Karpičkovas pritaria britų žvalgybos vadovui Jonathanui Evansui, jog pasibaigus Šaltajam karui nelegalių Rusijos agentų Londone nesumažėjo.

„Didžioji Britanija yra viena pagrindinių Rusijos specialiųjų tarnybų veiklos krypčių“, – tvirtino B.Karpičkovas.

Pasak jo, po Rugsėjo 11-osios britų specialiosios tarnybos pagrindinį dėmesį skyrė kovai su islamo ekstremizmu ir tikėjosi, kad rusai padarys tą patį bei sumažins agentų skaičių Didžiojoje Britanijoje. Bet Maskva to nepadarė.

Primityvūs metodai

Vis dėlto daugeliui kyla abejonių, ar Rusijos agentai pavojingi. Kai Jungtinėse Valstijose 2010 m. buvo demaskuotas šnipų tinklas, vadovaujamas žaviosios Annos Chapman, paaiškėjo, jog tai visiški nemokšos. Rusijos slaptos operacijos Didžiojoje Britanijoje irgi atrodo gana primityvios.

2004 m. B.Karpičkovas susitiko su dviem „Naši“ atstovais, atvykusiais iš Maskvos. Jie mokėjo po 4,5 svaro sterlingų (pagal dabartinį kursą – 18 litų) grynaisiais demonstrantams už dalyvavimą prokremliškuose mitinguose: protesto akcijoje prieš A.Zakajevą ir prieš žurnalistę Aną Politkovskają, kuri po dvejų metų buvo nužudyta savo daugiabučio laiptinėje Maskvoje.

B.Karpičkovas įsitikinęs, kad radioaktyvios arbatos Londone išgėrusį Aleksandrą Litvinenką irgi nužudė buvęs jo darbdavys. Buvęs šnipas tikina, kad įspėjo britų specialiąsias tarnybas apie planuojamą žmogžudystę, bet jos esą ignoravo pateiktą informaciją.

B.Karpičkovas pridūrė, jog A.Litvinenkos likvidavimo operacijoje taip pat dalyvavo Londone dirbęs Rusijos diplomatas, kuris vėliau žuvo mįslingomis aplinkybėmis.

Nebijo, bet mirtinai pavargo

Dabar B.Karpičkovas stengiasi gyventi nepastebimas. Jis rašo, seka įvykius Rusijoje ir vyksta į keliones, kurių tikslo nenori skelbti. Vyras niekuomet negali atsipalaiduoti, nes įtaria, kad agentai, dirbantys Rusijos ambasadoje Londone, iki šiol jį seka. Buvęs šnipas teigia sulaukęs grasinimų mirtimi ir ne kartą pastebėjęs prie savo namų automobilių su Rusijos diplomatiniais numeriais.

B.Karpičkovas gyvena Londone jau daugiau nei dešimtmetį, bet iki šiol yra priverstas laikytis maskvietiškų taisyklių ir nepamiršti kontržvalgybininko įgūdžių. Tačiau jis tikina, kad nejaučia baimės, bet nerimauja dėl žmonos ir vaikų saugumo ir jaučia mirtiną nuovargį nuo šnipų pasaulio, kuris anaiptol neprimena istorijų apie Džeimsą Bondą.