Brazilijos Amazonijoje vykusiose JT klimato derybose COP30 valstybės šeštadienį pasiekė kuklų susitarimą, nes daug šalių atsisakė griežtesnių savo reikalavimų dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo, kad būtų išsaugota vienybė.

Susitarime šalys raginamos savanoriškai „paspartinti“ veiksmus dėl klimato kaitos, tačiau tik netiesiogiai užsimenama apie laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą.

Europos Sąjunga (ES) ir kitos šalys siekė susitarimo, kuriame būtų raginama parengti „veiksmų planą“ dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo, tačiau šie žodžiai į susitarimo tekstą nepateko.

Vietoje to šalys susitarime raginamos savanoriškai „paspartinti“ savo veiksmus klimato srityje ir primenamas Dubajuje vykusioje COP28 konferencijoje pasiektas bendras sutarimas. Tame 2023 metų susitarime pasaulis buvo paragintas nuo iškastinio kuro pereiti prie kitų energijos šaltinių.

JT verslo ir žmogaus teisių forume Ženevoje JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas įspėjo, kad „menki COP30 Beleme pasiekti rezultatai“ rodo, kaip „įmonių galios disbalansas (...) pasireiškia sprendžiant klimato kaitos krizę“.

„Iškastinio kuro pramonė gauna didžiulį pelną, nors žlugdo kai kurias skurdžiausias pasaulio bendruomenes ir šalis“, – sakė jis.

„Būtina numatyti tinkamą atsakomybę už šią neteisybę ir už visą kitą su klimato chaosu susijusią žalą“, – teigė jis.

V. Turkas atkreipė dėmesį į neseniai priimtą Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą, kad „vyriausybės turi užkirsti kelią didelei žalai mūsų klimatui, be kita ko, reguliuodamos įmones“.

Amerikos šalių žmogaus teisių teismas taip pat pripažino teisę į stabilų klimatą ir paragino šalis „užtikrinti, kad įmonės vykdytų deramą priežiūrą, ir numatyti su klimatu susijusios žalos atlyginimo priemones“, teigė JT pareigūnas.

JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pirmadienį susirinkusiems dalyviams sakė, kad jam dažnai kyla klausimas, „kaip ateities kartos po 50 ar 100 metų vertins mūsų lyderių veiksmus ir pražūtingą neveiklumą sprendžiant klimato krizę“.

„Ar šiandieninis neadekvatus atsakas galėtų būti laikomas ekocidu ar net nusikaltimu žmonijai?“ – klausė jis.