Kaliningrado giliavandenio uosto statybos turi panašumų su Klaipėda – norai dideli, bet plačios apimties projekto vykdymo pradžia stringa skirtinguose požiūriuose. 

Rusijai per brangus noras

Kaliningrado srities giliavandenio uosto statybas judina tik šios srities administracija.  Pagrindiniai jų argumentai yra tokie – sukurtas Kaliningrado uostas galėtų konkuruoti su Lenkijos uostais „habais“. Turima galvoje Lenkijos Gdansko ir Gdynės uostus. Apie tai, kad Klaipėdos uoste jau veikia keli skirtingų krovinių „hubai“ (paskirstymo centrai) Kaliningrade nutylima.

Bet konkurencijai su Lenkijos uostais reikia 207 milijardų rublių (beveik 98 mln. eurų). Rusijos masteliais tai nebūtų itin dideli pinigai, jei ne rublio nuosmukis, naftos kainų sumažėjimas ir beprotiški armijos perginklavimo planai, kurie veikia Rusijos ekonomiką.

Šiuo metu Rusijoje vyksta išlaidų mažinimo įvairiose srityse procesai, todėl tikėtis, kad bus pinigų skirta giliavandeniam uostui Kaliningrado srityje statyti, ekspertų vertinimu, nėra realu.

Kol kas lieka tik svajonės Kaliningrado srityje turėti giliavandenį uostą, kuris per metus krautų nuo 46 iki 50 mln. tonų krovinių. Tokie krovos duomenys pateikiami pagal šiuo metu parengtus tris skirtingus Kaliningrado srities giliavandenio uosto vystymo variantus. Pagal tuos variantus būtų suformuota nuo 33 iki 39 krantinių, kurių bendras ilgis būtų nuo 6,5 iki 8,3 tūkst. metrų. Per metus uostas priimtų nuo 3300 iki 3900 laivų.

Konkuruos su Klaipėda?

Pagrindine vieta, kur būtų statomas Kaliningrado srities giliavandenis uostas išlieka senasis Pionersko žvejų uostas.

Rekonstravus jį būtų įrengti keleivių, konteinerių, skystų, birių ir generalinių krovinių terminalai. Visai neseniai pradėta kalbėti ir apie tai, kad Pionersko giliavandeniame uoste turėtų būti įrengta ir jūrinių laivų bunkeravimo suskystintomis gamtinėmis dujomis bazė.

Pagal krovinių nomenklatūrą Pionersko giliavandenis uostas būtų labiau panašus į Klaipėdos uostą nei į Lenkijos „hubus“. Prieš kurį laiką Rusijos žiniasklaidoje buvo nuskambėję teiginių, kad Kaliningrado srities giliavandenis uostas turėtų suduoti konkurencinį smūgį Klaipėdos uostui. Įsivaizduojama, kad uostas Pionerske turėtų tokį pat efektą Klaipėdos uosto atžvilgiu, kaip Ust Lugos uostas Talino atžvilgiu, kur krova pastaraisiais metais mažėjo po 10-20 proc.

Ar Kaliningrado bėdos tik dėl Lietuvos?

Išlieka pagrindinis klausimas, kur Kaliningrado giliavandenis uostas dėtų tokius didelius kiekius krovinių. Išgabentų į plačiąją Rusiją? Bet jog tie gabenimai, pačių rusų teigimu, stringa Lietuvos geležinkelio bėgiuose.

Lietuvos geležinkeliai nuolat yra svarbiausias argumentas, kuris turi įtikinti Maskvą, jog būtina skirti pinigus Kaliningrade statyti giliavandenį uostą. Pateikiami iškalbingi duomenys – iš Novolipecko iki Kaliningrado atgabenti krovinį jis 52 proc. atstumo rieda Rusijos keliais, 33 proc. Baltarusijos ir 15 proc. Lietuvos keliais. Tuo pat metu krovinio gabenimo kaina iš visos grandinės 40 proc. sudaro Rusijos keliais, 32 proc. Lietuvos keliais ir 28 proc. Baltarusijos keliais.

Nuolat pareikiami duomenys, kad visų Kaliningrado uosto krovos kritimų kaltininkė esanti Lietuva dėl pernelyg didelių geležinkelio tarifų. Jie skaičiuojant tonkilometriui esantys beveik 2,5 karto didesni nei Baltarusijoje ir beveik tris kartus didesni nei Rusijoje.