Linijos aplenkė Angliją

Didžioji Britanija – išskirtinė šalis. Tai didelė sala, kur net 95 proc. prekių apyvartos tenka laivams.

Iš didžiausių Europos konteinerinių jūrų uostų dvidešimtuko bent 3–4 uostai yra iš Didžiosios Britanijos. Tarp jų Filikstou, Satamptonas, Iminghamas.

Be konteinerių, svarbią vietą Didžiosios Britanijos uostuose užima jūrų keltų terminalai. Iš jų tiesioginės linijos yra į artimiausius žemyninės dalies Vakarų Europos uostus.

"Brexitas" labiausiai paveikė jūrų keltus priimančius uostus. Dėl įvestų muitinės formalumų, kurie sulėtino jūrų keltais gabenamų krovinių apyvartą, dalis krovinių nukeliavo į Airijos uostus. Iš Prancūzijos buvo atidarytos bent kelios laivybos linijos į Airijos Roslero uostą. Iš jo su "persėdimu" kroviniai toliau gabenami į Didžiosos Britanijos Fišgardo uostą.

Taip išplėtus uostų geografiją tarsi išvengiama didesnių jūrų keltais gabenamų krovinių spūsties.

Nepaisant to, pagrindiniu Didžiosios Britanijos jūrų keltų uostu išlieka Doveris. Į jį eina svarbiausios Didžiosios Britanijos europinės jūrų keltų linijos iš Prancūzijos Kalė ir Diunkerko uostų. Doverio uostas laikomas Didžiosios Britanijos vartais į Europą, nes per jį keliauja apie 45 proc. visų jūrų keltais į Britaniją patenkančių krovinių iš Vakarų Europos.

Belgijos, Nyderlandų linijoms į Didžiąją Britaniją svarbūs yra Halo, Niukaslo, Harvičo uostai. Iš Vokietijos Šiaurės jūros uostų linijos eina į Iminghamą.

Nors šiuo metu Didžiosios Britanijos uostų veiklos rodikliai sumenko, tikimasi išlaikyti visus per 100 tūkst. uostuose dirbančių žmonių.

Uostuose vyko streikai

Didžiojoje Britanijoje pripažįstama, kad "Brexitas", COVID-19 pandemija, sutrikusi prekyba su ES šalimis, pabrangę, o kartais ir smarkiai vėluojantys konteineriai turėjo įtakos bendrai visų uostų veiklai.

Įtakos Didžiosios Britanijos uostams jau turi ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Sumažėjo į Didžiąją Britaniją gabenamų naftos produktų srautas. Tai lėmė ne tiek Rusijos nafta, kiek Šiaurės jūroje sumažėjusi naftos gavyba.

Visos išvardintos priežastys sumažino Didžiosios Britanijos uostų apyvartą, kai kur netgi pastebimai. Didžiosios Britanijos uostams ypač sunkūs buvo 2021 m., kai apyvarta buvo kritusi labiausiai nuo 1983 m.

Šie metai Didžiosios Britanijos uostams yra šiek tiek geresni. Palyginti su praėjusiais metais, bendras krovinių kiekis augo 4 proc.

Nepaisant to, 2022 m. rugpjūtį ir rugsėjį per Didžiosios Britanijos Filikstou ir Liverpulio uostus nusirito streikų banga. Vien didžiausiame konteineriniame Filikstou uoste streikavo per 1 900 darbininkų. Streiką jie dar planuoja tęsti nuo rugsėjo 27 iki spalio 5 d. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje planuoja streikuoti ir Liverpulio uostininkai.

Išradingumas: taip originaliai apie profsąjungos "Unite" remiamą streiką buvo pranešta Filikstou uoste.

Pagrindinė sulėtėjusios prekių apyvartos priežastis – sumažinti darbuotojų atlyginimai. Šie streikai daugiausia buvo susiję su tuo uosto sektoriumi, kur gabenami konteineriai.

Šiuo metu Europos uostuose vyrauja tendencija, kai dalis prekių nebekraunama į gerokai pabrangusius konteinerius, o gabenamos palaidos. Tai turėjo įtakos, kad nuo rugsėjo konteinerių kainos ėmė mažėti. Tikimasi, kad tai nuramins ir Didžiosios Britanijos uostuose kilusius socialinius neramumus.

Atsigauti prireiks 4 metų

Didžiosios Britanijos jūrų uostuose dirba per 100 tūkst. žmonių. Nors šiuo metu yra uostų veiklos kritimas, tikimasi išlaikyti uostų sektoriuje dirbančius žmones.

Planuojama, kad Didžiosios Britanijos jūrų uostai į prieš pandemiją ir prieš "Brexitą" buvusį lygį sugrįš maždaug apie 2026 m.

Nors uostų apyvarta kritusi, investicijų dydis į juos nemažinamas. Atsiskyrę nuo ES britai savo uostus labiau orientuoja į tarptautinį krovinių gabenimą iš kitų regionų, pavyzdžiui, Kinijos ar Amerikos žemynų.

Didžiausios investicijos uostuose – konteinerių krovos pajėgumui vystyti. Investuojama ne tik į didžiuosius konteinerių krovos uostus, kaip Filikstou, bet ir į mažesnius.

Be konteinerių terminalų vystymo, britai nemažas investicijų į uostus lėšas numato ir projektams, kurie susiję su jūros energetikos pramone, masinių krovinių terminalais.

Yra šiek tiek panašumo ir su Klaipėdos uostu, kur prabilta apie naujo konteinerių terminalo statybą pietiniame uoste, vėjo jėgainių priėmimo ir surinkimo terminalo vystymą buvusioje jūrų perkėloje.