Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras) yra prieštaringai vertinamų teismų sistemos pakeitimų, dėl kurių Europos Sąjunga blokavo milijardus eurų išmokėjimą, autorius, o tai paskatino opoziciją siekti jo atstatydinimo.

Norint jį atstatydinti, reikėjo surinkti 231 balsų daugumą 460 narių turinčiame Seime, tačiau ši iniciatyva surinko tik 226 balsus, taigi politikas savo pareigas išsaugojo.

Likusieji 228 balsai buvo prieš, o trys parlamentarai susilaikė. Visi valdančiosios dešiniųjų koalicijos įstatymų leidėjai balsavo Z. Ziobro naudai. Jis ir anksčiau yra atlaikęs tokias opozicijos pastangas.

Opozicijos įstatymų leidėjai paragino balsuoti dėl pasitikėjimo teisingumo ministru, teigdami, kad jis kelia grėsmę Lenkijos demokratinėms vertybėms, šaliai skirtam ES finansavimui ir galiausiai pačiai narystei bloke.

Pasiūlyme teigta, kad Z. Ziobro, kuris taip pat yra šalies generalinis prokuroras, vykdoma politika „tapo ypač žalinga“.

Ji „iškreipė teisingumo sistemą taip, kad buvo apribotos žmogaus teisės, ir tapo priežastimi, kodėl lenkai vis dar negauna milijardų eurų Europos Sąjungos lėšų“, buvo sakoma jame.

Jis vadovauja nedidelei valdančiosios dešiniųjų koalicijos sąjungininkei, kurios balsai leido Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) vadovaujamai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nuo 2015 metų įgyvendinti daugumą savo įstatyminių planų.

Tačiau Z. Ziobro politika sukėlė įtampą koalicijos viduje, ypač su ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu), siekiančiu skubiai atblokuoti daugiau kaip 35 mlrd. eurų vertės ES subsidijų ir paskolų, skirtų COVID-19 pandemijos padariniams Lenkijoje šalinti, išmokėjimą.

Šie pinigai labai reikalingi didėjant valstybės biudžeto deficitui, vyraujant daugiau kaip 17 proc. infliacijai ir ženkliai išaugus išlaidoms socialinėms programoms bei gynybai, atsižvelgiant ir į karą kaimyninėje Ukrainoje.

Vis dėlto PiS parlamentarai parėmė Z. Ziobro, kad išlaikytų koalicijos dominavimą žemuosiuose parlamento rūmuose, kur ji šiuo metu turi 228 mandatus. M. Morawieckis taip pat balsavo už tai, kad Z. Ziobro liktų poste.

„Net jei skirtingai vertiname įvykius, tam tikrus reiškinius, pasiekimus, tai nekeičia fakto, kad Jungtinis dešinysis sparnas turi labai didelę reikšmę“, – apie valdančiąją koaliciją sakė lenkų premjeras.

Likus kelioms valandoms iki balsavimo Lenkijos ryšių su ES ministras Szymonas Szynkowskis vel Sekas (Šymonas Šynkovskis vel Senkas) sakė, kad derybose su Briuseliu dėl lėšų atblokavimo padaryta pažanga.

Jis teigė, kad šiuo tikslu per šią parlamento sesiją bus pasiūlytos teismų sistemos nuostatų, ypač susijusių su sankcijomis teisėjams, pataisos.

Ministras pridūrė, kad pakeitimai yra pritaikyti stengiantis pasiekti teismų nepriklausomumo „pagrindinį etapą“, kuris yra lėšų, skirtų likviduoti pandemijos padarinius, išmokėjimo sąlyga.

Per dešimtmečius, praleistus Lenkijos politikoje, 52 metų Z. Ziobro užsitarnavo radikalaus nacionalisto ir euroskeptiko reputaciją.

Jis yra daugybės įstatymų, kuriais teismų sistema buvo pertvarkyta taip, kad teismai ir kitos teisminės institucijos būtų kontroliuojamos vyriausybės, autorius ir varomoji jėga.

Šie įstatymai Lenkiją pastūmėjo į ginčą su ES ir sukėlė didelius protestus šalies viduje.

Z. Ziobro ir vyriausybė tvirtina, kad pakeitimai buvo būtini ir jais siekta pašalinti paskutinius komunistinių laikų tvarkos pėdsakus teismų sistemoje.

Jis taip pat užsipuolė ES dėl to, kad blokas sustabdė finansavimą Lenkijai, akcentuodamas su teisinės valstybės principu susijusias problemas. Z. Ziobro teigimu, ES peržengia savo teises, nustatytas 27 narių bloko sutartyse.

2019 metais jo pavaduotojas atsistatydino dėl įtarimų socialiniuose tinkluose kursčius neapykantą prieš vyriausybę kritikavusius teisėjus.

Be to, dėl Z. Ziobro inicijuotų ir Teisingumo ministerijos parengtų teisės aktų, kuriais draudžiama priskirti lenkų tautai ar valstybei nacių Vokietijos įvykdytus nusikaltimus, pašlijo Varšuvos ryšiai su JAV ir Izraeliu.

Įstatymas, kuriuo siekta kovoti su neteisingais pareiškimais, kad Lenkija, nacių Vokietijos auka, yra atsakinga už Holokaustą, buvo vertinamas kaip mėginimas slopinti istorinius tyrimus ir diskusijas, todėl, kilus tarptautiniam spaudimui, jis buvo peržiūrėtas.