Trys etapai
Spalio 15 d. JAV Senatas patvirtino naujojo ambasadoriaus Danijoje kandidatūrą – juo taps verslininkas, buvęs diplomatas Kenas Howery. „Grenlandijos kontrolė yra absoliuti būtinybė, – dar pernai gruodį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė Donaldas Trumpas. – Kenas puikiai atstovaus Jungtinių Valstijų interesams.“
Atsakydamas K. Howery padėkojo D. Trumpui, įraše pažymėjo ne tik JAV ambasadą Kopenhagoje, bet ir konsulatą Nuke, ir parašė norįs pagilinti abiejų šalių santykius.
K. Howery patvirtinimas ambasadoriumi žymi ne Grenlandijos kontrolės projekto pauzės pabaigą – jis rodo, kad tokios pauzės apskritai nebuvo. Danijos žiniasklaida kalba, kad naujasis ambasadorius turėtų įgyvendinti trečiąjį, pavojingiausią, Baltųjų rūmų plano etapą. Šaltiniai Danijos Vyriausybėje esą mato aiškią D. Trumpo strategiją. Apie tai, kokia ji rimta, byloja ir Danijos laikraščio „Politiken“ gauta informacija: JAV ambasados Kopenhagoje ir JAV konsulato Nuke darbuotojams buvo nurodyta pateikti visus nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. sausio siųstus ar gautus pranešimus, susijusius su D. Trumpu. Buvęs JAV ambasadorius Danijoje Rufusas Giffordas tai palygino su personalo valymu: atsisakymas perduoti Valstybės departamentui net privačias žinutes galįs būti pretekstas atleisti iš tarnybos.
Pirmiausia buvo žavėjimo etapas – sausio pradžioje Donaldas Trumpas jaunesnysis aplankė Nuką, demonstratyviai bendravo su vietos gyventojais ir verslininkais. Antrojoje fazėje Vašingtonas sustiprino spaudimą: kovą viceprezidentas J. D. Vance’as aplankė JAV karinę bazę Grenlandijoje ir griežtai kritikavo Kopenhagos Vyriausybę, esą ji salai skiria nepakankamai dėmesio.
Dabar esą prasidėjo trečiasis – infiltracijos ir tikslinės įtakos – etapas. Negirdėti naujų D. Trumpo pareiškimų, tačiau veiksmai tapo subtilesni. „Galbūt dabar mes išgyvename ramybę prieš audrą“, – rugpjūčio pabaigoje danų žiniasklaidai sakė vienas šaltinis iš Danijos Vyriausybės.
Keista misija
Pirmieji įrodymai apie prasidėjusią trečiąjį etapą pasirodė dar gegužę. Anot „Wall Street Journal“ (WSJ), D. Trumpo administracija davė nurodymų JAV žvalgybos tarnyboms intensyviau šnipinėti Grenlandiją.
Centrinės žvalgybos valdybos, Gynybos žvalgybos agentūros ir Nacionalinės saugumo agentūros vadovai esą gavo nurodymų dėl informacijos rinkimo prioritetų: domina žinios apie Grenlandijos nepriklausomybės judėjimą, grenlandiečių ir danų požiūris į JAV ketinimus imtis gamtos išteklių gavybos Grenlandijoje. Anot WSJ, tai esąs vienas pirmųjų konkrečių D. Trumpo administracijos žingsnių siekiant užvaldyti salą.
D. Trumpo užmojai perimti Grenlandiją toliau kelia didelių sunkumų Danijai, kuri save laiko artima Jungtinių Valstijų partnere. Kopenhaga nuolat pabrėžia salos autonomiją, tačiau stengiasi išlaikyti taikų bendravimo su Vašingtonu toną. Santūriai Kopenhaga reagavo ir į WSJ rašinį. Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas Danijos radijo eteryje tik pasmerkė „bet kokius bandymus kištis į Karalystės vidaus reikalus“, pavadino juos nepriimtinais. Jis taip pat paprašė susitikimo su JAV ambasados reikalų patikėtiniu.
Rugpjūčio pabaigoje situacija dar labiau paaštrėjo. Danijos visuomeninis transliuotojas DR, remdamasi šaltiniais Danijos Vyriausybėje ir valstybės institucijose bei neįvardytais šaltiniais Grenlandijoje ir JAV, pranešė, kad mažiausiai trys JAV piliečiai, susiję su D. Trumpo administracija, vykdo slaptas įtakos operacijas Grenlandijoje. Neįvardyti šaltiniai šias priemones pavadino infiltracija ir įtakos operacijomis.
Pasak DR šaltinių, šie asmenys ieškojo JAV draugiškų veikėjų, separatistiškai nusiteikusių aktyvių grenlandiečių, istorinės Daniją kopromituojančios medžiagos – įskaitant praeityje vykdytą priverstinę kontracepciją, vaikų atskyrimą nuo šeimų.
Įrodymų, kad amerikiečiai būtų vykdę tiesioginius JAV administracijos nurodymus, nėra, tačiau du iš jų anksčiau yra dirbę D. Trumpo administracijoje, trečiasis – ne kartą matytas 47-ojo JAV prezidento draugijoje.
Danijos žvalgybos tarnyba PET patvirtino, kad Grenlandija šiuo metu yra įvairių kampanijų, kuriomis siekiama kurstyti nesantaiką tarp Danijos ir Grenlandijos, tikslas. Tai gali būti daroma pasinaudojant „esamais ar sufabrikuotais nuomonių skirtumais“, stiprinant „tam tikrą Grenlandijoje vyraujančią nuomonę apie Danijos Karalystę ir Jungtines Valstijas ar kitas šalis, turinčias ypatingų interesų Grenlandijoje“.
Verslas ir polėkis
Būsimasis JAV ambasadorius – 49-erių K. Howery – ne eilinis diplomatas. Jis – milijardierius, 1998 m. kartu su kitu technologijų milžinu Peteriu Thieliu įkūręs bendrovę „PayPal“, o vėliau – ir rizikos kapitalo bendrovę „Founders Fund“.
K. Howery yra artimas Elonui Muskui, taip pat dalyvavusiu kuriant „PayPal“, – investavo į šio bendroves „Neuralink“ ir „xAI“, konsultavo jį tviterio pirkimo klausimais.
Skirtingai nei minėti technologijų elito atstovai, K. Howery vengė viešumos, nors ir yra gana ekstravertiškas. Jis – viengungis, mėgstantis dalyvauti automobilių lenktynėse, baigęs kulinarijos kursus Paryžiuje, kartais rengia trankius vakarėlius ir yra vienas iš vadinamųjų uraganų medžiotojų – mėgsta fiksuoti artėjančius tornadus.
Anot „New York Times“, būtent Grenlandija paskatino K. Howery susidomėjimą ambasadoriaus Danijoje pareigomis. Pirmosios D. Trumpo kadencijos metu jis atstovavo JAV Švedijoje. Šįkart jo užduotis labiau ambicinga.
Prasidėjo trečiasis – infiltracijos ir tikslinės įtakos – etapas. Negirdėti naujų D. Trumpo pareiškimų, tačiau veiksmai tapo subtilesni.
K. Howery artimas Silicio slėnio atstovams, puoselėjantiems specifinę viziją – libertarinę utopiją su vadinamaisiais „Charter Cities“: miestais, kur be valstybės reguliavimo būtų kuriamos iš išbandomos naujosios technologijos. „Reuters“ teigimu, keletas investuotojų iš Silicio slėnio, skyrusių dideles sumas D. Trumpo rinkimų kampanijai (pats K. Howery kampanijai skyrė 1 mln. dolerių), bando įtikinti JAV prezidentą paversti retai apgyvendintą Grenlandiją tokios vizijos poligonu.
Projekto „Praxis“ įkūrėjas Drydenas Brownas pernai Grenlandijoje nesėkmingai bandė derėtis dėl žemės sklypų pirkimo. Platformoje „X“ jis vėliau pats rašė, kad dėl atšiaurių oro sąlygų Grenlandija galėtų būti ideali vieta išbandyti Marso kolonizavo projektą, kurį E. Muskas planuoja įgyvendinti iki 2050 m. „Prieš išvykdami į Marsą, turime pastatyti Terminuso (taip E. Muskas vadina planuojamą Marso gyvenvietę) prototipą Žemėje, – rašė D. Brownas. – Manau, Grenlandija yra tinkama vieta tam.“
Tarp žymiausių „Praxis" rėmėjų – P. Thielis, investavęs į projektą per savo rizikos kapitalo bendrovę „Pronomos“. Anot „Reuters“, idėja patraukli ir K. Howery. Nominavus jį ambasadoriumi, „Praxis“ paskyroje platformoje „X“ atsirado įrašas: „Viskas pagal planą.“
Neaišku, ar pats D. Trumpas remia šį sumanymą, nors rinkimų kampanijos metu jis žadėjo skatinti „Charter Cities“ kūrimą visame pasaulyje.
Baimė paskatino ryžtą
Visi šie epizodai atskleidžia sudėtingą situaciją, kurioje atsidūrė Danija. Premjerė Mette Frederiksen stengiasi išlikti santūri – tiek po provokacinių J. D. Vance’o ir D. Trumpo sūnaus vizitų, tiek kilus šnipinėjimo skandalui. Ji apsiribojo aptakiu pareiškimu, esą bet koks kišimasis į Danijos Karalystės vidaus reikalus yra nepriimtinas.
Praėjusią savaitę M. Frederiksen Danijos parlamentą įspėjo, kad tyla Grenlandijos aneksijos klausimu greičiausiai bus laikina. „Šiuo metu visa tai atrodo tolima ateitis, – sakė ji. – Galbūt kai kurie mano, kad galime lengviau atsikvėpti. Tačiau aš manau, kad negalime.“ Politikė pabrėžė, kad Danija rems salą, kad jos žmonės galėtų patys nuspręsti savo ateitį: „Neleisime, kad grasinimai ar bauginimai verstų mus daryti tai, kas yra akivaizdžiai neteisinga.“
Kopenhaga vengia griežtesnės kritikos: Vašingtonas turi pernelyg daug svertų. Neseniai D. Trumpo administracija nurodė sustabdyti beveik baigto Danijos bendrovės „Ørsted“ jūrinio vėjo energetikos projekto statybą prie Rodo salos. Prezidentas grasino įvesti iki 250 proc. muitus farmacijos gamintojams – tai praktiškai sunaikintų Danijos farmacijos pramonę. Be to, Kopenhagoje nerimaujama, kad JAV technologijų milžinai gali pakenkti itin skaitmenizuotos Danijos komunikacijų srautams.
Pasirinkimų Danija neturi daug: ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo su Europos partneriais; laukti, kol baigsis D. Trumpo kadencija; gerinti santykius su Grenlandija.
Netikėta Baltųjų rūmų politika tapo savotišku katalizatoriumi, paskatinusiu Kopenhagą skirti daugiau dėmesio savo tolimajai autonominei teritorijai.
Rugsėjo 24 d. lankydamasi Nuke M. Frederiksen šalies vardu atsiprašė Grenlandijos už priverstinės kontracepcijos programą, ypač aktyviai vykdytą XX a. 7–8 dešimtmečiais. Danijos Vyriausybės tyrimo duomenimis, mažiausiai 4 070 merginų ir moterų buvo įvestos kontracepcinės spiralės – manoma, kad taip siekta riboti gyventojų skaičiaus augimą Grenlandijoje. Iki 1992 m. Danija buvo atsakinga už salos sveikatos apsaugos sistemą. Be to, prieš kelionę premjerė paskelbė apie steigiamą susitaikymo fondą, iš kurio bus skiriamos kompensacijos salos gyventojams, su kuriais dėl jų kilmės buvo neteisingai elgiamasi.
Akivaizdu, kad danai siekia sumažinti amerikiečių galimybes, pasinaudojus istorinėmis klaidomis, didinti priešiškumą tarp Kopenhagos ir Nuko.
Danija didina investicijas į Grenlandiją, kurią didžiąja dalimi ir taip išlaiko. Rugsėjo 16 d. pasirašytas susitarimas dėl infrastruktūros plėtros – šiam tikslui Danijos Vyriausybė 2026–2029 m. laikotarpiui yra numačiusi 1,6 mlrd. kronų (maždaug 214 mln. eurų).
Kopenhaga finansuos naujo pakilimo ir tūpimo tako statybas Itokortormite, esančiame Grenlandijos rytuose, ir naujo giliavandenio uosto statybas pietrytiniame Kakortoke. Be to, Danija ateityje finansuos pacientų iš Grenlandijos gydymą Danijos ligoninėse. „Šiuo susitarimu siekiama paremti savarankišką Grenlandiją ilgalaikėmis investicijomis ir kitomis iniciatyvomis“, – sakė Jensas Frederikas Nielsenas.
Stiprina gynybą
Rugsėjį Danija Grenlandijoje surengė vienas didžiausių karinių pratybų „Arctic Lights 2025“, kuriose dalyvavo iš viso 550 karių iš Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Kelias dienas sąjungininkų pajėgos treniravosi ginti kritinę infrastruktūrą, esančią vakarinėje didžiausios pasaulio salos dalyje. Grenlandijoje karinę bazę turinčios JAV nebuvo pakviestos.
Vos dėlto būtų klaidinga šias karines pratybas traktuoti kaip dviprasmiškų ženklų Vašingtonui demonstravimą. „Danija parodo, kad rūpinasi salos gyventojais“, – „Der Standard“ sakė Ulrikas Pramas Gadas iš Danijos tarptautinių studijų instituto.
Karinių pratybų mastas parodo JAV, kad Kopenhagoje rimtai vertinamas tiek Grenlandijos apsaugos klausimas, tiek bendros Danijos ir partnerių iš Europos galimybės prisiimti dalį atsakomybės už Arkties gynybą.
Danijos gynybos akademijos Arkties saugumo studijų centro atstovas Jonas Rahbekas-Clemmensenas interviu DR pastebėjo: Berlynas ir Paryžius rūpinasi Arktimi ir Šiaurės Atlantu, nes šios teritorijos yra labai svarbios dėl čia nusidriekusios ryšių linijos tarp Šiaurės Amerikos ir Europos. NATO valstybės nerimauja, kad karo su Rusija atveju Maskva, norėdama nutraukti ryšio linijas, pasiųstų savo povandeninių laivų iš Arkties į Atlanto vandenyną.
Prieš mėnesį Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas paskelbė, kad Vyriausybė investuos milijardus kronų į stebėjimo lėktuvų „P-8“ pirkimą. Jie patruliuos vandenyse į rytus nuo Grenlandijos ir stebės Rusijos laivus ir povandeninius laivus.
Be to, M. Frederiksen pranešė apie Danijos gynybos politikos paradigmos kaitą. Šalis pirmą kartą įsigysianti ilgojo nuotolio raketų, nes nesą abejonės, kad Rusija artimiausius metus kels grėsmę tiek Danijai, tiek Europai, sakė politikė.
Artėja su ES
Aktyviau judama ir kita kryptimi – nuo Grenlandijos Europos link. Spalio 8 d. Grenlandijos premjeras J. F. Nielsenas Strasbūre kalbėjo Europos Parlamente, akcentuodamas: Grenlandija nori glaudesnio bendradarbiavimo su ES.
„Grenlandija išgyvena išbandymų metą, tačiau ES yra ištikima draugė“, – sakė J. F. Nielsenas, tiesiogiai neminėdamas D. Trumpo grasinimų. Jis pabrėžė Grenlandijos strateginę svarbą pasaulinės konkurencijos dėl išteklių kontekste.
Svečias iš Nuko paragino ES investuoti į Grenlandiją, ypač – į retųjų mineralų telkinius, kurie turi potencialą „pakeisti pasaulio ir saugumo pusiausvyrą“. J. F. Nielseno teigimu, Grenlandijoje yra 24 iš 34 žaliavų, kurias ES yra oficialiai pavadinusi itin svarbiomis, atkreipė dėmesį į neišnaudotą salos hidroenergijos potencialą, kuris galėtų padėti ES įvykdyti žaliąją pertvarką.
J. F. Nielsenas pasidžiaugė Europos Komisijos planu daugiau nei dvigubai padidinti finansinę paramą Grenlandijai – tikimasi, kad iš naujo ES daugiamečio biudžeto (2028–2034 m.) tam bus skirta 530 mln. eurų.
Kalbėdamas apie JAV, J. F. Nielsenas sakė, kad Grenlandija išliks atvira bendradarbiavimui, jei bus užtikrinta „abipusė pagarba“ ir „pagarba tarptautinei teisei“.
Radioaktyvus palikimas
Kita vertus, praeities baubų Grenlandija gali priminti ir Jungtinėms Valstijoms.
Gilioje salos ledo dykvietėje tebėra „Camp Century“, 1959 m. įkurtos JAV karinės bazės, kurioje buvo vykdomi ledynų tyrimai ir planuota įrengti branduolinių raketų paleidimo platformas, liekanos.
Grenlandijos lede buvo išraustas tunelių tinklas, kuriame, be gyvenamojo komplekso, turėjo būti ir geležinkelių tinklas – kad sovietai negalėtų stebėti juo gabenamų raketų. Elektra bazę turėjo aprūpinti nedidelis branduolinis reaktorius.
Paaiškėjus, kad ledas yra pernelyg nestabilus, 1967 m. projektas buvo nutrauktas. Amerikiečiai išardė jėgainę, pasiėmė reaktorių, bet paliko daugybę atliekų (įskaitant apie 200 tūkst. l dyzelinio kuro ir radioaktyviąsias atliekas), kurios amžiams turėjo būti palaidotos po ledu. Tačiau dėl klimato kaitos tie amžiai gali baigtis anksčiau, nei tikėtasi.
2016 m. paskelbtas tyrimas atskleidė, kad dėl tirpstančio ledo ir sniego jau iki XXI a. pabaigos paviršiuje gali pasirodyti apleistos bazės likučiai.
Annot „Politico“, tyrimui vadovavęs Danijos geologijos tarnybos glaciologijos ir klimato profesorius Williamas Colganas „Camp Century“ vadina paleoklimatologijos gimtine. Tačiau, jo teigimu, iki šiol nebuvo bandyta nei tiksliau išsiaiškinti projekto likučių toksiškumo, nei jų pašalinti.
Esama kelių versijų, kaip „Camp Century“ galėtų užteršti aplinką. Tikėtina, kad situacija nesikeis iki 2100 m. Tačiau vėliau tirpstantis ledas ir sniegas gali nuplauti toksiškas atliekas į jūrą, arba ledas, kuriame yra bazė, atskils ir suformuos ledkalnį.
Naujausi komentarai