NATO lyderių susitikimo kitą mėnesį laukiama su nerimu, pastebi „The Times“, mat JAV prezidentas Donaldas Tumpas po G7 susitikimo pirmą kartą tiesiogiai susiejo prekybos bei gynybinio Aljanso klausimą.

„JAV padengia beveik visas išlaidas, susijusias su NATO, garantuojama apsauga toms šalims, kurios plėšia mus dėl prekybos (jos moka trupinius – ir juokiasi!)“, – D. Trumpas rašė „Twitteryje“ po G7 susitikimo Kanadoje, atkreipdamas dėmesį į ES 150 mlrd. eurų prekybos su JAV perviršį (Europos eksportas lenkia Amerikos importą į ES).

„Vokietija neskubėdama NATO skiria 1 proc. BVP, kai tuo metu mes sumokame 4 daug didesnio BVP procentus. Ar kam nors atrodo, kad tai logiška? Mes saugome Europą (ir tai yra gerai), esant dideliems finansiniams nuostoliams, o tada sulaukiame nesąžiningų kirčių dėl prekybos. Permainos čia pat!“ – toliau dėstė JAV prezidentas.

Kol kas situacija valdoma, tačiau rizika padidėjusi

Pasak I. Brzezinskio, prekybiniai nesutarimai tarp NATO partnerių yra natūralus reiškinys, kuris gali būti profesionaliai suvaldytas, tačiau jei tai neįvyks, pasekmės gali būti labai prastos.

„NATO yra bendrų interesų ir vertybių aljansas. Prekybos nesutarimai tarp partnerių yra natūralus reiškinys. Tokių nesutarimų yra nutikę praeityje, jų bus ir ateityje. Iki šiol tokie nesutarimai dažniausiai buvo sprendžiami protingai ir profesionaliai.

Prekybos karai akivaizdžiai silpnina transatlantinį ryšį, tuo pačiu kelia grėsmę ir NATO.

Tačiau jei šie ginčai būtų sąmoningai vystomi į visišką prekybos karą, tai keltų grėsmę NATO veiksmingumo pagrindui, Aljanso sanglaudai. Nė viena sąjungininkė iš tokios situacijos neišeitų nugalėtoja. Tik Aljanso priešininkai, įskaitant Vladimirą Putiną, turėtų iš to naudos“, – tvirtina JAV analitikas. 

Savo ruožtu politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad tokie nesutarimai, keliantys grėsmę ir NATO, yra itin žalingi laikais, kada kyla iššūkių visai Vakarų civilizacijai.

„Prekybos karai akivaizdžiai silpnina transatlantinį ryšį, tuo pačiu kelia grėsmę ir NATO. Tačiau ta grėsmė nėra susijusi su D. Trumpo žinutėmis „Twitteryje“. Pats procesas yra grėsmingas. Kiekvienas D. Trumpo veiksmas, Europos atsakymas – konflikto eskalacija. Kuo labiau partneriai pyksis, nepasitikės vieni kitais, tuo labiau tas transatlantinis ryšys aižės ir kels grėsmę.

Manau, kad Europoje yra problemų dėl supratimo, kokie iššūkiai kilo pačiai Vakarų civilizacijai, liberaliai demokratijai. Pirmiausias iššūkis – V. Putino režimas, tačiau yra ir kitų jėgų pasaulyje, kurios kovoja prieš liberaliąją demokratiją. Esant tokiems iššūkiams visai Vakarų civilizacijai, vienybė yra pagrindinis dalykas. Jei tos vienybės nesugebama pasiekti, tai yra visų problema“, – kalba M. Laurinavičius.

Horizonte – ekonominio nuosmukio grėsmė

JAV pritaikius muitų tarifus importuojamam plienui ir aliuminiui, Europos Komisija (EK) paskelbė produktų sąrašą, kurių importui į ES taip pat bus taikomi muitų tarifai. Tai, EK teigimu, turėtų atstatyti pusiausvyrą, o tarifai turėtų įsigalioti iki liepos pradžios, prieš NATO viršūnių susitikimą Belgijoje.

Į sąrašą pateko beveik 200 produktų, tarp kurių – žemės ūkio produktai (daugiausia grūdai ir jų produktai), tabakas, viskis, kosmetikos priemonės, drabužiai, motociklai, namų ūkio prekės. Tačiau D. Trumpas taip pat paskelbė apie tai, kad muitais apmokestintų prekių sąrašas turėtų būti plečiamas ir pagrasino muitų tarifais Europoje gaminamiems automobiliams. Tai – ne tik tiesioginė grėsmė Vokietijos automobilių pramonei, kurioje dirba 800 tūkst. darbuotojų, tačiau ir netiesioginė Lietuvai, Vokietijos, Skandinavijos šalių automobilių pramonei tiekiančiai labai daug įvairių automobilių detalių.

Banko „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis sako, kad kol kas horizonte matyti daugiau grėsmių ekonomikai nei galimybių susitarti.

„Matome, kaip prekybiniai barjerai vystosi ir eskaluojasi, stebėdami JAV ir Kinijos santykius. JAV pasiūlius importo tarifus kai kurioms prekėms, Kinija iš karto paruošė atsakomąjį prekių sąrašą. Tuomet JAV paskelbė, kad savo prekių sąrašą dar turės plėsti, nesusitaikys su tuo, kad Kinija apmokestins kai kurias prekes.

Tai – labai geras pavyzdys, kaip nenusileidžiant nė vienai pusei, galime atsidurti situacijoje, kokioje pasaulis buvo praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje po didžiosios ekonominės depresijos. Tuomet kiekviena valstybė bandė apsaugoti savo rinką importo tarifais, įvairiomis kvotomis ir barjerais. To pasekmė buvo didelis ekonomikos nuosmukis visame pasaulyje. Kol kas deja, derybos nevyksta taip, kaip norėtųsi, matome destruktyvų procesą, didėjančią įtampą ir ne visai aišku, kaip galima išspręsti tą problemą.“, – kalba ekonomistas.

Pasak pašnekovo, turint mintyje JAV prezidento nemokėjimą ir nenorėjimą pralaimėti, atsitraukti, sunku įsivaizduoti scenarijus, kaip šis prekybos karas galėtų baigtis.

„Nebent kai jau pasijustų reali žala JAV ekonomikai, galbūt Senatas apribotų JAV prezidento galimybes vienašališkai pritaikyti importo tarifus ir stabdyti prekybos santykius, nors tai irgi nėra lengvas politinis procesas.

Tačiau kol kas matome labai padidėjusią riziką, kad tas apsižodžiavimas virs realiais prekybos suvaržymais, kurie pakenks pasaulinei prekybai ir daugeliui išsivysčiusių pasaulio ekonomikų. Ir, žinoma, Lietuvai, kuri labai daug eksportuoja ir yra priklausoma nuo eksporto“, – pažymi N. Mačiulis.