Įstatymo pataisos Latvijoje: darbdaviai galės atleisti darbuotojus, neturinčius COVID-19 sertifikato

Latvijos ministrų kabinetas trečiadienį vakare patvirtino COVID-19 infekcijos plitimo valdymo įstatymo pataisas, suteikiančias teisę darbdaviams atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų spalio 1-osios nebus gavę COVID-19 sertifikato, taip pat numatantį įpareigojimą kai kurių sričių darbuotojams skiepytis nuo šios ligos.

COVID-19 sertifikatas Latvijoje išduodamas nuo COVID-19 paskiepytiems ar ja persirgusiems asmenims.

Įstatymo pataisų projekto autorių tvirtinimu, jomis formuojamas naujas požiūris į COVID-19 infekcijos plitimo stabdymą, kiekvieno visuomenės nario sveikatos apsaugą, valstybės institucijas įpareigojant teikti epidemiologiškai saugias paslaugas, o darbdavius – sukurti epidemiologiškai saugias darbo sąlygas.

COVID-19 sertifikatas bus būtinas sveikatos apsaugos, socialinės globos ir švietimo sistemos darbuotojams.

Darbdaviai privalės nustatyti pareigybių ir darbuotojų kategorijas, kurioms šis pažymėjimas bus privalomas, ir apie tai informuoti darbuotojus.

Įstatymo pataisų projekte numatyta prielaida, jog tais atvejais, kai darbuotojas neturi jo darbo pareigoms atlikti būtino COVID-19 sertifikato, šis faktas yra pakankama priežastis manyti, kad toks darbuotojas negali vykdyti nustatytų pareigybinių nuostatų, atsižvelgiant į apibrėžtą epidemiologiškai saugų darbą ar paslaugų teikimą. Kartu projekte numatyta darbdavio ir darbuotojo teisė susitarti dėl pastarojo darbo kitose pareigose ir neturint tokio pažymėjimo.

Tais atvejais, kai asmuo dėl objektyvių ir paaiškinamų priežasčių negali gauti COVID-19 sertifikato, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo santykių, o galimas ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.

Įstatymo pataisų projektas taip pat skelbia, kad darbdavys negali nutraukti darbo sutarties ar darbo santykių su COVID-19 sertifikato neturinčiomis nėščiosiomis, taip pat su moterimis po gimdymo iki vienerių metų arba žindymo laikotarpiu, bet ne ilgiau nei jų atžaloms sukaks dveji metai.

Kartu numatyta, kad įvesdama įpareigojimą skiepytis tam tikrų sričių darbuotojams valstybė prisiima atsakomybę už žalą, padarytą jų sveikatai dėl vakcinavimo.

Įstatymo pataisos įpareigoja visus vyriausybės pareigūnus, įskaitant saugumo tarnybų darbuotojus, turėti COVID-19 sertifikatus, išskyrus teismų sistemos atstovus (teisėjus, notarus, antstolius), kuriems pareigų vykdymui pakanka turėti nustatytą laikotarpį galiojantį COVID-19 testo neigiamą atsakymą.

Teisingumo ministerija, išanalizavusi šių įstatymo pataisų atitikimą Konstitucijai, konstatavo, jog jos pagrindinio šalies įstatymo nepažeidžia.

Ministerijos pranešime akcentuojama, jog vienu Konstitucijos straipsniu apibrėžtos teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, tai yra asmens teisę disponuoti savo kūnu, priimti sprendimus, turinčius įtakos jo gyvenimui, ir plačias galimybes gyventi pagal savo nuožiūrą, gali būti apribotos pagal kitą Konstitucijos straipsnį įstatymais, kuriais siekiama apsaugoti kitų visuomenės narių teises, demokratinę valstybės sistemą, visuomenės saugumą, gerovę ir moralę.

Ministerija savo išvadose pateikia ir daugiau šias pataisas ginančių argumentų.

Savo ruožtu Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymų leidėjas turi teisę kelti reikalavimus konkrečiai profesinei veiklai tiek, kiek tai būtina viešajam interesui.

„Teisė laisvai rinktis užsiėmimo rūšį, išsaugoti turimą profesiją, gali būti ribojama, tačiau atitinkamas apribojimas turi būti nustatytas įstatymu, atitinkančiu vieną iš teisėtų tikslų, nurodytų Konstitucijos 116 straipsnyje, ir būti proporcingas“, – paaiškino Teisingumo ministerija.

Galutinį sprendimą dėl šių įstatymo pataisų priims Saeima (Latvijos parlamentas).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lv

Lv portretas
sS Lv
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių