Pereiti į pagrindinį turinį

Latvijos parlamentas nebalsuos dėl pasitikėjimo I. Rimševičiumi

2018-02-22 08:23

Dėl sutarimo tarp valdančiųjų partijų stokos, Latvijos Vienybės partija neketina siūlyti ketvirtadienį, vasario 22 d., į parlamento darbotvarkę įtraukti balsavimą dėl pasitikėjimo Latvijos centrinio banko vadovu Ilmaru Rimševičiumi.

Ilmaras Rimševičius
Ilmaras Rimševičius / Scanpix nuotr.

Kadangi nėra kitų teisinių priemonių pašalinti I. Rimševičių iš posto, Vienybės partija parengė įstatymo projektą dėl nepasitikėjimo juo, kuriame jis raginamas atsistatydinti. Iš pradžių „Vienybė“ ketino projektą įtraukti į parlamento ketvirtadienio darbotvarkę. Tačiau dėl valdančiosios koalicijos partnerių paramos stokos buvo nuspręsta tęstis diskusijas, sakė partijos frakcijos seniūnas Hosamas Abu Meri.

Verta paminėti, kad nors parlamentas ir nubalsuotų dėl nepasitikėjimo I. Rimševičiumi, tai nereikštų, kad jis neteks posto, kadangi remiantis dabar galiojančiu įstatymu, parlamentas gali atleisti centrinio banko vadovą tik tuo atveju, jeigu jis pats pateiks atsistatydinimo pareiškimą arba bus teismo pripažintas kaltu.

Korupcija įtariamas I. Rimševičius jau anksčiau yra pareiškęs, kad neketina trauktis, ir pabrėžia, kad yra nekaltas.

Žinojo apie daugumą ABLV pažeidimų

Apie daugumą pažeidimų Latvijos banke ABLV, kuriuose įvardijo JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklas (FinCEN), jau žinojo Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKTK), ketvirtadienį valstybiniam Latvijos radijui sakė komisijos pirmininkas Peteris Putninis.

„Nėra taip, kad viskas, kas yra įvardinta tame dokumente, mums yra naujiena“, – sakė jis.

Anot P. Putninio, maždaug du trečdalius faktų, kuriuos įvardijo „FinCEN“, FKTK jau nagrinėjo. ABLV bankui buvo skirtos baudos už rimtus pažeidimus, buvo imtasi priemonių dėl kitų pažeidimų. FKTK yra informuota ir apie dar kitus pažeidimus, kuriuos šiuo metu nagrinėja.

Tačiau amerikiečiai pateikė ir naujų faktų, kurie bus aptarti su JAV partneriais, sakė FKTK vadovas.

Kaip žinoma, Jungtinių Valstijų iždo departamentas antram pagal turto vertę Latvijos komerciniam bankui ABLV įvedė sankcijas, pareiškęs, kad šis bankas užsiėmė pinigų plovimu, sudarė sąlygas neteisėtiems atsiskaitymams ir korupcijai.

JAV iždo departamento pranešime ABLV kaltinamas ryšiais su Šiaurės Korėja ir kitomis probleminėmis šalimis iš Jungtinių Tautų sąrašo, taip pat didelio masto neteisėtomis finansinėmis operacijomis, siejamomis su Azerbaidžanu, Rusija ir Ukraina.

Dėl sankcijų JAV finansų įstaigoms uždrausta atidaryti ir tvarkyti ABLV korespondentines sąskaitas. Tai iš esmės reiškia, kad šis Latvijos bankas netenka galimybės vykdyti finansines operacijas JAV doleriais.

ABLV viešai išplatintame pareiškime teigiama, jog FinCEN ataskaitoje pateiktos išvados veikiausiai yra paremtos klaidinga informacija, neįvertintos banko pastarųjų metų pastangos kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

1993-aisiais veiklą pradėjusio ABLV pagrindiniai akcininkai yra Olegas Filis, Ernestas ir Nika Berniai, tiesiogiai ir netiesiogiai valdantys 87,04 proc. akcijų. ABLV obligacijos kotiruojamos Rygos „Nasdaq“ biržoje.

Negelbės banko mokesčių mokėtojų pinigais

Latvijos valdančioji Vienybės partija ar kuri kita partija neparems mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo gelbėti finansinių sunkumų turintį banką ABLV, ketvirtadienį interviu Latvijos radijui sakė šalies ūkio ministras Arvilis Ašeradenas.

Ministras priminė, kad šiuo metu kalbama apie paskolos su užstatu suteikimą minėtam bankui. Kaip žinoma, bankas paprašė Latvijos centrinio banko paskolos iki 480 mln. eurų kaip užstatą pateikiant vertybinių popierių. Iš pradžių buvo nuspręsta suteikti 97,5 mln. eurų paskolą, tačiau bankas paprašė didesnės paskolos.

A. Ašeradenas sakė, kad iki vakar pirmoji paskola dar nebuvo suteikta.

Kalbėdamas apie baudžiamąją bylą prieš Latvijos centrinio banko vadovą Ilmarą Rimševičių, ūkio ministras sakė, kad visi procesai eina sava vaga ir kad visi dirba savo darbą. Jis paragino dirbti su patvirtintais faktais ir nekelti jokios panikos.

ECB: negalime kištis į Latvijos įvykius

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį teigė negalintis kištis į įvykius Latvijoje, šią savaitę iš pamatų sudrebinusius šalies finansų sistemą.

Po to, kai JAV pritaikė sankcijas latvių bankui ABLV, ECB taip pat ėmėsi taikyti mokėjimų apribojimus šiam bankui. Tačiau ECB sulaukė kritikos dėl to, kad nesiėmė jokių priemonių prieš krizei išlendant į viešumą.

Nors ECB prieš kelerius metus tiesiogiai perėmė euro zonos bankininkystės sektoriaus priežiūrą, bankas teigia, kad pinigų plovimo atvejai yra už ECB jurisdikcijos ribų.

„Pinigų plovimo atvejai gali būti didesnių banko valdymo trūkumų požymis, bet ECB neturi galios tirti tokių atvejų“, - teigė ECB bankų priežiūros valdybos pirmininkė Danielė Nouy.

„Mes savo tikslais vertinimų galime imtis tik tada, kai kaltinimus įrodo atitinkamos vietinės teisėsaugos institucijos“, - sakė ji.

Trečio didžiausio Latvijos banko ABLV finansinė padėtis pasunkėjo po to, kai vasario 13 dieną Vašingtonas užblokavo banko prieigą prie finansų sistemos. Vos po kelių dienų Latvijos centrinio banko pirmininkas ir ECB valdančiosios tarybos narys Ilmaras Rimševičius buvo suimtas ir apkaltintas kyšio ėmimu.

ECB reakcija į įvykius Latvijoje susilaukė kritikos. „Bloomberg News“ ketvirtadienį pasirodžiusiame straipsnyje rašė, kad komunikacija iš ECB pusės šiuo klausimu yra „nepakankama“.

„ECB turėtų pripažinti, kad skandalai paveikia jų atsakomybių vykdymą - užtikrinti, jog atidžiai seka įvykius bei daryti viską, jog prisidėtų prie situacijos sprendimo“, - rašė „Bloomberg“.

JAV bendradarbiauja su Latvija kovoje su korupcija

JAV glaudžiai bendradarbiauja su Latvija, kovodamos su korupcija ir stiprindamos finansų struktūras, spaudos konferencijoje pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas), po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi.

J. Sullivanas sakė, jog kol kas negali išsamiai komentuoti JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo (FinCEN) atskaitos dėl Latvijos ABLV banko neteisėtos veiklos.

„Galiu patikinti, jog JAV ir Latvija bendradarbiauja, stiprindamos antikorupcines priemones ir finansų struktūras. JAV pateikia Latvijai visą būtiną informaciją. Svarbu suprasti, jog šis klausimas liečia ne tik Latvijos ekonominį gerbuvį, bet ir valstybės saugumą“, – pabrėžė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas.

Atsakydamas į klausimą, kodėl tokią ataskaitą paskelbė JAV, o Europos Sąjungos institucijos, J. Sullivanas akcentavo, jog Latvija yra JAV partnerė NATO, todėl JAV reaguoja, jei iškyla pinigų plovimo per Latviją pavojus.

„Europos centrinis bankas turi visas galimybes tolesniems veiksmams ABLV banko atžvilgiu“, – pridūrė jis.

Praėjusios savaitės pradžioje trečias pagal dydį Latvijos bankas ABLV sulaukė sankcijų iš JAV iždo departamento, kuris jį pavadino „novatorišku ir progresyviu finansų sistemos funkcionavimo taisyklių vykdymo vengimo požiūriu“, apkaltino pinigų plovimu, sąlygų neteisėtiems atsiskaitymams ir korupcijai sudarymu. JAV finansų įstaigoms uždrausta atidaryti ir tvarkyti ABLV korespondentines sąskaitas, o tai iš esmės reiškė, kad šis Latvijos bankas neteko galimybės vykdyti finansines operacijas JAV doleriais.

Labiau į užsienio klientų aptarnavimą orientuoto privataus ABLV finansinei sparčiai blogėjant, Europos centrinis bankas nuo šios savaitės laikinai, tačiau neskelbiamam laikotarpiui uždraudė bet kokius ABLV banko mokėjimus pagal finansinius įsipareigojimus, o Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija uždraudė ABLV banko klientų debeto operacijas bet kokia valiuta.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų