Pereiti į pagrindinį turinį

Luhansko verslininkas lietuvis: separatistai davė parą daiktams susirinkti

Luhansko verslininkas lietuvis: separatistai davė parą daiktams susirinkti
Luhansko verslininkas lietuvis: separatistai davė parą daiktams susirinkti / Reuters nuotr.

Rusijos remiamiems separatistams užėmus Luhanską ir Donecką, sugriauta infrastruktūra – užsidarė didžiausios gamyklos, dalis anglies gavybos įmonių, verslas buvo priverstas bėgti iš Rytų Ukrainos. Lietuvos verslininkai – ne išimtis. Iš Rytų Ukrainos pasitraukė lietuviško kapitalo statybos, langų ir baldų gamybos įmonės, stringa šakočių gamyba.

Lietuvis verslininkas Virmantas prieš dvidešimt metų pradėjo verslą Luhanske. Vyras sako net nesapnavęs, kad statybos įmones, langų ir fasadų gamyklą ,didžiausią Luhanske verslo centrą su viešbučiu bei kavines teks palikti Rusijos remiamiems separatistams. Verslo centre dabar šeimininkauja apsišaukėliškos Luhansko respublikos vadeivos.

„Tiek gamybinėse patalpose davė vieną parą laiko, tiek verslo centre davė ir mums patiems, ir darbuotojams, kiek ką galit susirinkit ir palikit. Taip ir palikta viskas, daug kas išvogta. Šiai dienai yra užimta separatistų.  Jie gyvena, dalis sugriauta, vaizdas liūdnokas. Kol kas nematau garantijų dėl investicijų,“ – LRT Televizijos žurnalistams sakė verslininkas.

„Donbaso likimas bus liūdnas. Išdeginta žemė ir jokios investicijos ten negalimos. Pusmetį gyvenimas nevyks,“ – prognozavo politologas Oleksandras Palij.

Lietuvis į verslą investavo apie 20 milijonų dolerių, produkcijos gamyklose liko už daugiau nei milijoną. Pasak verslininko, kol kas nėra jokių galimybių verslą bent jau perkelti kitur. Dėl neramumų Rytų Ukrainoje, sutrikus žaliavos tiekimui, sugriovus kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, veiklą nutraukė lietuviai baldininkai, šakočių gamintojai. Verslas separatistų užgrobtas ne tik Rytų Ukrainoje – skaičiuojama, kad okupuotame Kryme neteisėtai nacionalizuota per 400 įmonių.

Pasak Lietuvos komercijos atašė,  Ukrainoje padėtis nestabili, ekonomika slysta žemyn, šalies skolos siekia beveik 100 procentų bendrojo vidaus produkto. Tačiau verslui laisvų nišų dar yra.

„Yra paslaugų, į kurias lietuviai labai aktyviai žiūri,domisi: pervežimo paslaugomis, kaip logistikos paslaugomis, taip yra planuojama investuoti į vakarinę šalies dalį.  Stabilumas ateis kartu su mūsų investoriais iš Vakarų, kurie atveža vakarietiškas technologijas, darbo patirtį,“ – sakė Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda.

Lietuvos tiesioginės investicijos Ukrainoje pernai siekė apie 50 milijonų eurų.

Daugiau naujienų