E. Macronas ir gegužę kanclerio poste dirbti pradėjęs F. Merzas labai stengiasi stiprinti partnerystę pačiame ES centre, JAV prezidentui Donaldui Trumpui supurčius transatlantinius ryšius.

Paryžius ir Berlynas drauge su Londonu ir Varšuva stengiasi remti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą ir stiprinti NATO narių Europoje gynybos pajėgumus.

E. Macronas sakė, kad dvišalis „suartėjimas (...), ar tai būtų susiję su gynyba, saugumu, energetikos pertvarka, ar su dirbtiniu intelektu ir kvantine technologija, absoliučiai yra raktas siekiant efektyvumo, kritinės masės ir bendradarbiavimo“.

Per savo darbo vakarienę F. Merzas ir E. Macronas aptarė ES ir JAV prekybos ginčą, D. Trumpui pagrasinus įvesti blokui 30 proc. muitus, jei iki rugpjūčio 1 dienos nebus pasiektas susitarimas.

Prieš vakarienę sutikdamas E. Macroną F. Merzas optimistiškai kalbėjo, jog vykstant aukšto lygio deryboms „šiomis minutėmis girdime, kad galbūt galėtų būti sprendimų“.

Prancūzija spaudžia Briuselį griežtinti savo poziciją ir taip daryti spaudimą Vašingtonui, bet Vokietija yra tarp Europos šalių, tvirtinančių, kad bloko prioritetas turėtų būti deeskalacija.

Galiausiai prancūzų prezidentas ir vokiečių kancleris „akcentavo savo bendrą viziją dėl derybų“, po vakarienės sakė F. Merzo atstovas.

Pasak jo, abu lyderiai „sutiko pasilikti kitų prekybos politikos instrumentų, jei derybos žlugtų, ir taip pat yra pasirengę kurti naujas priemones“.

„Kartotinis paleidimas“

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai taip pat turėjo aptarti kelis sunkius klausimus, pradedant bendrais gynybos projektais ir baigiant energetika.

Būta nesutarimų dėl kovinių orlaivių, kuriuos bendrai turėtų gaminti Prancūzija, Vokietija ir Ispanija. Prancūzų gynybos kompanijos „Dassault“ vadovas Ericas Trappier antradienį užsiminė, kad kilo abejonių dėl šio projekto.

F. Merzas sakė, kad bus kalbama „apie bendrą užsienio ir saugumo politiką, (...) apie bendrus projektus, kuriuos prieš kurį laiką abu aptarėme ir dėl kurių intensyviai dirbame“.

Kita kebli tema yra energetika. Šioje srityje Prancūzija labai kliaujasi atomine energija, kurios Vokietija yra nusprendusi palaipsniui atsisakyti, pereidama prie Saulės ir vėjo energijos.

Paryžius nori, kad Berlynas įsipareigotų dėl „technologinio neutralumo“ ir iš esmės pripažintų atominę energiją palankia klimatui.

Ankstesnė Vokietijos koalicinė socialdemokratų ir žaliųjų vyriausybė tai atmetė, bet F. Merzo centro dešinės CDU/CSU galėtų būti palankiau nusiteikusi šios idėjos atžvilgiu.

Gegužę bendrame laikraščio straipsnyje abu lyderiai pažadėjo „kartotinį energetikos politikos paleidimą“ ir „vienodą elgesį ES lygiu dėl visų mažos taršos energijos rūšių“.