Napoleonas sugrįžta iš Elbos salos? Pereiti į pagrindinį turinį

Napoleonas sugrįžta iš Elbos salos?

2016-08-27 02:32

Ko jau ko, bet ambicijų Nicolas Sarkozy niekuomet netrūko. Problema yra prancūzai, kurie 2012 m. išspyrė jį iš Eliziejaus rūmų. Bet pastarasis rankų nenuleidžia. Šią savaitę paskelbė vėl kovosiantis dėl prezidento posto, nors virš jo galvos – tamsūs korupcijos debesys.

Nicolas Sarkozy
Nicolas Sarkozy / Scanpix nuotr.

Kova už būvį

Jacques Chiracas – buvęs N.Sarkozy mentorius, o vėliau priešininkas – apie kadaise jauną, bet labai ambicingą Prancūzijos vidaus reikalų ministrą N.Sarkozy sakė, kad šis niekuomet nesivadovavo jokiomis ideologinėmis nuostatomis, o jo tikslas – tik valdžia.

Kai J.Chiracas apsisprendė, kad nesieks toliau vadovauti Prancūzijai, N.Sarkozy atsivėrė kelias į Eliziejaus rūmus.

Rinkimų kampanija, tiesa, nebuvo lengvas pasivaikščiojimas – N.Sarkozy ir jo komanda plušo dieną ir naktį, kad pasiektų tai, ko nori.

N.Sarkozy ne tik teko atremti J.Chiraco opoziciją, grumtis su jo proteguojamu Dominique de Villepinu, bet ir spręsti nelengvas problemas šeimoje: prieš pat rinkimus Cécilia Sarkozy paliko savo vyrą. Tas smūgis buvo labai skaudus.

Laimė, kad D.de Villepinas nebuvo labai stiprus priešininkas. Jis iš pradžių vadovavo Prancūzijos diplomatijai, o vėliau pakeitė poste buvusį Prancūzijos ministrą pirmininką Jeaną Pierre'ą Raffariną.

Premjero posto tada labai troško N.Sarkozy, tačiau J.Chiracas jam neleido vadovauti vyriausybei.

Kita vertus, N.Sarkozy netrukus sutriuškino savo varžovą partijoje.

D.de Villepinas – niekuomet nerinktas politikas – atsisakė premjero posto netrukus po to, kai iš prezidento pareigų pasitraukė jo globėjas J.Chiracas, o naujuoju prezidentu buvo išrinktas N.Sarkozy.

Rinkimų antrajame ture Sarkas surėmė ietis su dabartinio Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o buvusia žmona socialiste Ségolène Royal.

Politikė gavo 46,9 proc. rinkėjų palaikymą, o N.Sarkozy – 53 proc.

Korupcijos liūnas

Užsienio politikoje Prancūzija pasuko strateginės partnerystės su Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis kūrimo link.

J.Chiraco valdymo metais santykiai tarp Paryžiaus ir Vašingtono buvo kaip reikiant atšalę, mat tiek J.Chiracas, tiek jo diplomatijos vadovas D.de Villepinas griežtai pasisakė prieš tuomečio JAV prezidento George'o W.Busho avantiūrą Irake.

Negana to, N.Sarkozy neatsisakė aktyvaus Prancūzijos dalyvavimo buvusiose kolonijose. Būtent jo valdymo metu kilo vadinamasis Arabų pavasaris.

N.Sarkozy, nors su velioniu Libijos lyderiu Muamaru al Gaddafiu palaikė šiltus santykius, 2011 m. tapo pagrindiniu karo Libijoje architektu. Šio posūkio daug kas negali paaiškinti.

Prancūzijos teisėsauga dabar kaltina N.Sarkozy, kad šis 2007 m. neteisėtai gavo lėšų savo rinkimų kampanijai. O vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių tikriausiai buvo Libijos diktatorius.

Teigiama, kad N.Sarkozy galėjo gauti iš Libijos apie 50 mln. eurų, kad būtų išrinktas: šios lėšos buvo pervestos per sąskaitas Šveicarijoje ir Panamoje.

Paradoksas, bet šios bylos tyrimas atvedė pareigūnus prie visai naujo tyrimo.

Teisėsauga išsiaiškino, kad N.Sarkozy turėjo slaptą telefoną, registruotą išgalvotu vardu.

Įrašydami N.Sarkozy telefoninius pokalbius prokurorai išsiaiškino, kad N.Sarkozy ir jo advokatas bandė iš vieno teisėjo gauti slaptos informacijos apie konfidencialų procesą neteisėto rinkimų finansavimo byloje, kurio epicentre atsidūrė Prancūzijos kosmetikos milžinė kompanija "L'Oréal".

Mainais į informaciją N.Sarkozy siūlė tam teisėjui aukštą postą Monake.

Liliane Bettencourt, "L'Oréal" paveldėtoja, kaip įtariama, ilgą laiką slėpė mokesčius nuo Prancūzijos mokesčių inspektorių viename Šveicarijos banke, o 2007 m. dosniai parėmė N.Sarkozy vadovaujamą UMP partiją – maždaug 150 tūkst. eurų grynais.

Dėl to prokurorai apkaltino N.Sarkozy korupcija ir naudojimusi įtaka.

N.Sarkozy, žinoma, aiškino, kad visi jam metami kaltinimai – absurdiški. Pasak jo, įvertinus jo dalyvavimą kampanijoje Libijoje, teismas turėtų atmesti sąsajas su Libijos diktatoriumi.

Tačiau kai kurie Prancūzijos leidiniai tvirtino, kad N.Sarkozy galėjo būti labai suinteresuotas M.al Gaddafi mirtimi, jog informacija apie jo finansinius sandorius su Libijos vadovu neiškiltų į viešumą.

Kad ir kaip buvo, viskas iškilo. N.Sarkozy ryšių su M. al Gaddafi byla tęsiama.

Neteisėto "L'Oréal" finansavimo byla buvo nutraukta esą dėl to, kad senyvo amžiaus L.Bettencourt nesuvokė savo veiksmų.

"L’Oréal" ir M.al Gaddafi skandalai toli gražu ne viskas.

Vienas iš naujų skandalų, susijusių su N.Sarkozy, kilo paskelbus žinią, kad, prieš tapdamas prezidentu, jis padėjo organizuoti dėkingumo mokesčius už ginklų kontraktą su Pakistanu.

Kitas skandalas – 10 mln. eurų, išleistų N.Sarkozy paremti, kurie buvo nurašyti neva kaip partijos išlaidos.

Sieks laimėti

Nepaisant korupcijos skandalų, N.Sarkozy neatsisako ambicijų tapti Prancūzijos prezidentu.

Šiais metais jis buvo vėl išrinktas centro dešinės UMP partijos vadovu. Vėliau partija pakeitė savo pavadinimą į Respublikonų (Les Républicains).

"Aš nusprendžiau kelti savo kandidatūrą į prezidentus per 2017 m. rinkimus, – parašė N.Sarkozy savo paskyroje socialiniame tinkle "Twitter". – Ateinantys penkeri metai bus kupini pavojų ir kartu – vilties."

Jis taip pat įvardijo penkis didžiausius Prancūzijos laukiančius iššūkius, tarp kurių yra prancūziškojo identiteto gynimas ir prarasto ekonomikos konkurencingumo atkūrimas.

Respublikonų partijoje pagrindiniu N.Sarkozy priešininku yra Alainas Juppe, buvęs premjeras ir Bordo miesto meras.

Tačiau šio nuosaikaus būdo respublikono pozicijos pamažu silpnėja, ypač po pastarojo meto kruvinų atakų Prancūzijoje.

N.Sarkozy puikiai išnaudojo tuos išpuolius savo rinkimų agitacijai. Anot jo, reikia drastiškai sumažinti imigraciją į Prancūziją ir griežtai kovoti su džihadistais.

Štai vienas iš N.Sarkozy pasiūlymų – norintis gauti Prancūzijos pilietybę asmuo turėtų šalyje pragyventi dešimt metų, o ne penkerius, kaip yra šiuo metu.

Pagaliau Prancūzija negali įsileisti daugiau ekonominių migrantų.

Akivaizdu, kad N.Sarkozy, kaip ir prieš 2007 m. rinkimus, siekia atimti dalį balsų iš Nacionalinio Fronto (NF).

Socialistas F.Hollande'as pareiškė, kad jis turėtų grumtis dėl Eliziejaus rūmų, kita vertus, apklausos Prancūzijoje rodo, kad prancūzai nenori matyti prezidento poste nei N.Sarkozy, nei dabartinio lyderio. Tai geras ženklas Marine Le Pen, NF vedlei.

Kovodama dėl prezidento posto (2012 m.) ji liko trečioje vietoje, tačiau dabar daug kas mano, kad ji turėtų grumtis antrajame rinkimų ture.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra