Nuo įsiveržimo 2022 metų vasarį pradžios Maskva kone kasdien rengia dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, be kita ko, taikydamasi į teritorijas netoli Ukrainos vakarinių sienų su ES ir NATO narėmis.

Rumunija ir Latvija anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad per naktinę Rusijos ataką prieš Ukrainą pro jų oro erdvę praskrido Rusijos dronų ir raketų.

Devynių NATO rytinio flango šalių ministrai išreiškė „gilų susirūpinimą dėl pasikartojančių įsibrovimų“ į sąjungininkų oro erdvę, kuriuos vykdo „Rusijos dronai ir raketos“, ir paragino „NATO kolektyviai į tai atsakyti“.

Jie taip pat paragino Aljansą padėti „padidinti mūsų pajėgumus aptikti, identifikuoti ir, jei reikia, kovoti su žemai ir lėtai skraidančiais objektais“.

„Reikia ryžtingo ir koordinuoto atsako sąjungininkų lygmeniu, taip pat reikia skubiai įgyvendinti NATO integruotos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos rotacinį modelį“, – po gynybos ministrų susitikimo Bukarešte žurnalistams pareiškė Rumunijos gynybos ministras Angelas Tilvaras.

Šią grupę – vadinamąjį Bukarešto devynetą - sudaro Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Kyjivo kaimynių anksčiau trečiadienį paprašė išnagrinėti galimybę numušti Rusijos raketas ir dronus.

Rumunijoje pradėdamas kelionę po regioną, jis Rusijos atakas iš oro pavadino pasauline grėsme.

Šį mėnesį Rumunija pakėlė du naikintuvus F-16 stebėti Rusijos droną, kuris per šalies oro erdvę praskrido link Ukrainos; šis incidentas vėl sukėlė diskusiją, ar šalis turėtų perimti paklydusius Rusijos dronus.

Pagal dabartinę teisinę sistemą taikos metu tokių veiksmų vykdyti neleidžiama. Nors pareigūnai buvo pabrėžę, kad bet kokie dronai, tyčia nukreipti į Rumunijos teritoriją, bus numušami.

Per karą Rumunijoje taip pat buvo rasta keletas dronų nuolaužų.

NATO teigė nematanti jokių požymių, kad kuris nors iš šių incidentų būtų buvęs „tyčinis Rusijos išpuolis“ prieš Aljanso valstybes.