Baltijos jūros valstybės po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo, su kuriuo jos susidūrė pastaraisiais mėnesiais, stengiasi stiprinti šios infrastruktūros apsaugą.

Po to, kai buvo nutraukti keli telekomunikacijų ir elektros kabeliai, ekspertai ir politikai apkaltino Rusiją organizavus hibridinį karą prieš Vakarus, kurie palaiko Ukrainą.

NATO šią savaitę paskelbė Baltijos jūroje pradedanti naują stebėjimo misiją, kurioje dalyvaus patruliavimo laivai ir orlaiviai ir kurios tikslas – užkirsti kelią bet kokiems bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Nielsas Markussenas (Nilsas Markusenas), Danijos karinio jūrų laivyno kapitonas ir NATO Jūrinio ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros saugumo centro direktorius, įspėjo, kad neįmanoma sustabdyti kiekvieno sabotažo akto.

„Negalima pastatyti laivo virš kiekvienos jūrmylės vamzdyno ar kabelio – tai neįmanomas uždavinys“, – sakė N. Markussenas naujienų agentūrai AFP.

Anot jo, „pasaulyje yra maždaug 50 tūkst. didelių laivų, jie gali numesti inkarus ir vilkti juos virš infrastruktūros“.

N. Markussenas sakė, kad nors misija Baltijos jūroje negalės sustabdyti visų incidentų, ji „sutelks daug daugiau dėmesio, stebėsenos ir padės susidaryti geresnį vaizdą apie tai, kas ir ką ten veikia“.

„Tai turės atgrasomąjį poveikį“, – pažymėjo centro vadovas.

„Didelis susirūpinimas“

Įtampa Baltijos jūros regione auga nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

2022 metų rugsėjį „Nord Stream“ vamzdynus, nutiestus rusiškoms dujoms į Europą tiekti, pažeidė keli povandeniniai sprogimai. Jų priežastys dar nenustatytos.

2023 metų spalį teko laikinai uždaryti Suomiją ir Estiją jungiantį povandeninį dujotiekį, kurį greičiausiai apgadino Kinijos krovininio laivo inkaras.

Pernai lapkričio 17–18 dienomis buvo pažeisti du Baltijos jūros dugnu nutiesti telekomunikacijų kabeliai Švedijos teritoriniuose vandenyse.

Praėjus vos kelioms savaitėms, gruodžio 25 dieną, buvo pažeistas elektros kabelis „Estlink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.

Dėl Kalėdų dieną įvykusio incidento įtarimų sukėlė su Kuko Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Eagle S“, kuris, kaip manoma, priklauso vadinamajam šešėliniam laivynui, kuris naudojamas rusiškos naftos eksportui.

Šie incidentai dar tiriami, tačiau NATO teigia, kad virtinė tokių atvejų kelia „didelį susirūpinimą“, o įtarimai nukreipti į Maskvą.

Povandeninės infrastruktūros apsauga dažnai laikoma jos operatorių – privačių įmonių arba atskirų šalių užduotimi.

Tačiau N. Markussenas pažymėjo, kad NATO narės sparčiai didina koordinavimą ir bendradarbiavimą, siekdamos apsaugoti gyvybiškai svarbias energetikos ir ryšio jungtis.

Anot jo, NATO šalys taip pat vis dažniau pasitelkia technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą ir povandeninius dronus, siekdamos kovoti su grėsme.

Tačiau pirmiausia reikia aiškiai nustatyti, kur tiksliai yra NATO narių povandeninė infrastruktūra: šalys ir bendrovės dažnai nenoriai dalijasi informacija apie strateginio turto buvimo vietą.

„Turime suprasti visą mūsų infrastruktūros sistemą – kas ten yra ir ką daro“, – pažymėjo N. Markussenas.