Unikalią JAV prezidento rinkimų sistemą įtvirtino XVIII a. priimta Jungtinių Valstijų Konstitucija. Ir ši tvarka nepakito iki šių dienų. Kaip viskas vyksta?

Rinkikų kolegiją, kuri renka JAV prezidentą, sudaro po du kiekvienos valstijos senatorius (iš viso 100), kurie renkami neatsižvelgiant į gyventojų skaičių visuotiniais tiesioginiais rinkimais šešeriems metams, o trečdalis jų perrenkami kas porą metų, ir 435 Atstovų rūmų deputatai, renkami dvejiems metams visuotiniais tiesioginiais rinkimais kiekvienoje valstijoje maždaug proporcingai valstijos gyventojų skaičiui. Taip pat kolegijoje būna trys Kolumbijos apygardai atstovaujantys nariai, kuri atstovų Kongrese neturi.

Daugiausia rinkikų atstovauja tankiausiai apgyvendintai JAV valstijai Kalifornijai (55), mažiausiai (po tris rinkikus) yra atstovaujamos Juta, Montana, Aliaska, Vermontas, Delaveras, Vajomingas bei Šiaurės Dakota. Iš viso Rinkikų kolegiją sudaro 538 rinkikai.

JAV gyventojai, eidami prie balsadėžių, tiesiogiai renka ne šalies vadovą, o deleguoja rinkikus, kurie vėliau sostinėje Vašingtone jų vardu balsuoja, kas bus šalies prezidentu. Kandidatui, norinčiam šeimininkauti Baltuosiuose rūmuose, reikia turėti 270 rinkikų palaikymą. Jeigu tokio palaikymo jis negauna (t.y. abu kandidatai gauna po 269 rinkikų balsus), pats Kongresas renka du aukščiausius federalinius pareigūnus: Senatas renka viceprezidentą, o Atstovų rūmai – prezidentą.

Kritikai sako, kad tokia rinkimų sistema – nedemokratiška, mat laimėti JAV prezidento rinkimus gali kandidatas, už kurį nebalsavo dauguma Amerikos piliečių. Paskutinį kartą taip nutiko 2000 m., kai prezidentu tapo George'as W. Bushas, gavęs net pusę milijono mažiau balsų negu jo konkurentas Alas Gore'as, tačiau užsitikrinęs 271 rinkiko paramą.

Šios rinkimų sistemos šalininkai sako, kad ji suteikia teisę mažosioms JAV valstijoms atstovauti savo interesams.

Rinkikai, kurie išrinkti valstijoje, teoriškai gali balsuoti už bet kurį kandidatą, tačiau praktiškai to dar nebuvo – paprastai balsuojama taip, kaip rinkikus įpareigoja valstijos gyventojai.

Tarkime, jeigu valstijos gyventojai pasirenka demokratų kandidatą, tai tos valstijos rinkikai privalo už jį balsuoti. Beje, kai kurios valstijos net yra numačiusios bausmes rinkikams, jeigu šie balsuotų priešingai, nei yra įpareigoti. Tai gali būti finansinė bausmė arba kalėjimas.

JAV prezidento rinkimuose pergalė svarbi kiekvienoje valstijoje, o ypač tose, kur rinkėjai nėra tvirtai apsisprendę, kurios partijos kandidatui atiduos savo balsą. Daugelyje valstijų nuo seno yra susiklosčiusios tradicijos remti arba respublikonus, arba demokratus. Tokių iš anksto apsisprendusiųjų yra beveik 40, todėl aktyviausios pretendentų į prezidentus rinkiminių kampanijų varžybos vyksta vadinamosiose svyruojančiose valstijose, kuriose gyvena apie 30 proc. JAV piliečių.

Viena iš tokių valstijų – Florida: vienam iš kandidatų, net ir minimalia persvara laimėjusiam visuotinius rinkimus šioje valstijoje, atitenka visi Floridos balsai Rinkikų kolegijoje, kurių yra 29.