Keltams mažės dotacijų

Keista situacija kilo vienoje turtingiausių Europos šalių Norvegijoje.

Šios šalies parlamente Transporto komitetas pasiūlė mažinti valstybės finansavimą kai kurių fjordų keltų linijose ir atsisakyti tiek lėtaeigių, tiek greitųjų keltų. Pagrindinė priežastis, kad tie keltai reikalauja daug dotacijų iš valstybės biudžeto.

Siūlymas labiausiai palietė tarp Bergeno ir Trondheimo esančias Norvegijos More ir Romsdalio regiono pakrantes. Čia gali būti nutrauktos beveik visos keltų jungtys. Šios vietovės yra mažiau apgyvendintos. Norvegijos parlamento Transporto komitetas pasiūlė dotuoti tų vietovių keltus, kur gyvena daugiau žmonių.

Siūlomą naują tvarką bene labiausiai pajustų Alesundo gyventojai, nes neliktų bent kelių jungčių į žemyno fjordus. Daugelyje vietų būtų nutraukti keltų maršrutai iš vieno fjordo kranto į kitą arba iš žemyninės dalies į salas.

„More ir Romsdalio regione nėra nė vieno žmogaus, kuris norėtų, kad keltų reisai būtų uždaryti. Daugelį metų buvo nepakankamas vietinių keltų finansavimas ir tai sunkina jų eksploatavimą. Lėtas keltų tarnybų naikinimas veda prie jų mirties“, – aiškino More ir Romsdalio regiono merė Line Hotmos Hoem.

Merė mano, kad uždarius keltus nustos gyvuoti ir daugelis regiono verslų. Pakrantė bus sunaikinta, nes žmonės ims trauktis į tas vietas, kur susisiekimas yra geresnis.

Lietuviškas pavyzdys norvegams

Lietuvoje sunku yra įsivaizduoti vietinių keltų reikšmę Norvegijos pakrantėse, kurias raižo fjordai ir salos.

Lietuvoje turime vieną rimtą vietinių keltų liniją iš Klaipėdos į Smiltynę. Be jos gyvenimas Kuršių nerijos gyventojams neatpažįstamai pasikeistų. Jei taip nutiktų, galbūt ir lietuviai, kaip dabar norvegai, sukeltų vadinamąjį keltų maištą.

„Vilkynė“ galėtų būti puikus pavyzdys norvegams, kad senas tradicijas, nors jos didelių pelnų ir neatneša, būtina išsaugoti.

Lietuvoje nutraukus keltų maršrutą tarp Klaipėdos ir Smiltynės problemą galima būtų spręsti palyginti nedidelio tilto statyba, Norvegijoje tiltai problemų neišspręstų. Šioje šalyje yra tūkstančiai keltų linijų, kur plaukioja nedideli keltukai, dažniausiai keliantys tik vietinius žmones. Galbūt į keltus pakliūva ir vienas kitas turistas.

Kažkas panašaus yra ir Lietuvoje Nemuno upėje, kur ties Vilkija iš vieno kranto į kitą kursuoja keltas „Vilkynė“. Toks keltas ir maršrutas yra išlikęs vienintelis Lietuvoje. Jis ir egzotika, ir senos tradicijos keltis iš vieno Nemuno krantą į kitą puoselėjimas.

„Vilkynė“ galėtų būti puikus pavyzdys norvegams, kad senas tradicijas, nors jos didelių pelnų ir neatneša, būtina išsaugoti.

Pavyzdys: Kauno rajone per Nemuną kursuojantis keltas „Vilkynė“. K. Rimavičiaus nuotr.

Nuostolių patyrė ir gigantai

Keltų linijų mažinimas Norvegijoje šiek tiek primena nedidelių kaimo pradinių mokyklų uždarymo vajų, kuris vyko Lietuvoje. Mūsų šalyje uždarius kaimo pradines mokyklas problema buvo sprendžiama įvedus geltonuosius mokyklinius autobusus.

Uždarę More ir Romsdalio regiono pakrančių keltų linijas išeities turės ieškoti ir norvegai. Labiausiai neįtikėtina yra tai, kad naftos, dujų, jūrų gėrybių turtinga šalis problemas sprendžia panašiai kaip ir skurdi Lietuva – paprastų regiono gyventojų sąskaita.

Keltų linijų eksploatavimas Norvegijoje iš tiesų yra rimta problema. Be Norvegijos valstybės finansavimo neišsilaiko ne tik mažos keltų linijos, bet ir galiūnai, pagal Norvegijos pietinę, vakarinę ir šiaurinę pakrantę nuo Oslo iki Trumsės plaukiojantys didieji keltai. Norvegijos pakrantėje dirbantys keltų kompanijų „Havila Kystruten“ ir „Hurtogruten“ vadovai aiškino, kad 2022 m. patyrė didelių nuostolių. Juos lėmusios pernelyg didelės laivų degalų kainos, keltų jūrininkų atlyginimai. Keltų laivyba Norvegijos pakrantėse 2022 m. dar nebuvo visiškai atsigavusi ir po pasaulinės pandemijos.