Pavydėtini tiražai
Pažvelgęs į spaudos leidinių prekystalį net ir nedideliame Liuksemburgo mieste užsienietis vargiai nuslėps nuostabą. Šalyje, kurios gyventojai, be liuksemburgiečių, kalba dar ir dviem valstybinėmis kalbomis – vokiečių ir prancūzų, tad be vargo gali skaityti kaimyninių Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos leidinius, pirkėjus masina pluoštelis vietinių laikraščių.
Didžiausias Liuksemburge leidžiamo katalikiškos orientacijos dar 1848 m. įkurto laikraščio „Liuksemburger Wort“ tiražas – 56 tūkst. (2018 m. duomenimis). Antrasis – 18 tūkst. tiražu socialistinis daugiau kaip 100 metų leidžiamas „Tageblatt“. Prancūzų kalba leidžiamas „La Quotidien“ kasdien skaičiuoja 7 000 egzempliorių tiražą. Nemokamas „L'Essentiel“ – 100 tūkst. Mažiausias – 4 000 egz. tiražu leidžiamas „Zeitung vum Letzebuerger Vollek“.
Spauda – vienas demokratijos ramsčių. Stipriname žurnalistiką, kad ji ir toliau galėtų vykdyti savo visuomeninę misiją ir palaikytų nuomonių įvairovę.
Tiems, kurie susidūrė su žiniasklaidos verslu, toks dienraščių įvairovės ir tiražų santykis negali nekelti nuostabos. Kaip įmanoma išgyventi konkuruojant tarpusavyje dėl tokio nedidelio skaitytojų rato? Kaip pritraukti reklamą, jei tikslinę auditoriją užsakovai gali pasiekti ir per kitus Hercogystėje platinamus vokiečių ar prancūzų kalba leidžiamus leidinius? Kaip profesionaliajai žurnalistikai atsilaikyti prieš socialinių tinklų įsigalėjimą? Liuksemburgo leidiniai taip pat kovoja už išlikimą. Ne vienam pastaraisiais metais teko mažinti personalo skaičių, vienus savininkus keitė kiti. Tačiau senas tradicijas turinti valstybės parama žiniasklaidai leidžia leidiniams lengviau įveikti krizes.
Įspūdingos dotacijos
Ilgus dešimtmečius Liuksemburgo žiniasklaida buvo remiama pagal dar 1976 m. priimtą spaudos finansavimo įstatymą. Interneto leidinius pradėta remti tik 2017 m. – skirtos 100 tūkst. eurų dotacijos per metus.
Keičiantis situacijai rinkoje, vis labiau įsigalint skaitmeninei žiniasklaidai, buvo nuspręsta peržiūrėti teisės aktus. Reformuoto įstatymo tikslas – ilgalaikėje perspektyvoje stiprinti žiniasklaidos įvairovę ir įgalinti tolesnę spaudos leidinių plėtrą.
Be to, nuspręsta žiniasklaidai skirti daugiau paramos. Suma didėja nuo 8 mln. eurų per metus iki 10,3 mln. eurų. Šiame kontekste nekalbama apie paramą RTL grupės televizijai ir visuomeniniam radijui.
„Spauda – vienas demokratijos ramsčių. Stipriname žurnalistiką, kad ji ir toliau galėtų vykdyti savo visuomeninę misiją ir palaikytų nuomonių įvairovę", – sako Liuksemburgo premjeras, einantis ir komunikacijos bei žiniasklaidos reikalų ministro pareigas Xavieras Bettelis.
Tokį politikų požiūrį puikiai iliustruoja dešimtmečiais mokamos dotacijos žiniasklaidai. Paremdama spaudą, valstybė neskirsto leidinių į "geruosius" ir radikalius, todėl lėšos skiriamos ir, pvz., marksistiniu save vadinančiam, ilgamečio komunistų partijos nario redaguojamam dienraščiui „Zeitung vum Letzebuerger Vollek“.
Pagal naują tvarką valstybės parama Liuksemburgo leidinius pasieks ne įvertinus leidinio apimtis, kaip buvo iki šiol, bet kaip dotacijos redakcijoms – už kiekvieną etatinį neterminuotą darbo sutartį turintį Liuksemburgo spaudos tarybos pripažintą žurnalistą leidėjams kasmet būtų mokama 30 tūkst. eurų. Leidiniai galėtų pretenduoti į papildomą 200 tūkst. eurų metinę dotaciją, jei redakcijoje dirba bent penki profesionalūs žurnalistai.
Be to, dienraščiuose apie savo ketinimus, pvz., viešųjų objektų statybos planus, kaip ir anksčiau, privalėtų skelbti vietos valdžia.
Didžiausia galima dotacijų suma – 1,6 mln. eurų dienraščiams, 800 tūkst. eurų savaitraščiams, 650 tūkst. eurų kartą per mėnesį pasirodantiems leidiniams. Interneto leidiniams viršutinė riba – 550 tūkst. eurų. Visiems vienos žiniasklaidos grupės produktams gali būti skiriama ne daugiau kaip 2,5 mln. eurų per metus. Bent pusę dotacijos atitinkančią sumą turi užsidirbti patys leidėjai.
Investuoja į kokybę
Pagal naują įstatymą, į paramos gavėjų ratą įtraukiami ir mėnraščiai, nemokamai dalijami leidiniai, laikraščiai, leidžiami anglų ir portugalų kalbomis. Pastaroji kalba – gimtoji nemenkai daliai liuksemburgiečių: kas penktas šalies gyventojas kildina save iš portugalų ekonominių imigrantų, septintąjį dešimtmetį Hercogystės kvietimu atvykusių į šią šalį.
Nuspręsta valstybės paramą suteikti akcentuojant ne puslapių skaičių, bet juose skelbiamos informacijos kokybę: plačiai politines, ekonomines, socialines ir kultūrines temas nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste nušviečiantiems leidiniams.
Remiamų leidinių publikacijos turi būti prieinamos visiems šalies gyventojams, redakcijos turi turėti žurnalistų kvalifikacijos kėlimo planą.
Dotacijų siekiantys spaudos leidiniai turi pasirodyti bent kartą per mėnesį, internetiniuose žinios turi būti atnaujinamos bent dukart per dieną.
Leidinių informacinė turinio dalis turi būti didesnė nei skirta komercinei reklamai. Portalai turi užtikrinti galimybę pašalinti neteisėtą turinį (pvz., neapykantą kurstančius komentarus). Be to, į paramą pretenduojančiose redakcijose turi dirbti penki Liuksemburgo spaudos tarybos pripažinti žurnalistai.
Parems naujokus ir bendruomenę
Atskiras paramos mechanizmas skirtas pradedantiesiems žiniasklaidos sektoriuje. Bent dviejų profesionalių žurnalistų redakcija dvejus metus gali gauti fiksuotą 100 tūkst. eurų sumą verslo išlaidoms padengti.
Trečioji pagalbos rūšis skirta bendruomenės žiniasklaidai. Tai nekomercinė žiniasklaida (įskaitant radiją ir televiziją), kurios redakcijoje dirba ne mažiau kaip du profesionalūs žurnalistai, į redakcijos darbą įtraukiantys paprastus piliečius ir siekiantys visuomenės švietimo, integracijos ir socialinės sanglaudos. Tokioms redakcijoms per metus gali būti skirta ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų parama.
Naujausi komentarai