Politologas: Rusijos grasinimai Skandinavų šalims tik dar labiau skatina jungtis prie NATO

Dar vasario mėnesį ir Suomija, ir Švedija aktyviai nesvarstė apie prisijungimą prie NATO, tačiau kovą geopolitinei situacijai kardinaliai pasikeitus, Skandinavų šalyse imta kalbėti apie šį žingsnį.

„Dauguma gyventojų (Švedijoje ir Suomijoje – red. past.) palaiko narystę NATO ir tai, aišku, turės tam tikrą poveikį ir politikoje. Mes jau matome, kad Švedijoje, artėjant rinkimams, opozicinės partijos, šiuo atveju konservatoriai, labai aiškiai ir atvirai kalba apie tai, kad jie tikrai palaikytų stojimą, kitos dešiniosios partijos taip pat. Tam tikras „juodasis arkliukas“ yra Švedijos demokratai – kraštutiniai dešinieji, kurių elektoratas būtų buvęs skeptiškai nusiteikęs, bet dabar Švedijos demokratija kaip ir svarsto, galbūt jie palaikytų tą stojimą, vertindami, kad tai jiems leistų suartėti su konservatoriais ir kitais dešiniaisiais ir galų gale pralaužti tam tikrą blokadą, nes iki šiol su jais niekas nebandė sudarinėti koalicijų“, – teigė L. Gudžinskas.

Diskusijos apie įstojimą į NATO Suomijoje ir Švedijoje prasidėjo nuo 2014 metų, kai Rusija jėga prijungė Ukrainos dalį Krymą prie Rusijos.

„Maždaug nuo 2014 metų, nuo Krymo aneksijos, šitos diskusijos kuo toliau tuo dažnėjo, kaip ir dėl kitų saugumo alternatyvų“, – sakė politologas.

Nuo tada Europos šiaurės šalys pradėjo intensyviau bendradarbiauti tarpusavyje ir su JAV kariniu lygmeniu.

„Kaip tik Peteris Hultqvistas, (Švedijos – red. past.) gynybos ministras, nuo 2016 m., išvystė tam tikrą doktriną, pagal kurią buvo žymiai didinamas gynybos finansavimas, taip pat stiprinamas bendradarbiavimas su JAV ir Suomija.  Kalbant apie Švediją – jie brangina 200 metų neutralumo tradiciją. Tai jiems taip pat suteikia tam tikrą tarpininkavimo galimybę karštuose konfliktuose pasaulyje, jie, kaip ir suomiai, gali būti tiltų tesėjai, tai jie tą statusą ir vaidmenį brangina, bet dabartinė situacija kardinaliai pasikeitusi ir visos opcijos yra ant stalo“, – teigė LSDP vicepirmininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabartinė situacija Ukrainoje reiškia grėsmę ir Suomijai.

„Vienareikšmiškai – grėsmė yra didelė. Mes matome įvykius Ukrainoje – Rusijai toli gražu nesiklosto taip, kaip jie tikėjosi, didžiuliai kariniai nuostoliai. Klausimas, ar tikrai jie būtų pasiryžę pulti dabar Suomiją. Bet, jeigu, neduok Dieve, Ukraina dabar yra paimama, visas Vakarinis Rusijos frontas yra padidintoje rizikoje“, – kalbėjo L. Gudžinskas.

Suomija yra karine prasme stipriai pasirengusi šalis. 

Jeigu yra tokie grasinimai, tai gal kaip tik tai būtų argumentas iš tikrųjų svarstyti dėl stojimo į NATO, nes ir pats Suomijos prezidentas yra labai aiškiai pasakęs – „mes išlaikome galimybę ir teisę pasirinkti savo sąjungininkus“.

„Suomija, prisimindama savo istoriją, tikrai turi apie ką pagalvoti, nors jie yra gana rimtai pasirengę, daug investavę ir toliau didina investavimą, turi daug kariuomenės rezervo, panašiai kaip Vokietijoje, t, y. gana gerai apsiginklavę“, – teigė LSDP vicepirmininkas.

Švedijos ir Suomijos svarstymai dėl prisijungimo prie NATO iššaukė ir  nepalankią Rusijos reakciją: Maskva grasina „labai rimtomis karinėmis ir politinėmis pasekmėmis“, tačiau tokie pareiškimai ne atgraso, o verčiau paskatina Skandinavijos šalis jungtis prie NATO.

„Jeigu yra tokie grasinimai, tai gal kaip tik tai būtų argumentas iš tikrųjų svarstyti dėl stojimo į NATO, nes ir pats Suomijos prezidentas yra labai aiškiai pasakęs – „mes išlaikome galimybę ir teisę pasirinkti savo sąjungininkus“, – citavo L. Gudžinskas.

Skandinavijos šalims įstoti į NATO užtruktų apie mėnesį.