Belgija ketvirtadienį atsikirto Prancūzijai, kai Paryžius ją privertė atsisakyti dviejų eurų monetos, skirtos Napoleono pralaimėjimo Vaterlo mūšyje 200-osioms metinėms.

Pagaminus maždaug 180 tūkst. tokių proginių monetų, Prancūzija pasipriešino jų išleidimui į apyvartą, nes jos neva sukeltų įtampą tokiu metu, kai Europos vienybei ir taip gresia pavojus, pranešė pareigūnai.

Moneta, kurioje pavaizduotas mūšio lauke stovintis paminklas ir užrašas „Waterloo 1815-2015“ buvo dalis projekto, skirto britų ir prūsų pajėgų pergalei prieš Prancūzijos imperatorių Belgijoje metinėms paminėti.

„Esu truputį nustebintas visos tos agitacijos“, – sakoma Belgijos finansų ministro Johano Van Overtveldto (Johano Van Overtvelto) pareiškime.

„Europa turi daugybę kitų problemų, kurias turi spręsti, ir iššūkių, kuriuos turi įveikti, neeikvodama savo energijos šiam reikalui“, – pridūrė jis.

Belgijos vyriausybė sakė, kad „Prancūzija priešinosi šiai idėjai“ ir gavo kelių didelių Europos šalių paramą, kuri reiškė, jog jeigu dėl šio klausimo balsuotų ES ministrai, Paryžius pasiektų savo.

Pasak Briuselio, norėdamas „nuraminti jausmus“ jis svarsto galimybę išleisti specialios vertės proginę monetą Vaterlo mūšiui atminti – trijų, penkių ar daugiau eurų – kuriai nereikėtų kitų euro zonos šalių pritarimo.

Pasak vieno šaltinio ES administracijoje, Prancūzija „išreiškė abejonių“ dėl Vaterlo monetų. Pasak jo, tai neva „nėra gera idėja europietiško projekto kontekste ir kelia nereikalingą įtampą“.

Dabar Belgijai teks sunaikinti maždaug 180 tūkst. monetų, kurios turėjo būti kaip kolekcinės specialiose dėžutėse už aštuonių eurų kainą.

„Jų visų atsikračius bus (patirtas )1,5 milijono eurų nuostolis“, – Manuela Wintermans (Manuela Vintermans) iš NUOD (National Union of the Organizations of the Disabled - Nacionalinės neįgaliųjų organizacijų sąjungos) sakė naujienų agentūrai AFP.