Prancūzijos ir Olandijos ultradešinieji įkūrė euroskeptikų aljansą (papildyta) Pereiti į pagrindinį turinį

Prancūzijos ir Olandijos ultradešinieji įkūrė euroskeptikų aljansą (papildyta)

2013-11-14 07:20
BNS inf.
Prancūzijos ir Olandijos ultradešinieji įkūrė euroskeptikų aljansą (papildyta)
Prancūzijos ir Olandijos ultradešinieji įkūrė euroskeptikų aljansą (papildyta) / Shutterstock nuotr.

Prancūzijos ultradešiniojo judėjimo lyderė Marine Le Pen (Marina Le Pen) ir prieš islamo plitimą Europoje nusistatęs nacionalistinės Nyderlandų partijos parlamente frakcijos lyderis Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) trečiadienį įkūrė euroskeptikų aljansą.

Jie pažymėjo manantys, kad prie šio „istorinio“ aljanso, kuris dalyvaus ateinančiais metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose, prisidės ir kitos 28 šalių bloko euroskeptiškos partijos.

„Ši diena yra istorinė. Priėmėme sprendimą susivienyti su kitais patriotais, norinčiais dirbti pagal tą pačią dinamiką“, – M.Le Pen sakė po derybų su partijos „Už laisvę“ (PVV) vadovu G.Wildersu.

„Ši diena yra Europos vadavimo iš Briuselio monstrų pradžia“, – pareiškė G.Wildersas, žinomas dėl savo vešlios šviesių plaukų šukuosenos, euroskeptiškų pažiūrų ir nepalankumo islamui.

Jis praeitą mėnesį sakė, kad kartu su M.Le Pen aiškinsis galimybę stiprinti ryšius prieš ateinančią gegužę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kurie vyks nepasitenkinimo dėl Europos ekonomikos problemų fone.

Tiek M.Le Pen Nacionalinis frontas (FN) Prancūzijoje, tiek G.Wilderso PVV sakė norintys suvienyti euroskeptiškas dešiniosios pakraipos partijas visame Senajame žemyne, kad galėtų mesti iššūkį Europos Sąjungai iš vidaus.

„Dirbdami kartu norime repatrijuoti galimybę spręsti patiems, kaip kontroliuojame savo sienas, kaip kontroliuojame savo pinigus ir savo ekonomiką“, – pažymėjo G.Wildersas.

Kol vyko M.Le Pen ir G.Wilderso susitikimas, apie 20 žmonių garsiai protestavo prie Nyderlandų parlamento pastato, mušdami būgnus ir leisdami sirenas.

„Esame čia, kad protestuotume prieš rasizmą, kuris yra tai, ką palaiko tiek Le Pen, tiek Wilderso partijos“, – sakė vienas protestuotojas, prašęs neviešinti jo vardo, laikydamas plakatą su M.Le Pen portretu, perbrauktu eismą draudžiančiu ženklu.

„Šis aljansas pavojingas, – pareiškė 26 metų demonstrantas Ewoutas van den Bergas (Evutas van den Bergas). – Esame nusistatę prieš Wildersą, prieš Le Pen ir prieš visus, kurie nori poliarizuoti visuomenę.“

Kad sukurtų ultradešinįjį antieuropietišką bloką, G.Wildersas ir M.Le Pen turės rasti panašių pažiūrų politikų bent ketvirtadalyje iš 28 Bendrijos narių, ir užsitikrinti, kad bent 25 jiems atstovaujantys nariai būtų išrinkti į 766 vietų Europos Parlamentą.

Jeigu jie taps oficialia Europos politine frakcija, šis aljansas gaus subsidijų, biurų, lėšų ryšiams, vietų komitetuose ir laiko pasisakyti parlamente – proporcingai jų skaičiui.

Šiuo metu Europos Parlamente jau veikia euroskeptikų įstatymų leidėjų frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“ (EFD), vadovaujama Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo), Didžiosios Britanijos Nepriklausomybės partijos lyderio, tačiau ji turi tik 32 vietas.

„Suprantu, kad jis (Farage'as) šiandien nėra labai linkęs dirbti su mano partiją, tačiau noriu jums pasakyti, jog tikiuosi, kad po rnnkimų ateinančiais metais jis galės prisijungti prie mūsų iniciatyvos“, – sakė G.Wildersas.

Laukiamos ne visos dešiniojo sparno partijos 

Prie Le Pen-Wilderso aljanso galėtų prisijungti konservatyvi ir euroskeptiška „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kraštutinių dešiniųjų „Flamandų interesas“ (VB) iš Belgijos, antiimigracinė Šiaurės lyga (LN) iš Italijos, populistinė Austrijos laisvės partija (FPO) ir kitos.

Tačiau durys į aljansą bus užvertos dešiniojo sparno politinėms jėgoms iš Rytų Europos, įskaitant Vengrijos „Jobbik“ ir slovakų, bulgarų bei rumunų nacionalistų partijas, nes jos neslepia savo rasistinių nuostatų.

PVV patyrė skaudžią nesėkmę 2012 metų rugsėjį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, per kuriuos prarado beveik pusę turėtų vietų parlamente, kuriame dabar dirba 13 jos atstovų. Tačiau visuomenės nuomonės apklausos palankios šiai partijai, kuri sėkmingai didina savo populiarumą pasitelkusi antieuropietišką politiką.

M.Le Pen ir G.Wilderso politinės nuostatos panašios daugeliu klausimu, įskaitant imigraciją ir protekcionizmą.

Tačiau proizraelietiškų pažiūrų G.Wildersui trečiadienį nepavyko išvengti klausimų apie tai, kaip jis dirbs su M.Le Pen, kurios tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) neretai kaltinamas tuo, jog yra tūžmingas antisemitas.

„Žinoma, man nepriimtini ponios Le Pen tėvo pasisakymai, nuo kurių ponia Le Pen atsiribojo“, – sakė G.Wildersas.

„Esu tikras, kad ji (M.Le Pen) neturi nė kruopelės rasizmo ar antisemitizmo“, – pridūrė jis.

Nacionalinio fronto lyderė savo ruožtu viliasi, kad G.Wilderso proizraelietiškos pažiūros leis jai pagerinti savo įvaizdį tarptautinėje arenoje, sako apžvalgininkai.

Le Pen „mažiau radikali“ islamo klausimu 

Europarlamentarė M.Le Pen balandį Paryžiuje buvo susitikusi pietų su G.Wildersu, po kurių pareiškė, jog veikiausiai yra „mažiau radikali“ islamo klausimu nei olandų politikas
G.Wildersas, kuris 2011 metų viduryje buvo išteisintas dėl neapykantos prieš musulmonus kurstymo, anksčiau prilygino islamą nacizmui, o Koraną – su Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“.

M.Le Pen griežtai nepritaria islamo brovimuisi į viešąjį gyvenimą, tačiau neseniai duotame interviu pažymėjo, jog „nėra nusistačiusi prieš patį islamą“.

Pirmą kartą į Europarlamentą M.Le Pen buvo išrinkta 2004-aisiais. Pernai vykusiuose prezidento rinkimuose per pirmąjį ratą ji surinko 18 proc. balsų – tai buvo geriausias partijos rezultatas rinkimuose per visą jos gyvavimo istoriją.

Dabar M.Le Pen ir G.Wildersas sieks paskleisti savo politinę žinią už savo valstybių ribų. Prognozuojama, kad jų partijos sėkmingai pasirodys gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europarlamentą.

„Metas, kai patriotų judėjimai buvo susiskaldę, baigėsi“, – sakė M.Le Pen.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra