- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dešimtys tūkstančių moksleivių Prancūzijoje šį rudenį grįžo į kiek kitokią mokyklą, kurioje nebebus galima naudoti mobiliųjų telefonų.
180 pagrindinių mokyklų, kurias lanko 11–15 metų paaugliai, draus vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais visų pamokų ir pertraukų metu.
Eksperimente, pavadintame „Skaitmenine pertrauka“, šiuo metu dalyvauja daugiau nei 50 tūkst. moksleivių. Planuojama nuo 2025 metų šią praktiką pritaikyti visoje šalyje.
Prancūzijos pagrindinių mokyklų mokiniai pamokų metu privalo išjungti savo telefonus. Šiuo eksperimentu siekiama dar daugiau – reikalaujama, kad atėję į mokyklą vaikai atiduotų savo telefonus.
Tai vienas iš prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasiūlymų, kuriais siekiama, kad vaikai mažiau laiko praleistų prie ekranų, baiminantis, kad tai gali pakenkti jų vystymuisi.
Nuo 2018 metų Prancūzijoje darželiuose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose uždrausta naudoti „mobiliuosius telefonus ar bet kokią kitą elektroninių ryšių įrangą“.
Vidurinių mokyklų, kurias lanko 15–18 metų prancūzų vaikai, vidaus taisyklėse gali būti draudžiama mokiniams naudoti mobiliuosius telefonus „visose patalpose arba jų dalyje“.
Didžiausios Prancūzijos mokyklų direktorių profsąjungos „SNPDEN-Unsa“ generalinis sekretorius Bruno Bobkiewiczius (Bruno Bobkevičius) teigė, kad 2018 metais įsigaliojęs įstatymas apskritai buvo „gana gerai“ vykdomas.
„Mobiliųjų telefonų vidurinėse mokyklose šiandien labai mažai naudojama“, – sakė jis ir pridūrė, kad iškilus problemai „mes turime priemonių veikti“.
Pagerins mokyklos klimatą
Eksperimentas pradėtas, E. Macronui sausį pareiškus norą „reguliuoti prie ekranų praleidžiamą vaikų laiką“.
E. Macronui pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad jaunesniems nei 11 metų vaikams neturėtų būti leidžiama naudotis telefonais, o jaunesniems nei 15 metų mokiniams turėtų būti ribojama prieiga prie socialinių tinklų.
Daugėjant tyrimų, rodančių, kad pernelyg daug laiko prie ekrano praleisti vaikams gali būti kenksminga, ši problema tapo aktuali visai Europai.
Švedijos visuomenės sveikatos agentūra šią savaitę pareiškė, kad jaunesni nei dvejų metų vaikai neturėtų net žiūrėti televizoriaus ar naudotis išmaniaisiais prietaisais, o vyresnio amžiaus vaikams reikėtų riboti prie ekranų praleidžiamą laiką.
Vienas didžiausių Jungtinės Karalystės (JK) mobiliojo ryšio operatorių EE įspėjo tėvus, kad jie neturėtų duoti išmaniųjų telefonų jaunesniems nei 11 metų vaikams.
Prancūzijos švietimo ministerija tikisi, kad mobiliųjų telefonų draudimas pagerins „mokyklos klimatą“ ir sumažins smurto atvejų, įskaitant priekabiavimą internete ir smurtinių vaizdų platinimą.
Ministerija taip pat nori pagerinti moksleivių pasiekimus, nes naudojimasis telefonais kenkia „gebėjimui susikaupti ir žinių įgijimui“.
Eksperimentu taip pat siekiama „ugdyti mokinių supratimą apie racionalų skaitmeninių įrankių naudojimą“.
Mokytojų profesinės sąjungos SE-UNSA nacionalinis sekretorius Jerome'as Fournier (Žeromas Furnjė) teigė, kad šiuo eksperimentu bus siekiama „reaguoti į sunkumus, su kuriais susiduria mokyklos, kurioms dabartinė taisyklė yra nepakankama“, net jei „didžiojoje daugumoje mokyklų ji veikia“.
„Sudėtinga įgyvendinti“
Švietimo ministerijos teigimu, „kiekviena įstaiga pati nustato praktines priemones“ ir gali sukurti rakinamų spintelių sistemą.
Atvykę į mokyklą moksleiviai turės atiduoti savo telefonus ir padėti juos į dėžutes arba spinteles. Jie juos atsiims pamokų pabaigoje. Draudimas taip pat taikomas popamokinei veiklai ir mokyklos išvykoms.
Tačiau šios priemonės taikymas visose Prancūzijos mokyklose nuo 2025 metų sausio gali brangiai kainuoti.
Pasak vietos pareigūnų, ši priemonė 6 980 Prancūzijos pagrindinių mokyklų gali kainuoti beveik 130 mln. eurų.
Jei iš spintelės koks nors telefonas dingtų, tai taip pat sukeltų papildomų finansinių problemų.
Švietimo ministrė Nicole Belloubet (Nikol Belubė) antradienį sakė, kad draudimas bus įvedamas palaipsniui.
„Finansinės išlaidos man atrodo gana kuklios“, – pridūrė ji.
Tačiau daugelis į tai žiūri skeptiškai.
Didžiausiai pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokytojų profesinei sąjungai „Snes-FSU“ šis draudimas kelia pernelyg daug klausimų.
„Kaip viskas vyks atvykus (į mokyklą)?“ – klausė profsąjungos vadovė Sophie Venetitay (Sofi Venetitė).
„Kaip viskas veiks dieną?“ – pridūrė ji ir atkreipė dėmesį, kad kai kurie moksleiviai turi du mobiliuosius telefonus.
SE-UNSA mokytojų profesinė sąjunga taip pat išreiškė abejonių.
„Mums reikės darbuotojų, kurie tvarkytų atėjimo, išėjimo bei mobiliųjų telefonų surinkimo reikalus“, – sakė J. Fournier.
„Kartais mokiniai, pasibaigus pamokoms, vos spėja susidėti daiktus ir bėga į autobusą, kad jo nepraleistų“, – pridūrė jis.
Su tuo sutiko ir vyriausiosios Prancūzijos mokyklų direktorių sąjungos „SNPDEN-Unsa“ atstovas B. Bobkiewiczius.
Jis sakė nenorįs raustis mokinių krepšiuose ir ieškoti jų telefonų.
„Tą įgyvendinti bus sudėtinga“, – pažymėjo jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„UniCredit“ vadovas prabilo apie galimą „Commerzbank“ perėmimą
„UniCredit“ nagrinėja galimybę perimti „Commerzbank“, ketvirtadienį pareiškė generalinis direktorius Andrea Orcelis (Andrea Orčelis), praėjus dienai po to, kai antras pagal dydį Italijos bankas nustebino rinkas, atskleid...
-
Po aršių debatų K. Harris ir D. Trumpas vėl vyksta į svyruojančias valstijas
Kamala Harris ir Donaldas Trumpas ketvirtadienį vėl išvyko į valstijas, kuriose vyks lemtingos kovos dėl JAV rinkimų rezultatų, o demokratė tikisi, kad jai pavyks pasinaudoti pagreičiu, kurį įgijo per savo ryškų pasirodymą pirmuosiuos...
-
V. Putinas: leidimas naudoti ilgojo nuotolio ginklus reikštų, kad NATO kariauja su Rusija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų leidimas Kyjivui naudoti ilgesnio nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos taikinius reikštų, kad NATO kariaus su Rusija. ...
-
Švedija teigia mokėsianti imigrantams iki 34 000 JAV dolerių, kad jie išvyktų iš šalies1
Švedija planuoja padidinti išmokas iki 34 000 JAV dolerių imigrantams, išvykstantiems iš šalies, kuri iki šiol buvo prieglobstis karo nuvargintiems ir persekiojamiems asmenims, ketvirtadienį pranešė ša...
-
Vengrija ieško būdų, kaip susigrąžinti sienų apsaugai išleistas lėšas4
Vengrija ieško teisinių būdų, kaip priversti Europos Komisiją (EK) atlyginti jai lėšas, kurias ji išleido sienų apsaugai, ketvirtadienį pareiškė vienas vengrų pareigūnas. ...
-
Serbijos apeliacinis teismas panaikino baltarusių režisieriaus ekstradicijos orderį1
Serbijos apeliacinis teismas panaikino Baltarusijos režisieriaus, žurnalisto ir opozicijos lyderio Andrejaus Hnioto ekstradicijos orderį ir grąžino bylą žemesnės instancijos teismui, sakoma trečiadienį paskelbtame sprendime. ...
-
Žiniasklaida: J. Stoltenbergas taps Miuncheno saugumo konferencijos vadovu
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, anot žiniasklaidos, taps naujuoju Miuncheno saugumo konferencijos vadovu. Žinių portalo „Politico“ duomenimis, jis šias pareigas pradės eiti po 2025 m. vyksiančio susitikimo. ...
-
Rusija už akių buvusiam deputatui skyrė 10 metų įkalinimo bausmę2
Maskvos teismas trečiadienį už akių nuteisė buvusį Rusijos Valstybės Dūmos deputatą Ilją Ponomariovą 10 metų laisvės atėmimo bausme už, kaip teigiama, melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą ir terorizmo pateisinimą. ...
-
V. Zelenskis įvardijo, ko tikisi iš Lietuvos
Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą Kyjive priėmęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tikisi tolesnės Lietuvos paramos, pradedant kitų partnerių įtikinimu dėl pagalbos ir baigiant didesniu verslo įsitraukimu atstatant &...
-
Švedija žada imigrantams už grįžimą namo mokėti dešimtis tūkstančių eurų3
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad smarkiai padidins išmokas imigrantams, nusprendusiems išvykti iš šalies, siekdama paskatinti daugiau migrantų rinktis šią galimybę. ...