Institucijos vadovas Faroukas Bouaskeras (Farukas Buaskeras) sakė, kad rinkimuose dalyvavo 887 638 iš maždaug 7,8 mln. registruotų rinkėjų.

Antrasis balsavimo turas vyko Šiaurės Afrikos šaliai išgyvenant sunkią ekonomikos krizę ir gilų politinį susiskaldymą dėl prezidento Kaiso Saiedo (Kaiso Sajedo) 2021 metų liepos mėnesį įvykdyto valdžios perėmimo.

Rinkimuose, kurių pirmajame ture gruodžio mėnesį balsavo tik 11,2 proc. registruotų rinkėjų, į 131 vietos parlamentą pretendavo 262 kandidatai. Tarp jų – tik 34 moterys.

Tai buvo mažiausias rinkėjų aktyvumas per visus nacionalinius balsavimus nuo 2011 metų sukilimo, per kurį buvo nuverstas diktatorius Zine'as El Abidine'as Ben Ali (Zinas Abidinas Ben Ali) ir dėl kurio visame arabų pasaulyje kilo panašūs sukilimai.

Antrasis turas vyko praėjus pusantrų metų po to, kai K. Saiedas atleido vyriausybę ir sustabdė parlamento veiklą. Vėliau jis perėmė teismų kontrolę, o praėjusių metų liepą prastūmė konstituciją, pagal kurią jo biurui buvo suteikta beveik neribota vykdomoji valdžia.

Mokslinių tyrimų centro „Columbia Global Centers“ sostinėje Tunise direktorius Youssefas Cherifas (Jusefas Šerifas) sakė, kad tunisiečiai „nepakankamai domisi“ politika.

„Šio parlamento legitimumas bus labai menkas, o prezidentas, kuris pagal 2022 metų konstituciją yra visagalis, galės jį kontroliuoti savo nuožiūra“, – teigė jis.

Įstatymų leidžiamoji valdžia neturės beveik jokių galių reikalauti prezidento atskaitomybės.

Kaip ir per pirmąjį turą, dauguma politinių partijų, kurios dėl sistemos, draudžiančios kandidatams deklaruoti ištikimybę kokiai nors politinei grupei, atsidūrė nuošalyje, ragino boikotuoti rinkimus.