Dešiniųjų aljansas

Rinkimų rezultatais džiaugėsi Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas. Nenuostabu, nes Prancūzijos nacionalinis frontas (NF), vadovaujamas charizmatiškosios Marine Le Pen, kvėpuoja į nugarą tiek kairiesiems socialistams, tiek dešiniesiems respublikonams.

M.Le Pen neslepia, kad ji palaikė austrą N.Hoferį ir FPÖ, laikydama juos sąjungininkais bendroje politinėje kovoje su sisteminėmis Europos politinėmis jėgomis.

Be kita ko, M.Le Pen ketina siekti Prancūzijos prezidento posto. Daug kas prognozuoja, kad šį kartą NF lyderei gali pavykti iškopti ir į antrąjį rinkimų turą.

NF populiarumas Prancūzijoje, kaip ir Austrijos FPÖ, nuosekliai auga.

N.Hoferis pralaimėjo, tačiau palaikymas, kurį jam pademonstravo Austrijos rinkėjai, reikšmingas. Nemažai kas prieš antrąjį Austrijos prezidento rinkimų turą galvojo, kad A.van der Bellenui nėra jokių galimybių įveikti varžovą. Tiesa, balsavimas viską apvertė aukštyn kojomis.

Kandus oponentas

A.van der Bellenas Austrijoje dažniausiai vadinamas profesoriumi. Arba tiesiog Saša – tai mažybinė jo vardo, duoto pagerbiant jo rusiškas šaknis, forma. Tiesa, kai kurie kritikai jį pliekia kaip išpuikusį žaliųjų diktatorių.

Užuot padėjęs įveikti Austrijos politinį susipriešinimą (tai jis ne sykį žadėjo savo rinkėjams), A.van der Bellenas per įtemptą prezidento rinkimų kovą agresyvia retorika nė kiek nenusileido savo varžovui N.Hoferiui.

Nors sulaukė palaikymo iš daugelio visuomenėje gerbiamų veikėjų, tarp jų naujojo šalies vyriausybės vadovo Christiano Kerno, buvusiam Žaliųjų partijos vadovui sunkiai sekėsi palenkti į savo pusę konservatyvių pažiūrų rinkėjus, kurie kaltina jį pataikavimu kairiesiems.

72 metų žilagalvis ekonomikos profesorius per visą rinkimų maratoną atrodė kiek bohemiškai šalia 45 metų ginklų entuziasto N.Hoferio, po kurio glotniu įvaizdžiu, kaip perspėja stebėtojai, slypi vilkas ėriuko kailiu.

Vis dėlto pirmasis įspūdis klaidingas.

A.van der Bellenas dešimtmetį (iki 2008 m.) stovėjo prie Žaliųjų partijos vairo, ir ši patirtis padėjo jam per debatus gyvai ir kartais netgi agresyviai diskutuoti su N.Hoferiu.

"Nenoriu, kad Austrija taptų pirmąja Vakarų Europos šalimi, vadovaujama populistinės dešiniojo sparno pangermanistinės brolijos nario", – rėžė jis vienų debatų metu.

A.van der Bellenas taip pat pažadėjo, kad neskirs kancleriu FPÖ lyderio Heinzo Christiano Strache, jei FPÖ laimėtų kitus visuotinius rinkimus 2018 m. H.Ch. Strache laikomas pagrindiniu N.Hoferio mentoriumi.

Tad netrukus už šį pareiškimą profesorius susilaukė oponento N.Hoferio kritikos. Jis A.van der Belleną pavadino žaliuoju fašistu.

Jungtinės Europos Valstijos?

Įnirtingos A.van der Belleno ir N.Hoferio žodinės dvikovos, neretai peraugdavusios į drabstymąsi purvais, išryškino akivaizdžius jų nuomonių skirtumus opiais klausimais, pavyzdžiui, dėl migrantų krizės.

A.van der Bellenas teigė, kad pats yra "migrantų, kurie daug gavo iš Austrijos, vaikas".

1944 m. sausį Vienoje gimusio A.van der Belleno tėvas – olandų ir baltvokiečių kilmės rusų aristokratas, motina – estė.

Bėgdama nuo Raudonosios armijos, šeima persikėlė į pietinį Tirolio regioną, kur prabėgo A.van der Belleno, kaip jis pats sako, idiliška vaikystė.

Jis studijavo ekonomiką Insbruko universitete, kur 1970 m. įgijo mokslų daktaro laipsnį, o po dviejų dešimtmečių tapo Vienos universiteto Ekonomikos fakulteto dekanu.

Kritikai taip pat kaltina A.van der Belleną, kad jis yra persimetėlis, nes buvo socialdemokratu prieš tai, kai 10-ojo dešimtmečio pradžioje prisidėjo prie žaliųjų ir vėliau tapo jų lyderiu.

Jam vadovaujant, žalieji pasiekė rekordinių rezultatų, tačiau po 2008 m. rugsėjį vykusių rinkimų, kuriuose partija pirmą kartą per beveik dešimtmetį prarado balsų, politikas atsistatydino.

A.van der Bellenas sako svajojantis apie Jungtines Europos Valstijas be sienų, kuriose būtų ginamos mažumų teisės.

Aktyviai pasisakantis už tos pačios lyties asmenų teisę į santuoką, išsiskyręs dviejų vaikų tėvas A.van der Bellenas neseniai vėl vedė.

Kalbėdamas apie savo asmeninį gyvenimą, A.van der Bellenas prisipažįsta turįs dvi silpnybes: Ančiuko Donaldo komiksus ir cigaretes.

"Kartą buvau metęs ir nerūkiau keturis mėnesius. Tačiau kodėl turėčiau save kankinti būdamas tokio amžiaus!" – paaiškino jis.

Mažesnis blogis

Rinkėjai sakė, kad rinktis reikėjo tarp to, kas yra mažesnė blogybė.

"A.van der Bellenas – mažesnė blogybė iš dviejų", – dažnai buvo galima girdėti balsavimo apylinkėse, ypač Austrijos sostinėje Vienoje. Tuo net pasinaudojo A.van der Bellenas, kad palenktų neapsisprendusius austrus.

"Aš prašau visų, kurie manęs nemėgsta, bet N.Hoferį mėgsta dar mažiau negu mane, balsuokite už mane", – sakė jis prieš antrąjį rinkimų turą.

Rinkimai išryškino didelį visuomenės susiskaldymą dėl to, kokia kryptimi turėtų toliau judėti Austrija, ypač tokiais daug aistrų keliančiais klausimais, kaip migracija ir ES ateitis.

A.van der Bellenas tvirtino, kad sieks suvienyti smarkiai susiskaldžiusią šalį.

"Daug žmonių šioje šalyje aiškiai jaučia, kad jie nėra pakankamai matomi, girdimi, – kalbėjo jis. – Mums reikia kitokios dialogo kultūros ir politinės sistemos, kuri leistų išsklaidyti žmonių baimes ir pyktį. Iš visų jėgų stengsiuosi pelnyti N.Hoferio rinkėjų pasitikėjimą."

Kita vertus, turint galvoje, kad už N.Hoferį balsavo beveik pusė visų rinkimuose dalyvavusių žmonių (2,2 mln. austrų), A.van der Belleno laukia nelengva užduotis suvienyti smarkiai susipriešinusią visuomenę.

"Noriu būti nešališkas visų Austrijos žmonių prezidentas, – tvirtino profesorius. – Daug kalbama apie šios šalies susiskaldymą. Galvoju, kad šį pasidalijimą galima interpretuoti kaip ženklą, kad esame dvi tos pačios monetos pusės, kurių abi yra vienodos svarbos. Austrija yra visi mes."

Išstūmė sistemines partijas

A.van der Bellenas liepos 8 d. prezidento poste pakeis Heinzą Fischerį iš Austrijos socialdemokratų partijos (SPÖ).

Kancleris Christianas Kernas sakė, kad A.van der Bellenas "atstovauja proeuropinei ir pasauliui atvirai pozicijai bei politikai, kuri teikia pirmenybę galimybei ir kuri nekursto baimės".

"Turime prisiminti, kad rinkimai baigėsi su bauginančiai mažu atotrūkiu tarp kandidatų, todėl mums ypač svarbu, kad... nė vienas rinkėjas nesijaustų pralaimėjęs", – pridūrė Ch.Kernas, buvęs nacionalinės geležinkelių įmonės vadovas, kuris kancleriu buvo paskirtas gegužės 17 d.

Jis Austrijos vyriausybės vadovo poste pakeitė socialdemokratą Wernerį Faymanną, kuris atsistatydino gegužės 9 d. po to, kai SPÖ ir centro dešinioji Austrijos liaudies partija (ÖVP), kurios nuo 1945 m. dominavo Austrijos politikoje, patyrė istorinį pralaimėjimą pirmajame prezidento rinkimų ture.