– Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ir Ursula von der Leyen sureagavo – pasmerkė tai, kas vyksta Ukrainoje. Sakė, kad reaguos Rusijos atžvilgiu. Ko galime tikėtis? Naujų sankcijų?

– Sankcijos jau kaip ir baigia išsisemti. Tų sankcijų, kurios galėtų iš esmės keisti situaciją, kaip ir nebelikę. Dabar svarbiau yra tai, apie ką kalbame – apie sankcijų apėjimą. Kalbame apie tai, kad per Turkiją, Kazachstaną Rusija arba jų verslas, žmonės sugeba persiregistruoti savo įmones bei per ten vykdyti importą ir atvežti prekes. Kitas dalykas – į sankcijų netiesioginį paketą. Kalbame, kad dabar svarbiausias dalykas – specialus tribunolas V. Putinui ir Rusijai. Kuris turėtų būti įsteigtas todėl, kad apskritai buvo pradėta šita karinė agresija. Čia yra nelengvas darbas. Kai kurios valstybės dar prie to nepribrendę. Čia būtų didžiausias sankcionavimas arba žinia V. Putinui. Dar yra visiems akivaizdūs ginklai. ES įvyko lūžis ir mąstymuose, ir konkrečiuose sprendimuose, kada buvo pirmą kartą istorijoje tokioms šalims kaip Ukraina skirti pinigai ginklams įsigyti. Bet to per maža. Reikia didinti. Čia atsiremiama į daug kitų dalykų: energetikos krizę, taip vadinamą V. Putino žiemą, į tai, kad V. Putinas jau bando įjungti savo mygtukus, ypač Vakarų valstybėse, kad keltų žmonių nepasitenkinimą, kad žmonės nustotų remti Ukrainą – daugybė iššūkių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Keičiasi net ir tie, kurie, galima sakyti, buvo sustabarėję. Net ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrelis dabar, galima sakyti, kalba lietuvių politikų žodžiais. Bet tam reikėjo labai daug laiko?

– Tam reikėjo kelių dalykų: pačiam patirti tą pažeminimą, kurį jis patyrė būdamas  Maskvoje, kur atvažiavo su atvira širdimi. Jis yra socialistas, iš Ispanijos kairiųjų, kur kairieji visada turėjo švelnesnį požiūrį į Rusiją. Jo pozicija yra labai griežta ir stipri nuo pat vasario 24 d. Žinome, kad jo atstovai lankosi tuose forumuose, kuriuos organizuoja ir Andrius Kubilius dėl Rusijos, Ukrainos. Kur ir mes pasisakome. Mūsų pasisakymų nemaža dalis dabar gulasi ir į vyriausiojo įgaliotinio tekstus. Tikrai yra įvykęs didžiulis pokytis. Svarbu, kad tik dabar Vakarų pasaulis nedarytų naujų klaidų ir neišsigąstų. 

Svarbu, kad tik dabar Vakarų pasaulis nedarytų naujų klaidų ir neišsigąstų. 

– Pakalbėkime apie NATO. Kiek skrenda raketos, tiek V. Zelenskis sako: „Uždarykime oro erdvę virš Ukrainos“. Bet J. Stoltenbergas vis atkerta, kad visos šalys įsitrauks į lokalų konfliktą?

– Žiūrėkime labai praktiškai ir realiai. Vienintelė šalis, kuri gali uždaryti erdvę – tik JAV. Galbūt iš dalies Didžioji Britanija galėtų prie to prisidėti. Kalbėjimas, kad NATO gali kaip institucija priimti tokį sprendimą, tikrai nėra realu. Nebent patys amerikiečiai nuspręstų tą daryti.

– Ar tai iš tikrųjų lemtų tiesioginį įsitraukimą į konfliktą?

– Jau tas įsitraukimas vienoks ar kitoks yra. Todėl, kad NATO šalys labai stipriai remia Ukrainą. Jeigu ne NATO konkrečių šalių karinė parama, šiandien Ukrainos nebebūtų. Plius dar ES ir kitų valstybių pinigai padedant funkcionuoti šitai valstybei. O dar kiek tų pinigų reikės ateityje. Pas mus kartais per daug yra to Vakarų keikimo. Bet Vakarai iš tikrųjų daro tiek daug.

ES biudžetas nėra toks, kokį kartais įsivaizduojame.

Dėl oro erdvės uždarymo. Patys ukrainiečiai sako: „Duokit mums pakankamai oro gynybos sistemų ir mes patys susitvarkysime“. Šito, aišku, reikia. Ir kitas dalykas, ko reikia – ilgo vidutinio nuotolio raketos tam, kad padėtų vykdyti bent jau tokį užkardymą. Ukrainai to reikia dėl to, kad Rusija žinotų, kad paleistos raketos  paleidėjai iš Juodosios jūros arba iš bombonešių kur nors iš Rusijos  ar Baltarusijos teritorijos gali būti sunaikinti. Tai yra du ukrainiečiams svarbiausi dalykai, kalbant apie ginkluotę. Čia irgi kalbame apie tai. Tik Europos Parlamentas nėra ta institucija, kuri gali skirti. Mes galime stumti arba spausti Europos komisiją skirti dar daugiau pinigų kariniams įsigijimams. Tai – atskira tema. ES biudžetas nėra toks, kokį kartais įsivaizduojame.

– Nemažai lėšų buvo nukreipta į Ukrainos atstatymą. Bet kai smūgiuoja raketos, atsiranda problema, kad žmonės palieka Ukrainą bėgdami į Lenkiją, Lietuva dabar laukia 25 tūkst. pabėgėlių. Ar gali būti taip, kad atstatymui skirtos lėšos bus nukreiptos šiai problemai spręsti?

– Visoms problemoms reikės lėšų. Atsiremiame į tai, kad labai svarbu išsaugoti nesugriuvusią Europos ekonomiką. Daug strėlių lekia į Vokietiją, dėl jos pozicijos. Daug kas pripažįsta, kad buvo padarytos didelės klaidos santykiuose su V. Putinu, energetinė priklausomybė. Bet Vokietijos pramonė, pinigai į ES yra bene pagrindiniai. Lygiai taip pat į Ukrainos atstatymą gali būti pagrindiniai. Taigi, čia yra daug susijusių dalykų. Ir tie sugriovimai, kuriuos dabar sąmoningai vykdo V. Putinas, parodo, jog jie to ir nori: kad žmonės bėgtų, kad ES būtų dar daugiau iššūkių, dar daugiau nepasitenkinimo, kad nepasitenkinimas elektros kainomis, kad  ES valstybėse virstų vyriausybės, kad rastųsi visokių gražulių ir puidokų  (tokių yra visose šalyse ir gal net daugiau nei Lietuvoje). Šis velnio planas bandomas įgyvendinti V. Putino rankomis. Nėra kitos išeities – turime tą atlaikyti.