Rusijos kosmoso agentūra („Roskosmos“) išleis 57,56 mlrd. rublių pirmajam naujos kartos pilotuojamam kosminiam laivui „Federacija“. Tokia suma nurodyta viešųjų pirkimų interneto svetainėje, o finansavimo šaltiniu įvardijamas federalinis biudžetas.

Pagal šį projektą ketinama sukurti ir išbandyti laivą „Federacija“ skrydžiams „į Žemės orbitą ir už jos ribų, įskaitant ir Mėnulį“. Taip pat planuojama, kad šis laivas 2021 metais atliks bepilotį skrydį į orbitą, o 2023 metais bus atlikti bepiločiai ir pilotuojami skrydžiai į Tarptautinę kosminę stotį.

Vėliau numatoma sukurti ir antrąjį „Federacija“ serijos kosminį laivą. Laivu galės skirsti iki keturių žmonių ir juo bus galima gabenti krovinius. Laivas su įjungtu autopilotu galės skirsti iki 30 dienų, o prisijungęs prie kosminės stoties galės praleisti iki 12 mėnesių.

Investuoti į kosmoso programą Rusijos valdžia ketina nepaisydama to, kad šalies biudžetas 2016–2019 metais bus deficitinis ir teks naudoti rezervus, skolintis vidaus ir užsienio rinkose bei privatizuoti valstybines įmones.

Rusija taip pat puoselėja ambicingus planus 2030 metais pradėti Mėnulio kolonizavimą ir 2035-aisiais jame turėti pilotuojamą stotį. Mėnulio stotis veikiausiai veiks kaip mokslinė laboratorija.

Mėnulis Rusiją, Vakarų valstybes, Kiniją ir Japoniją domina ne tik kaip mokslinių tyrimų objektas ar kelionių į tolimesnįjį kosmosą, įskaitant ir planuojamus pilotuojamus skrydžius į Marsą, pradinis taškas. Į Mėnulį žiūrima ir kaip į būsimos žemiškos civilizacijos plėtros objektą bei naudingųjų iškasenų šaltinį, dėl kurių geopolitinė konkurencija gali prasidėti visai netrukus.