Rusijos imperinės ambicijos Ukrainos pietuose auga. Jūrinės analitikos žiniasklaidoje svarstomi variantai, kaip Rusija praturtėtų prisijungusi atskiras Ukrainos teritorijas su uostais.

Skirstomi vaidmenys Krymo uostams

Interneto leidinio "Portnews.ru" pagrindiniame straipsnyje "Rusijos plaukimas į Juodąją jūrą" ("Černomorskij zaplyv Rosii") jau vertinami jūrų gelmių "lobiai", kuriuos Rusija gautų prisijungusi Krymą.

Kartu su šiuo pusiasaliu Rusijai atitektų Sevastopolio, Kerčės, Eupatorijos, Feodosijos ir Jaltos uostai.

"Šie uostai kol kas nevaidina didesnio krovos vaidmens, jie labiau skirti aptarnauti paties Krymo poreikiams. Prorusiškos jėgos neseniai įsteigė įmonę "Sevastopolio jūrų prekybos uostas".

Iš kitos pusės, Jaltos ir Eupatorijos uostai turi didelį kruizinį potencialą", – teigiama Krymo prijungimo prie Rusijos apžvalginiame straipsnyje.

Krymo uostų ateitį rusai piešia kaip ypač progresyvią nutiesus tiltą į Krymo pusiasalį. Netgi svarstomi variantai, kad ateityje Krymo pusiasalyje Kinijos kapitalas galėtų statyti giliavandenį uostą. Tokius norus valdant šį pusiasalį Ukrainai Kinijos verslininkai jau buvo pareiškę.

Krymas Rusijai būtų naudingas kaip jos laivyno karinės bazės plėtojimo zona. Dabar Rusijos karinės pajėgos pagal sutartį su Ukraina naudojasi uostu Sevastopolyje.

Tuo pat metu Rusijos Novorosijsko uoste statoma Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.

"Laikyti Juodosios jūros karinį laivyną ekonomiškai žymiai naudingiau yra Sevastopolyje. Novorosijskas yra krovininis uostas, kuris stokoja teritorijų kroviniams krauti", – teigiama minėtame straipsnyje.

Masalas – jūros verslovės

Rusijos jūrinės žiniasklaidos žvilgsnis krypsta ir Ukrainai priklausančias didžiules Juodosios jūros šelfo teritorijas.

"Prijungus Krymą prie Rusijos, ši galės naudoti jūroje esančias naudingų išteklių versloves. Skifo dujų gavybos vietą Juodojoje jūroje jau norėjo eksploatuoti kompanija "Lukoil". Tačiau Ukrainos vyriausybė šį sklypą atidavė konsorciumui, kuri valdė amerikiečių kompanija "Exxon Mobil", – teigiama straipsnyje.

Rusija pretenduotų ir į kitas Juodojoje jūroje netoli Krymo esančias versloves – Subotinsko ir Semenovsko naftos, Šiaurės – Bulganovsko, Rytų – Kazantipsko, Strelkovoje dujų gavybos vietas.

Rusijoje rimtu veidu svarstoma, kad prisijungus kitas Ukrainos Juodosios jūros regiono pakrantės zonas, atsivertų keliai į Odesos, Bezimianoje, Archangelsko dujų gavybos vietoves Juodojoje jūroje, taip pat Štormovoje ir Golicinskoje Dujų kondensato gavybos vietas.

Odesos ir Bezimianoje dujų gavybos vietovių atsargos vertinamos kaip turinčios per 35 mlrd. kubinių metrų. 

Žvilgsnis į Odesą, Iljičovską

Tuo pat metu nesibaiminama teigti, kad svarbiau už nedidelius Krymo uostus Rusijai būtų prisijungti giliavandenius Ukrainos Juodosios jūros uostus su jau veikiančiais krovos terminalais.

Pirmiausia įvardinami Južnij (leistina gramzda – 14,5 metro), Iljičovsko (14 metrų) ir Odesos (12,5 metro) uostai.

Dabar šiuose uostuose kraunama apie 60 proc. visų Ukrainos krovinių.

Ukrainos giliavandenių uostų prijungimas prie Rusijos, straipsnio autoriaus nuomone, šiai padėtų "uždaryti" žymią dalį Juodosios jūros logistikos grandinės.

Jau dabar Ukrainos Odesos, Iljičovsko ir Južnij uostai Rusijoje laikomi tarsi savais. Nemažą dalį juose esančių terminalų valdo Rusijos kapitalo bendrovės. Problemišku įvardintas Iljičovsko uostas, kur buvo bandoma iš jo išstumti Iljičovsko konteinerių terminalą valdančia Rusijos kapitalo grupę.

Manoma, kad Rusijai būtų naudingą prisijungti ir kitą grupę Ukrainos uostų, kaip Nikolajevas, Chersonas ir Oktiabrskas. Jie turi veikiančius specializuotus birių ir generalinių krovinių krovos terminalus.

"Prisijungus Ukrainos uostus Rusijos krovos galimybės Juodosios jūros regione žymiai pagerėtų. Dabar regione veikia vienintelis Rusijos Novorosijsko uostas, kuris yra gerokai perkrautas, trūksta giliavandenių krantinių. Regione statomas naujas Tamanės uostas bus baigtas tik 2020 metais", – teigiama Rusijos internetinės žiniasklaidos straipsnyje, kuris Ukrainos uostus jau bando „primatuoti“ rusiškam mundurui.