Atnaujinusi santykius su JAV, radusi bendrą kalbą su Lenkija ir kitomis ES valstybėmis, Maskva ėmė tapyti „Naują pasaulio paveikslą“, rašo žurnalo „Newsweek“ rusiška versija. Šioje Kremliaus mozaikoje atsidūrė ir Baltijos valstybės.

Išvardyti tikslai ir priemonės

Į „Newsweek“ redakciją pateko dokumentas, jau kurį laiką einantis per aukščiausių Rusijos pareigūnų rankas, - „Užsienio politikos veiksnių efektyvaus išnaudojimo sisteminiame lygmenyje siekiant Rusijos Federacijos ilgalaikės plėtros programa“, arba, paprasčiau tariant, nauja Rusijos užsienio politikos doktrina.

Pasak „Newsweek“ šalinių, prezidentas Dmitrijus Medvedevas jau iš esmės pritarė šiam dokumentui ir perdavė jį svarstyti vyriausybei.

Pasak aukštų pareigūnų, nauja Rusijos užsienio politikos doktrina skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad šįkart joje detaliai išvardyta, kur ir ką turi daryti Maskva, ir svarbiausia, kokių tikslų siekdama.

Ekonominis užkariavimas

Dokumente teigiama, kad Vidurinėje Azijoje Rusijos bendrovės turėtų supirkti buvusios Sovietų Sąjungos karo pramonės objektus, Artimuosiuose Rytuose - statyti geležinkelius ir populiarinti savo palydovinės navigacijos sistemą GLONASS, o Afrikos šalyse - plėtoti branduolinę energetiką. Tarp Muitų sąjungos šalių ir Sirijos planuojama sukurti laisvos prekybos zoną.

Baltijos šalims Rusija parengė ekonominio užkariavimo strategiją. Kadangi, pasak dokumento autorių, Lietuvos, Latvijos ir Estijos investicinis patrauklumas ES partneriams išblėso, o valstybių turtas nuvertėjo, Rusija turėtų supirkti regiono realaus sektoriaus bendroves. Prioritetą Maskva skiria tokioms ūkio šakoms kaip energetika, informacinės technologijos, logistika ir transportas.

Skvarbus Rusijos kapitalas

Lietuvoje jau kurį laiką būgštaujama, kad į šalies ekonomiką besiskverbiantis Rusijos kapitalas kelia grėsmę nacionaliniams interesams. Valdydamos degalinių tinklą „Lukoil“, Rusijos energetikos milžinės neslepia ketinimų užvaldyti ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą bei Butingės naftos terminalą. Pasak ekspertų, jeigu toks scenarijus būtų įgyvendintas, Lietuva būtų atskirta nuo alternatyvių energijos šaltinių ir taptų Maskvos energetine įkaite.

Simboliška, kad Ignalinos atominę elektrinę (IAE) pastatę rusai patys ją ir griaus. Rusijos bendrovė „Atomstroyexport“ pernai įsigijo Vokietijos bendrovę „Nukem Technologies“, kuri Ignalinoje stato panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir kietųjų radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą.

Stambų Rusijos verslą Lietuvoje domina ne vien energetikos sektorius. Kėdainių trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ valdo Rusijos mineralinių ir cheminių produktų koncernas „EuroChem“. Rusijos kapitalo bankas „Snoras“ pernai tapo Lietuvos nacionalinio dienraščio stambiausiu akcininku.

Lietuvos politologai ne kartą yra pabrėžę, kad į kitas šalis besiskverbiančios stambios Rusijos korporacijos, nors formaliai nebe valstybinės, yra itin glaudžiai susijusios su Rusijos vyriausybe, ir lengvai gali būti priverstos ar paskatintos vykdyti Rusijos užsienio politikos tikslus.

Tikra ir šešėlinė ministerijos

Nors prezidentas D.Medvedevas mėgsta pabrėžti, kad Rusija daugiau nebeskirstys kitų šalių į draugus ir priešus ir santykius su užsieniu formuos remdamasi ekonominiais interesais, apžvalgininkai nėra tikri, kad jam pavyks tai padaryti. Pasak jų, Rusijos užsienio politikoje trūksta aiškumo ir nuoseklumo. Nors formaliai ją formuoja ir vykdo prezidentas bei Užsienio reikalų ministerija, vyriausybėje yra dar viena šešėlinė užsienio reikalų ministerija - premjero Vladimiro Putino padėjėjų grupė, vadovaujama Jurijaus Ušakovo.

„Dauguma Rusijos diplomatų įprato kelti radikalius reikalavimus ir nekeisti jų metų metus. Persiorientuoti jiems nebus lengva. O jeigu nutiks kas nors reikšmingo, panašaus į 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konfliktą, jie mielai grįš prie ankstesnės pozicijos“, - reziumavo „Newsweek“.