Susitraukimas buvo mažesnis, nei tikėjosi Rusijos valdžios institucijos, kadangi centrinis bankas anksčiau prognozavo, kad ekonomika patirs 4 proc. nuosmukį.

„Rosstat“ pagrindinėmis susitraukimo priežastimis įvardijo „apribojimus, įvestus kovai su koronavirusu, ir pasaulinės energijos išteklių paklausos sumažėjimą“.

3,1 proc. susitraukimas yra nedidelis, palyginti su daugeliu kitų Europos šalių, susidorojimui su antrąja infekcijų banga nusprendusių pakartotinai įvesti karantino apribojimų.

Ispanijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 11 proc., Prancūzijos ekonomika smuko 8,3 proc., o Vokietijos ekonomika – 5 proc.

Rusijos valdžios institucijos, pavasarį įvedusios šešių savaičių trukmės karantiną, atmetė galimybę pakartotinai įvesti tokio pat pobūdžio apribojimų, nors šalį metų pabaigoje smarkiai paveikė antroji infekcijų banga.

Pasak „Rosstat“, didžiausi nuostoliai buvo užfiksuoti viešbučių ir restoranų, transporto, kultūros ir sporto sektoriuose.

Nors „Rosstat“ nepaskelbė duomenų apie atskirus metų ketvirčius, ekonomika paskutiniais trimis metų mėnesiais veikiausiai atsigavo ir išaugo 7,4 proc.

Rusijos ekonomika prieš pandemijos pradžią pirmą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, augo 1,6 proc.

Prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad 2020 metais atsiras galimybių atgaivinti stagnuojančią valstybės ekonomiką, kurią jau kelis metus kausto Vakarų sankcijos.

Tačiau kovo pradžioje smukus naftos kainoms, sumažėjo šalies pajamos iš energetikos sektoriaus.

Pirmadienio duomenimis, Rusijoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius sudaro daugiau kaip 3,8 mln. ir yra ketvirtas pagal dydį visame pasaulyje.