Kritikai pasmerkė šį valdančiųjų sprendimą, pavadinę jį galutiniu žingsniu link autoritarinio valdymo.

Juodosios jūros šalis nuo pernykščių parlamento rinkimų, kurie, pasak opozicijos, buvo suklastoti, yra įklimpusi į politinę krizę. Ji atsisako pripažinti naująjį parlamentą ir vyriausybę.

Įtampa dar padidėjo, kai vyriausybė atidėjo derybas su Briuseliu dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Tai sukėlė ne vieną mėnesį trukusius gatvės protestus, kurie dėl represijų prieš opozicijos politikus, kritiškai nusiteikusius žurnalistus ir aktyvistus neseniai nusilpo.

Parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis iš valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pareiškė, kad partija Konstitucinio Teismo paprašė uždrausti kalinamo eksprezidento Michailo Saakašvilio „Vieningąjį nacionalinį judėjimą“, „Ahali – Koaliciją už pokyčius“, taip pat opozicinę jėgą „LELO – Stiprus Sakartvelas“.

Jis šias jėgas apkaltino „pakartotinai kenkus vyriausybės teisėtumui ir veikus prieš valstybės konstitucinę tvarką“.

Š. Papuašvilis sakė, kad kitos mažesnės grupės, „glaudžiai susijusios“ su šiomis trimis jėgomis, taip pat gali sulaukti sankcijų.

„Sakartvelo svajonė“ teigia, kad opozicija „sistemingai bando nuversti arba prievarta pakeisti Sakartvelo konstitucinę tvarką“ ir „remia užsienio jėgas“, siekiančias pakenkti šalies nepriklausomybei.

Konstitucinis Teismas, kuris, kaip plačiai manoma, yra kontroliuojamas valdančiosios partijos, turi devynis mėnesius laiko priimti sprendimą dėl šio prašymo.

Buvusi prezidentė Salomė Zurabišvili šį valdančiųjų žingsnį pavadino „galutiniu Sakartvelo teroro režimo žingsniu“, sakydama, kad jo tikslas – paversti šalį „Rusijos stiliaus autoritariniu režimu“.

Opozicijos atstovai taip pat pasmerkė šį valdančiųjų prašymą.

„Nesvarbu, kokias partijas uždraus inscenizuotas Ivanišvilio teismas – vieninteliai, kas bus tikrai uždrausti, yra Papuašvilio ir Ivanišvilio bendrininkai“, – pareiškė „Vieningojo nacionalinio judėjimo“ lyderė Tina Bokučava, turėjusi omenyje „Sakartvelo svajonę“ kontroliuojantį milijardierių Bidziną Ivanišvilį.

Ji paragino prodemokratiškas jėgas susivienyti prieš tai, ką ji pavadino „Sakartvelo europinės ateities išdavyste“.

Nuo 2012 metų valdžioje esanti „Sakartvelo svajonė“ iš pradžių save pristatė kaip liberalią alternatyvą M. Saakašvilio reformatorių stovyklai.

Tačiau kritikai teigia, kad po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais partija pakrypo Maskvos link, vykdydama kraštutinių dešiniųjų politiką ir taikydama Kremliaus stiliaus priemones, nukreiptas prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir nevyriausybininkus. Kritikai taip pat kaltina partiją žlugdant konstitucijoje įrašytą Sakartvelo siekį įstoti į ES.

Partija atmeta kaltinimus ir sako, kad gina stabilumą 4 mln. gyventojų turinčioje šalyje ir kad Vakarų „slaptoji valdžia“ (angl. deep state) bando – padedant opozicinėms partijoms – įtraukti Sakartvelą į karą Ukrainoje.