Pereiti į pagrindinį turinį

Savižudybės – niūri demokratijos tėvynės kasdienybė

2012-08-20 20:30
Savižudybės – niūri demokratijos tėvynės kasdienybė
Savižudybės – niūri demokratijos tėvynės kasdienybė / Scanpix nuotr.

Ar graikai nemato šviesos tunelio gale? Kodėl vis daugiau šalies gyventojų pakelia prieš save ranką? Ar tai protestas prieš valstybę? Šie klausimai kamuoja krizės prislėgtą Graikiją.

Šokiruojantis skaičius

Kažkada Graikija didžiavosi mažiausiu savižudžių skaičiumi Europoje. Dabar situacija kitokia.

Kaip rašo vokiečių savaitinis žurnalas „Der Spiegel“, Graikijos gyventojai su nerimu stebi, kaip per prislėgtą ekonominių problemų šalį ritasi šiurpių savižudybių banga.

Štai, pasak „Der Spiegel“, keli pranešimai apie savižudybes.

Šių metų liepos 16 d. Kretos saloje pasikorė 49 metų vietos verslininkas ir trijų vaikų tėvas, vardu Patras. Jo kūną parduotuvėje rado sūnus. Liepos 25 d. pietiniame Peloponeso pusiasalyje ant alyvmedžio pririšęs virvę pasikorė 79-erių vietos ūkininkas. Netoli Olimpijos miesto rugpjūčio 3 d. nusišovė 31 metų vyras. Po dviejų dienų Pierijos mieste rastas penkiolikmečio kūnas, o rugpjūčio 6 d. Chalkidės mieste nusižudė 60 metų vyras.

Tokie ir panašūs pranešimai iš pažiūros įprasti. Tačiau tiek daug savižudybių vienu metu!

Vien liepą sostinėje Atėnuose užfiksuota 350 atvejų, kai žmonės bandė pasitraukti iš gyvenimo. Tiesa, tik 50 jų pavyko.

Daugelis pasitraukti iš gyvenimo panorusių graikų savižudybes paverčia tarsi spektakliu, norėdami parodyti kitiems žmonėms, kokioje beviltiškoje situacijoje atsidūrė.

Remiantis statistika, pagal socialinę klasę didžioji dalis nuleidusių rankas – vidurinės klasės atstovai.

Ar savižudybių banga susijusi su Graikiją alinančia krize? Ar žmonės kelia prieš save ranką, nes kito kelio nemato? Kas laukia toliau?

Padėtis Graikijoje nesitaiso

ES, Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kol kas nepritarė dėl naujo finansinės pagalbos paketo Atėnams.

Iki rugsėjo Graikijai reikia apie 40 mlrd. eurų. Priešingu atveju laukia pasitraukimas iš euro zonos ir bankrotas.

Graikijos politikai žada, kad mainais į papildomo 31 mlrd. eurų pagalbos paketą dar labiau griežtins taupymo politiką. Ketinama dar labiau mažinti socialines išmokas, atleisti dalį viešojo sektoriaus darbuotojų, įšaldyti algas.

Graikija du kartus pasinaudojo ES, ECB ir TVF parama, ji iš viso siekė apie 240 mlrd. eurų.

Tiesa, iš Europos saldžių pažadų graikai kol kas nesulaukia. Priešingai, Vokietijos laikraščiui „Das Bild“ Europos Komisijos (EK) narys Güntheris Oettingeris prasitarė, kad rugsėjį ES gali būti svarstomas klausimas dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

„Graikiją sunkumai kamuoja jau trejus metus. Daug buvo nuveikta vykdant reformas, bet dar daugiau reikės nuveikti. Rugsėjį kreditorių trejetas pateiks savo ataskaitą su pastarųjų įvykių Atėnuose vertinimu. Paskui bus priimtas sprendimas dėl Graikijos likimo euro zonoje“, – perspėjo EK narys.

O statistika, švelniai tariant, – nekokia. Ypač kalbant apie ekonomiką.

Jau penktus metus iš eilės recesijos alinama Graikijos ekonomika šių metų antrą ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš metus, smuko dar 6,2 proc.

Remiantis EK prognozėmis, šiemet Graikijos ekonomika smuks dar 4,7 proc. O be ekonomikos augimo neįmanoma spręsti esminių problemų.

Nusivylimas ir nežinomybė

Balandžio 4 d. 9 val. ryto Atėnų centre esančioje Sintagmos aikštėje nusižudė 77 metų farmacininkas.

Stovėdamas aikštėje Dimitris Christoulas nutaikė pistoletą į save ir paleido kulką sau į galvą.

Dabar čia nutikusią tragediją primena aikštėje stūksantis mažytis memorialas. Ant medžio, prie kurio nusižudė vyras, pakabinti keli rašteliai su žmonių užuojautomis ir įkvepiančiais šūkiais, apačioje – gėlių žiedai, žiba žvakutės.

„Mano tėvas visuomet domėjosi politika, jis buvo kovotojas“, – praėjus savaitei po tėvo mirties žurnalui „Der Spiegel“ sakė D.Christoulo duktė Emmy Christoulas.

Moteris gyvena Atėnų priemiestyje esančiame nedideliame bute. Jai 42 metai.

Pasak E.Christoulas, jos tėvas buvo įsitraukęs į judėjimą „Mes nemokėsime“, jis nuolatos pasisakė už tai, kad Graikijos skolas peržiūrėtų tarptautiniai ekspertai, esą dėl vietos valdininkų neišmanymo reformos nejuda į priekį.

Kaip pasakojo E.Christoulas, tėvas dažnai eidavo į Sintagmos aikštę – tai protestuoti, tai šiaip pasivaikščioti.

Paskutinį kartą eidamas į savo mėgstamą sostinės vietą jis dukteriai išsiuntė trumpąją žinutę.

„Tai pabaiga“, – parašė jis. Tada, kaip pasakojo Emmy, tėvas išjungė telefoną.

„Tai nutiko tiksliai 8.31 val.“, – teigė moteris. Kai negalėjo prisiskambinti, ji su keliais pažįstamais nuvyko į tėvo namus.

Važiuodama per radiją išgirdo, kad kažkas nusišovė Atėnų centre.

„Žinutė, o tada tas pranešimas. Žinote, buvau beveik tikra, kad tai jis“, – sakė E.Christoulas.

Paklausta, ar galėjo įtarti, jog tėvas pakels prieš save ranką, E.Christoulas pabrėžė – keista pasirodė tai, kad tėvas nutarė skubiai parduoti jų šeimos „VW Beetle“ automobilį.

Šia raudona mašina kažkada visa Christoulų šeima keliavo po Europą.

„Jis taip greitai pardavė mūsų automobilį“, – sakė Emmy ir pridūrė, jog nesuprato, kodėl tėvas taip elgėsi. Dabar moteris sako suvokianti, kad pinigų tėvui veikiausiai reikėjo jo paties laidotuvėms.

Nuo to laiko, kai tėvas nusišovė, Emmy dažnai apsilanko aikštėje prie tėvui atminti įkurto memorialo.

Pastaruoju metu aikštėje, kurioje anksčiau skambėjo gatvės muzikantų dainos, tylu kaip kapinėse.

Emmy stebi, kaip žmonės sustoja prie jos tėvo memorialo. Kai kurie tik mesteli žvilgsnį, kiti paskaito, kas parašyta popieriaus lapuose, pakabintuose ant greta augančio medžio.

„Nebūk robotas. Atverk savo dvasią“, – rašoma viename jų.

Kitame parašyta: „Dimitrio poelgis negali pasikartoti.“

Deja, savižudybės Graikijoje tapo bene kasdienybe. Vietos laikraštis „Ta Nea“ konstatavo: „Graikijos visuomenė išgyvena psichologinį šoką. Nežinomybė, kas bus rytoj, auga sulig kiekviena diena.“

Emmy tvirtino, kad tėvo mirtis jos nesužlugdė, nors gyvenimas po tragedijos pasikeitė.

„Kai negalvoju apie tą akimirką, suvokiu, kad daugiau nesu jo duktė. Kai pagalvoju apie Graikijos visuomenę, norisi žmonėms pasakyti, kad proveržis ir pokyčiai pasiekiami tik ką nors paaukojus“, – sakė moteris.

Atrodo, kad E.Christoulas laiko tėvo žūtį neišvengiama siekiant pokyčių šalyje. Pati moteris pripažino, jog turi tęsti kovą, kad šalis pasikeistų.

Pasak Emmy, kai kurie žmonės net sveikina ją.

„Mane tai įkvepia“, – sakė ji.

Emmy buvo vos penkerių, kai su tėvu dalyvavo pirmojoje savo gyvenime demonstracijoje.

Ji pamena, kad per protestą sėdėjo tėvui ant pečių. Tai nutiko 1975 m. balandžio 25 d. Tuo metu Graikijoje baigėsi karinės chuntos valdymo laikotarpis.

Tėvo kūną Emmy teko vežti kremuoti į Bulgariją. Graikijos Ortodoksų bažnyčia neleidžia deginti tų žmonių, kurie nusižudė.

Paskutinei savo kelionei tėvas paliko dukrai pinigų. Jis kurį laiką dirbo partijos „Syriza“ vieno parlamento nario patarėju, bet prieš tragediją dvi dienas nepasirodė darbe.

„Der Spiegel“ žurnalistai akcentavo, kad praėjus dienai po susitikimo su E.Christoulas Atėnų policija pranešė, jog viename iš populiarių miesto parkų pasikorė 61 metų buvęs jūreivis, ką tik netekęs darbo.

Vyras paliko žmoną ir sūnų. Jo kūnas buvo išvežtas iš parko praėjus kelioms valandoms nuo mirties.

Heroizmas ar desperatiškas poelgis?

Herojus Dimitris ar tiesiog blogas pavyzdys visuomenei?

Atėnuose dirbantis psichiatras 60 metų Nikiforas Angelopoulas sakė, kad po kiekvienos spektaklį primenančios savižudybės jam vis baisiau.

Savo disertacijoje medikas nagrinėjo žmonių priešiškumą. Savižudybę jis įvardija kaip „priešiškumo aktą“ prieš save.

N.Angelopoulas, matydamas, kiek daug graikų kelia prieš save ranką, sako, jog šalyje kyla pavojinga savižudybių banga.

Didžiulį pavojų visuomenei, pasak mediko, kelia tai, kad žmonės linkę mėgdžioti kitus.

Gydytojui dabartinė situacija Graikijoje primena laikus, kai šaliai pralaimėjus Turkijai praėjusio amžiaus pradžioje, iš gyvenimo masiškai traukėsi šalies intelektualai.

Atėnus pašiurpino incidentas, kai iš savo namų terasos iššoko du pagyvenę žmonės – motina ir jos sūnus.

Anthony Perris, 60 metų muzikantas ir rašytojas, išstūmė savo 90 metų motiną, o po trijų minučių pats nėrė žemyn ant grindinio.

Rajonas, kuriame įvyko tragedija, – vos už trijų kilometrų kelio nuo Sintagmos aikštės, kur savo gyvenimą nutraukė D.Christoulas.

Vėliau išsiaiškinta, kad moteris 20 metų sirgo Alzheimerio liga ir vėžiu. A.Perris paliko atsisveikinimo raštelį. Jį pareigūnai rado ant virtuvėje esančio stalo.

Raštelyje buvo parašyta: „Mano gyvenimas virto nesibaigiančia tragedija.“

Vyras bandė parduoti butą, kad galėtų išgyventi, tačiau pirkėjų taip ir neatsirado. Jam teko nuomoti būstą, valtį ir net mopedą.

„Koks tikslas naudotis tais daiktais, jei neturi už ką pavalgyti“, – retoriškai klausė savo atsisveikinimo laiške A.Perris.

Komentuodamas cituotus savižudžių atsisveikinimo laiškus, psichiatras N.Angelopoulas pabrėžė: jie rodo, jog visuomenėje bręsta rimta krizė, kuri, jo galva, neabejotinai susijusi su ekonomine šalies situacija.

Gydytojas pridūrė, kad nusižudę asmenys jam – ne kovotojai, o palūžėliai, nors visuomenė ir laiko juos didvyriais.

„Farmacininko, kuris nusižudė Sintagmos aikštėje, poelgis buvo desperatiškas žingsnis, kaip ir kitų nusižudžiusių žmonių“, – sakė N.Angelopoulas.

Skubi pagalba 112

Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam

Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius

www.tuesi.lt

Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems

Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose

www.artimiems.lt
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą www.pagalbasau.lt

Psichologinių krizių pagalbos centras

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė

1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)

https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/

Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)

Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms

www.krizesiveikimas.lt

+370 640 51555

Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba)

Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas

Medo.lt

+370 606 07205

Susidūrus su registracijos anketos gedimais

Rašyti el. Laišką

Jaunimo linija 
Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai

+370 800 28888 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–VI 18.00–00.00 val.

Vaikų linija 
Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–23.00
Registruotis ir rašyti
Atsako per 24 val.

Linija „Doverija"
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai

+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.

 

Vilties linija 
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–20.00 val.
Rašyti el. laišką
Atsako per 3 darbo dienas

Pagalbos moterims linija 
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

+370 800 66366 (visą parą kasdien)
Rašyti svetainėje (kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Rašyti el. laišką

Atsako per 24 val.

Mamos linija

Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai

Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00)

Rašyti el. laišką

Ankstukų pagalbos linija

Nemokama psichologinė pagalba

+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00)

Rašyti laišką

Vyrų linija
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai

+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.)

Rašyti laišką
Atsako per 72 val.

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas"

+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.)

Rašyti laišką

Atsako per 72 val.

Tėvų linija

Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai

+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)

Rašyti laišką

Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas

Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai

Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu

+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.)

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų