Serbai ir kroatai – ne šventieji

Serbai ir kroatai 1991–1993 m. genocido vieni prieš kitus nevykdė – toks Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) sprendimas. Tiesa, TTT drauge konstatavo, kad dėl žmonių žūčių per šį konfliktą – kaltos abi pusės. Rodos, laikas taikytis, tik ar taikytis yra noro?

Jugoslavijos byrėjimas

1989 m. taikiai griuvo Berlyno siena, 1990 m. susivienijo Vokietija, o netrukus žlugo ir SSRS.

Deja, Jugoslavijos Federacijos byrėjimas buvo aplaistytas krauju. 1991 m. apie savarankiškumą paskelbė Kroatija ir Slovėnija, tačiau Kroatijos serbai, o ir Belgradas pripažinti naujos Zagrebo valdžios nesutiko. Netrukus tarp vietos serbų ir kroatų užvirė mūšiai, į kuriuos įsikišo ir tuometės Jugoslavijos kariuomenė, o galiausiai – ir Kroatijos ginkluotosios pajėgos.

Po metų kruvinas konfliktas kilo kaimyninėje Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur vietos serbai pasipriešino šios šalies nepriklausomybės siekiams.

Kad mūšiai Kroatijoje buvo nuožmūs, byloja iki šiol nemažoje dalyje šalies vietų stūksantys kulkų suvarpyti namai.

1991 m. Kroatija skendėjo liepsnose. Juodkalnijos pajėgos iš tuometės Jugoslavijos net bombardavo šalies istorinį miestą Dubrovniką, o Kroatijos serbų mažumos atstovai buvo užėmę mažų mažiausiai trečdalį šalies teritorijos.

Čia vyko kautynės, ypač tuose regionuose, kuriuose serbai dominavo, o kroatai stengėsi juos išvaryti. 1995 m. taika galų gale buvo sudaryta, tačiau paliaubos konfliktų iki galo neišsprendė.

Teismo verdiktas

Zagrebas 1999 m. apkaltino Belgradą, kad šis vykdė genocidą prieš kroatus. Tuomet serbai atsakė Kroatijai apkaltindami šią šalį tūkstančių serbų išvarymu iš namų. TTT ėmėsi šios bylos, jos nagrinėjimas užtruko beveik šešiolika metų.

Žinoma, nė viena konflikto pusė nebuvo patenkinta JT teismo sprendimu. Kroatijos premjeras Zoranas Milanovičius aiškino, kad sprendimas nepaskelbti Serbijos genocidą vykdžiusia šalimi jį nuvylė. "Esame nepatenkinti teismo sprendimu, tačiau jį priimame civilizuotai", – tvirtino Z.Milanovičius.

TTT, Jungtinių Tautų aukščiausioji teisminė institucija, atmetė Kroatijos skundą, esą serbų pajėgos vykdė genocidą per 1991–1993 m. pilietinį karą šalyje.

Panašų sprendimas teismas priėmė ir dėl atsakomojo Belgrado ieškinio Kroatijai dėl kovos veiksmų, per kuriuos 200 tūkst. serbų buvo priversti palikti savo namus. "Serbija nesugebėjo įrodyti, kad genocido aktas... buvo įvykdytas prieš serbų populiaciją Kroatijoje", – nurodė Hagoje įsikūrusio TTT pirmininkas slovakas Peteris Tomka.

Kiek anksčiau teisėjas konstatavo, kad ir Serbija taip pat nevykdė kroatų genocido per kruvinus Balkanų karus: "Kroatija nesugebėjo pagrįsti savo tvirtinimo, kad genocidą  vykdė Serbija."

Skaičiuojama, kad, vykstant karui tarp Serbijos ir Kroatijos, kuris tęsėsi maždaug nuo 1991 iki 1995 m., žuvo mažiausiai 20 tūkst. žmonių, daugiausia kroatų. Ypač smarkiai buvo nuniokotas serbiškas Vukovaro miestas. Keršydami už šio serbiško miesto puolimą serbai nulinčiavo čia apie 260 kroatų vyrų. 1995 m. kroatai surengė Krajinos regiono, kuriame daugiausia gyveno serbai, bombardavimo kampaniją pavadintą "Audra". Tūkstančiams vietinių serbų tada teko bėgti iš šalies.

TTT drauge nutarė, kad abi šalys per šį konfliktą ne sykį pažeidė teisingo karo taisykles. Bet TTT vadovas etninio valymo, vykdyto tiek serbų, tiek kroatų pajėgų, neįvardijo genocidu.

P.Tomka sakė, kad etninis valymas neturėtų būti tiesiogiai tapatinamas su genocidu.

Žinoma, pasak teisėjo, etninis valymas gali būti laikomas genocido plano dalimi, tačiau turi būti pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad pagrindinis planas numato fiziškai sunaikinti kurią nors tautinę, etninę, rasinę ar kitokio pobūdžio, įvardytą JT Genocido konvencijoje, grupę. Būtent tokių įrodymų nei Serbijos, nei Kroatijos pusės neturėjo. Tad TTT verdiktas buvo visai lauktas.

Jau anksčiau buvo kalbama, kad nė viena iš tuo metu kariavusių pusių nėra šventesnė nei kita. Tiek Serbija, tiek Kroatija savo kontroliuojamose teritorijose šiurkščiai elgėsi su kitataučiais.

Tiesa, niekas nesitikėjo, kad šio karo tyrimas nueis tiek toli ir tęsis tiek ilgai.

Kroatija siekė, kad serbai atlygintų šio konflikto nuostolius – tiek moralinius, tiek žalą ekonomikai ir gamtai. Serbija kaltinimus neigė ir 2010 m. atsakė į kroatų ieškinį savuoju.

Ar Balkanai susitaikys?

Tiesa, po TTT verdikto Serbijos pareigūnai, skirtingai nei kroatai, apmaudo neliejo – jie pažymėjo, kad TTT sprendimas pagaliau atvers naują dvišalių santykių lapą.
Tomislavas Nikoličius, Serbijos prezidentas, išreiškė viltį, kad Balkanų regionas nuo šiol klestės, o ne kovos tarpusavyje.

Tiesa, anksčiau Serbijos vadovas yra sukėlęs kroatų pasipiktinimą pareiškęs, kad kroatai neturėtų kraustytis gyventi į Vukovaro miestą, esą šis miestas – serbų, kurie buvo iš ten neteisėtai išvaryti per karą. Kita vertus, Serbijos teisingumo ministras Nikola Selkovičius džiaugėsi, kad nebėra jokių kliūčių megzti naują dialogą su Zagrebu.
Dvišaliai santykiai tarp dviejų Balkanų šalių pastaruoju metu pasitaisė.

 


Šiame straipsnyje: SerbijaKroatijaJugoslavija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių