Gaisrai Rusijoje šią savaitę vėl priminė apie Sovietų Sąjungos radiacinį palikimą, kai pradėjo liepsnoti pavojingomis medžiagomis užteršti miškai.

Radiacija sparčiai didėja

Daugelis prisimena Černobylį, bet iki šiol spinduliuoja dar vienas, gerokai didesnis radiacijos židinys, rašo Didžiosios Britanijos laikraštis "The Independent".

Žingsniuodamas per beribę Kazachstano stepę Olegas Nemytovas staiga sustojo, pradėjo apgraibomis kažko ieškoti savo kamufliažinėse kelnėse ir išsitraukė Geigerio skaitiklį. Prietaisas pradėjo pypsėti ir Olegas susimąstęs įdėmiai žiūrėjo į rodmenis. Kai jis išlipo iš automobilio, skaitiklis rodė skaičių 3, o paėjus kelis šimtus metrų – jau 10.

Olegas išvyniojo dvi kvėpavimo kaukes bei du apsauginius batų maišelius ir tarė savo pakeleiviui: "Jeigu norime eiti toliau, turime tai užsidėti."

Netrukus Geigerio skaitiklis supypsėjo dar kartą.

"Matai, jis rodo 21, – pasakė Olegas. – Jeigu būtume mieste toli nuo čia, jis rodytų vos 0,1. Radiacija didėja labai sparčiai."

615 branduolinių sprogimų

Olegas kruopščiai stebėjo radiacijos pokyčius, nes jie stovėjo toje vietoje, kur prieš 60 metų Sovietų Sąjunga pradėjo Šaltąjį karą susprogdinusi savo pirmą atominę bombą.

Ji sprogo 1949 m. rugpjūčio 29 d. lygiai 7 val. Bandymus iš švininėmis plokštėmis dengto bunkerio stebėjo Josifo Stalino slaptosios policijos vadas Lavrentijus Berija. Virš stepės pakilo milžiniškas grybo formos debesis, o ant aplinkinių žmonių, jų namų ir laukų buvo išmestas didžiulis kiekis radioaktyviųjų medžiagų.

Apie naujos technologijos baisybes sako pavadinimai Hirosima, Nagasakis, Černobylis. Semipalatinskas neturėjo didelio atgarsio ir liko beveik pamirštas, nors niekur daugiau pasaulyje vienoje vietoje nebuvo įvykdyta tiek daug branduolinių sprogimų.

Kai L.Berija išsirinko šį rytinį Kazachstano kampelį slaptiems branduoliniams bandymams, jis šią vietovę pavadino negyvenama – visiškai pamiršo apie 700 tūkst. žmonių, gyvenančių aplinkiniuose kaimuose ir miestuose. Per vieną naktį regionas buvo ištrintas iš žemėlapio, o per kitus 40 metų sovietų mokslininkai Semipalatinsko poligone susprogdino 615 branduolinių užtaisų.

Pirmus 13 metų bandymai vyko žemės paviršiuje, todėl į atmosferą patekdavo milžiniškas kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Paskui buvo vykdomi požeminiai bandymai, tūkstančiams metų užteršę žemę.

Žmones kerta vėžys

Kazachstanas uždarė poligoną tik 1991 m. gavęs nepriklausomybę, bet mirtinas palikimas jį kamuoja ligi šiol.

Semejuje, provincijos sostinėje už 150 km nuo poligono, naujai pastatytoje ligoninėje guli 54 metų Galina Bitiukova. Smarkiai sulysusiai moteriai atliekama chemoterapija dėl kiaušidžių vėžio.

"Kartais galvoju, kad mano vėžys susijęs su branduoliniais bandymais, – tarė pacientė. – Tai gali būti ir paprastas vėžys, kuriuo gali susirgti bet kas, bet kai prisimeni, kas čia vyko, ir sužinai, kiek žmonių čia serga vėžiu, labai nustembi."

Kiek vyresnė Svetlana, ant gretimos lovos atsigaunanti po krūties pašalinimo operacijos, su tuo visiškai sutinka.

Semejaus onkologijos centrui, į kurį kasmet patenka 40 tūkst. žmonių, vadovauja daktaras Baipeisovas Muhametkalievičius. Jis tikslaus atsakymo neturi.

"Sunku pasakyti, ar vėžį žmonėms sukėlė bandymai ar kas nors kita, – sakė jis. – Bet pakanka pažiūrėti statistiką, kad suprastum, jog šioje Kazachstano dalyje yra didžiausias sergamumas vėžiu."

Jis yra trečdaliu didesnis už šalies vidurkį, kaip teigė gydytojas, o tai reiškia, kad poligonas toliau kenkia žmonėms.

Palikti likimo valiai

Kai žlugus Sovietų Sąjungai Kazachstanas tapo nepriklausomas, valstybę ištiko bankrotas. Branduolinių bandymų padaryta žala buvo tik viena iš gausybės problemų, kurias Maskva paliko naujai vyriausybei, vadovaujamai vietos komunistų lyderio Nursultano Nazarbajevo, kuris iki šiol eina prezidento pareigas. Išvažiuodami Rusijos kariuomenės daliniai su savimi pasiėmė ne tik visus mokslinius duomenis iš poligono, bet netgi medicininę įrangą iš Semejaus ligoninės.

Ilgus metus Semipalatinsko aukos buvo priverstos pačios rūpintis savimi. Tačiau valstybėje pagaliau atsirado pinigų, nes augo pajamos iš dujų ir kitų gamtos išteklių. Semejaus ligoninės onkologijos skyrius neseniai gavo šiuolaikišką įrangą, kurią sukūrė Nagasakio gydytojai ir mokslininkai. Taip pat jau pradėtas statyti radiologijos skyrius.

"Kai pirmą kartą čia atvažiavau, buvau apstulbinta skurdo, branduolinių bandymų aukos buvo visiškai apleistos, – sakė labdaros organizacijos darbuotoja iš Airijos Fiona Corcoran, dirbusi Černobylyje ir dabar vadovaujanti dviem našlaičių prieglaudoms Semejuje. – Vaikai su siaubingais įgimtais defektais buvo tiesiog paliekami pūti. Bet dabar pastebime ryškią pažangą."

Černobylyje dirbo daug pagalbos organizacijų, o kai F.Corcoran prieš dešimt metų atvyko į Kazachstaną, apie užsienio pagalbą čia niekas nebuvo girdėjęs.

"Kazachai visuomet man sakydavo, kad žmonės ateina, išeina ir pamiršta, – prisiminė airė. – Čia nebuvo tokio nelaimės jausmo kaip Černobylyje. Tačiau Černobylis – tai vienas tragiškas incidentas, o čia vyko sistemiškas ir sąmoningas tūkstančių žmonių nuodijimas branduolinėmis medžiagomis."

Mažagalvystė – dažna liga

Dauguma žmonių, dirbusių Semipalatinsko poligone, jau yra mirę, tačiau radiacija toliau nuodija naują kazachų kartą. Sovietinio tipo pastate įsikūręs Semejaus neįgalių vaikų centras. Jo direktorė Tylysova Toleakarovna sakė, kad 45 iš 346 čia esančių vaikų serga ligomis, kurias tiesiogiai sukėlė radiacija.

16-metis Bauržanalis Kuanyšas yra vienas tokių. Jis gimė Abajaus rajone – viename arčiausių poligono. Paauglys serga mažagalvyste, labai dažna liga tarp radiacijos aukų.

Kasa nuodingą žemę

Už 160 km į Vakarus nuo Semejaus įsikūręs Kurčiatovas – kruopščiai suplanuotas miestelis, kuris kadaise buvo vienas slapčiausių Sovietų Sąjungoje. Dabar mokslininkai čia tyrinėja radiacijos lygį ir ieško būdų, kaip ją sustabdyti.

Jau dabar aišku, kad trys vietos, kuriose reguliariai buvo sprogdinami branduoliniai užtaisai, bus negyvenamos tūkstančius metų. Upė, kertanti poligoną į įtekanti į Irtyšių, yra užteršta. Tačiau tai nestabdo vyriausybės ir privačių investuotojų, kurie nori atverti kai kurias poligono vietas, kur gausu anglies, vario ir sidabro. Ten, kur buvo įvykdyti galingiausi sprogimai, šiandien jau dirba 400 kalnakasių.

Tai matydami medikai skambina pavojaus varpais. Radiacijos poveikio specialistas Borisas Galičius sakė: "Labiausiai bijau, kad šie žmonės užsikrės ir perduos tai savo vaikams ir šeimoms. Tai gali būti nesvarbu bendrovių direktoriams, bet ne žmonėms, kurie čia dirba."