Didelės viltys dedamos į pirmąjį per daugiau nei ketverius metus įvyksiantį JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą, tačiau Maskvos ir Kyjivo vizijos, kaip užbaigti konfliktą, vis dar labai skiriasi.
Tai bus pirmoji V. Putino kelionė į Vakarų šalį nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį, o taip pat – pirmasis jo vizitas JAV per 10 metų.
Toliau apžvelgiame, ko kiekviena šalis tikisi iš šių derybų.
Rusija
V. Putinui, kuris nuo invazijos buvo iš esmės izoliuojamas Vakarų, šis viršūnių susitikimas yra galimybė pareikšti griežtus Rusijos reikalavimus dėl karo pabaigos.
Birželį paskelbtame savo taikos plano projekte Rusija paragino Ukrainą išvesti savo pajėgas iš Chersono, Luhansko, Zaporižios ir Donecko regionų, kuriuos Maskva teigė aneksavusi 2022 metais. Ukraina šią idėją atmetė.
Rusija taip pat paragino Ukrainą sustabdyti karinę mobilizaciją, atsisakyti NATO ambicijų, o Vakarų šalis – nedelsiant nutraukti ginklų tiekimą. Kritikų teigimu, tai prilygtų Ukrainos kapituliacijai.
Be teritorinių reikalavimų, Rusija nori, kad Ukraina užtikrintų rusakalbių gyventojų „teises ir laisves“ ir uždraustų tai, ką ji vadina „nacizmo šlovinimu“.
Ji taip pat nori, kad būtų panaikintos Vakarų sankcijos Maskvai.
Ukraina teigia, kad Rusijos kaltinimai nacizmu yra absurdiški ir kad ji jau garantuoja rusakalbių teises.
Ukraina
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nedalyvaus šiame viršūnių susitikime, tačiau pareiškė, kad be jo dalyvavimo taikos susitarimas neįmanomas. Jis susitikimą Aliaskoje pavadino „asmenine Putino pergale“.
Ukraina paragino besąlygiškai nutraukti ugnį sausumoje, jūroje ir danguje kaip būtiną sąlygą taikos deryboms.
Ji nori, kad abi pusės paleistų visus karo belaisvius, ir pareikalavo grąžinti Ukrainos vaikus, kuriuos, jos teigimu, pagrobė Rusija.
Ukraina teigia, kad nuo plataus masto karo pradžios Rusija prievarta perkėlė tūkstančius Ukrainos vaikų į savo kontroliuojamas teritorijas, dažnai juos atiduodama įvaikinti rusų šeimoms ir suteikdama jiems Rusijos pilietybę.
Rusija atmeta kaltinimus dėl pagrobimų, tačiau pripažįsta, kad jos teritorijoje yra tūkstančiai ukrainiečių vaikų.
Ukraina teigia, kad bet koks susitarimas turi apimti saugumo garantijas, siekiant užkirsti kelią Rusijai vėl pulti, ir kad neturėtų būti jokių apribojimų dėl karių, kuriuos ji gali dislokuoti savo teritorijoje, skaičiaus.
Ji teigia, kad sankcijos Rusijai gali būti panaikintos tik palaipsniui ir kad turėtų būti būdas jas prireikus vėl įvesti.
Jungtinės Valstijos
D. Trumpas yra pažadėjęs, kad sausio mėnesį atėjęs į valdžią per 24 valandas užbaigs karą. Tačiau praėjus aštuoniems mėnesiams, net ir po kelių skambučių V. Putinui bei JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo (Stivo Vitkofo) vizitų Rusijoje, jam nepavyko išsiderėti jokių didesnių nuolaidų iš Kremliaus.
Šis viršūnių susitikimas yra pirmoji jo galimybė asmeniškai tarpininkauti susitarimui.
JAV prezidentas, knygos „Trumpas: susitarimo menas“ (Trump: The Art of the Deal) autorius, trečiadienį pareiškė, kad Rusija susidurs su „labai sunkiomis pasekmėmis“, jei nenutrauks savo puolimo.
Iš pradžių JAV lyderis teigė, kad derybų metu vyks tam tikri teritorijų mainai, tačiau trečiadienį po pokalbio su Europos lyderiais, regis, nuo šios idėjos atsitraukė.
D. Trumpas yra sakęs, kad „labai, labai greitai norėtų paliaubų“.
Tačiau Baltieji rūmai sumenkino lūkesčius dėl proveržio, apibūdindami susitikimą Aliaskoje kaip buvusios realybės šou žvaigždės „klausymosi pratybas“.
„Jei pirmasis susitikimas bus sėkmingas, greitai surengsime antrąjį“, – sakė D. Trumpas, užsimindamas, kad V. Zelenskis galėtų dalyvauti vėlesniame trišaliame viršūnių susitikime.
Europa
Nepaisant to, kad Europos lyderiai teikia karinę paramą Ukrainai ir priima milijonus Ukrainos pabėgėlių, jie buvo nustumti į šalį nuo taikos derybų, kurios ateityje gali paveikti regiono saugumo architektūrą.
Europos atstovai nebuvo pakviesti nei į pastaruosius tris Rusijos ir Ukrainos pareigūnų susitikimus Stambule, nei į Rusijos ir JAV derybas Rijade vasario mėnesį.
Praėjusią savaitę paskelbtame pareiškime Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Suomijos ir Europos Komisijos (EK) lyderiai perspėjo, kad be Ukrainos dalyvavimo prasminga taika neįmanoma.
„Teritorinius klausimus, susijusius su Ukraina, gali aptarti ir aptars tik Ukrainos prezidentas“, – trečiadienį po pokalbio su D. Trumpu pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
E. Macronas ir JK premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) užsiminė, kad yra pasirengę dislokuoti taikdarius Ukrainoje, kai tik pasibaigs kovos, tačiau Rusija šią idėją griežtai atmetė.
