Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pristatė Europos Parlamentui (EP) savo planus paversti Europą „pirmuoju pasaulyje klimato atžvilgiu neutraliu žemynu“, tačiau tikėtina, kad kai kurie pasiūlymai suerzins tam tikras Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, skelbia „Reuters“.

Viena iš priemonių, kurias per specialią plenarinę sesiją EP nariams pristatė U. von der Leyen, yra planas pasiekti tai, kad ES valstybių narių įsipareigojimai klimato srityje taptų teisiškai privalomi. Pagrindinis plano elementas yra įstatymas, įpareigojantis valstybes nares iki 2050 metų sukurti mažai anglies dvideginio išmetančią ekonomiką, tačiau pirmiausiai tokiems planams turi pritarti EP ir ES šalių lyderiai.

U. von der Leyen taip pat pareiškė norinti, kad būtų padidinti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai, ir paragino Europos Parlamento (EP) narius paremti jos planus. EK nori, kad bloko išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2030 metų būtų sumažintas bent 50 proc. ar 55 proc.

Savo planus pristatydama U. von der Leyen įspėjo, kokia didelė yra neveiklumo dėl klimato kaitos kaina.

„Kai kurie sako, kad šio perėjimo kaina yra per didelė, bet niekada nepamirškime, kokia bus neveiklumo kaina. Ji didėja kasmet“, – sakė U. von der Leyen.

EP pirmasis išgirdo šiuos planus, ES valstybėms narėms planai bus pristatyti ketvirtadienį Briuselyje rengiamame viršūnių susitikime. Manoma, kad planams gali nepritarti trys bloko narės – Lenkija, Vengrija ir Čekija, kurios vis dar yra stipriai priklausomos nuo iškastinio kuro, ypač anglies.

Siekiant įtikinti jas, EK ketina sukurti 100 mlrd. eurų „perėjimo mechanizmą“, kad padėtų joms pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.