Rusija nė vienos valstybės nelaiko savo prieše, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Mes nieko nelaikome priešais – turiu galvoje tarptautinės bendruomenės nares. Ir niekam nerekomenduojame mūsų laikyti savo priešu“, – pareiškė V.Putinas per tiesioginį klausimų ir atsakymų maratoną.

Pareiškė, kad karo nebus

Karo tarp Rusijos ir Ukrainos nebus, pareiškė Rusijos prezidentas.

„Taip manau todėl, kad tai yra neįmanoma“ – sakė V.Putinas „tiesioginėje linijoje“ atsakydamas į Ukrainos pasienyje esančio Gukovo miestelio gyventojų klausimą.

„Gyvenkite sau ramiai“, – nuramino Rusijos vadovas.

Jis pridūrė, jog „ten būta tam tikrų incidentų, susijusių su tuo, kad mūsų teritoriją pasiekdavo sviediniai“.

„Tačiau ir tai, manau, greičiausiai galima priskirti atsitiktinumams, nelaimingiems atsitikimams, o ne bandymui iš konkrečios teritorijos padaryti kokios nors žalos mūsų piliečiams arba infrastruktūros objektams“, – sakė V.Putinas.

V. Putinas pareiškė, kad Ukrainoje nėra Rusijos karių, paneigdamas Ukrainos ir Vakarų šalių kaltinimus Maskvai teikiant karinę paramą prorusiškiems separatistams rytinėje Ukrainoje.

„Klausimas: yra ar ne mūsų kariai Ukrainoje. Sakau jums tiesiai ir tvirtai: rusų kariuomenės Ukrainoje nėra“, – pareiškė V.Putinas per kasmet rengiamą tiesioginę spaudos konferenciją, atsakydamas į Irinos Chamados klausimą.

Pasak jo, geriausiai apie konfliktą Ukrainos pietryčiuose yra pasakęs Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo vadas, kuris tiesiai ir viešai susitikime su savo užsienio kolegomis pasakė: mes nekariaujame su Rusijos kariuomene“.

Donbaso blokada

Rusijos prezidentas pareiškė, kad Kijevas pats nuo savęs atskiria Ukrainos rytinį Donbaso rajoną, atskirdamas jo gyventojus nuo nacionalinės finansų sistemos.

Atsakinėdamas į jam pateiktus klausimus V.Putinas taip pat paneigė pranešimus, jog Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prašė Rusijos perimti Donbaso regioną, kuriame pernai sukilo prorusiški separatistai.

„Ten, Donbase, yra žmonių, kurie čia visai niekuo dėti, kurie užsidirbo pensijas, taip pat 20 metų dirbdami nepriklausomai Ukrainai. Jie niekaip nesusiję su koviniais veiksmai. Kodėl jūs jiems nemokate? Privalote tai daryti pagal įstatymus“, – pareiškė jis.

„Todėl galima pasakyti, kad šiandieninė Ukrainos valdžia savo rankomis nuo savęs atkerta Donbasą. Štai kur yra nelaimė ir tragedija“, – kalbėjo V.Putinas.

„Šiandien mes matome visišką Donbaso blokadą“, - pridūrė jis.

Sovietų Sąjunga klydo

V. Putinas laiko klaida Sovietų Sąjungos bandymus savąjį vystymosi modelį įpiršti Rytų Europos šalims po Antrojo pasaulinio karo.

„Po Antrojo pasaulinio karo mes mėginome primesti rytų Europos šalims savąjį vystymosi modelį ir darėme tai jėga. Reikia tai pripažinti. Tame nėra nieko gera, tai mums aidu atsiliepia šiandien“, – pasakė V.Putinas ketvirtadienį tiesioginiame eteryje.

Tačiau jis dar pridūrė, kad „maždaug taip pat šiandien elgiasi amerikiečiai, mėgindami įpiršti savo modelį praktiškai visame pasaulyje... Jų taip pat laukia nesėkmė“.

Nesureikšmina „Mistral“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzijos atsisakymas perduoti du „Mistral“ klasės karinius laivus Maskvai dėl Ukrainos krizės neturės įtakos jos gynybinėms galioms.

„Žinoma, atsisakymas neperduoti sraigtasparnešių „Mistral“ pagal galiojančią sutartį yra blogas ženklas, tačiau Rusijos gynybinių galių stiprinimo požiūriu, tiesą sakant, jis neturi jokios reikšmės“, – kalbėjo V.Putinas tiesioginiame klausimų ir atsakymų maratone, kurį transliavo televizija.

Pasak V.Putino, pagrindinė priežastis, dėl kurios Maskva pasirašė 1,2 mlrd. eurų sutartį dėl dviejų laivų įsigijimo 2011 metais, buvo noras parodyti gerą valią ir sukurti darbo vietų Prancūzijos Sen Nazero laivų statykloje prie Atlanto.

„Mes tada pasirašėme tas sutartis pirmiausia tam, kad paremtume mūsų partnerius ir duotume darbo laivų statyklai, nors planavome panaudoti tuos laivus Tolimuosiuose Rytuose“, – sakė V.Putinas.

Pirmasis „ Mistral“ klasės laivas, kuris gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, 450 karių ir turintis 69 vietų ligoninę, turėjo būti perduotas Rusijai praėjusį lapkritį, tačiau sutartis buvo įšaldyta po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Europai ėmusis sankcijų prieš Maskvą.

„Mums tai nėra kritiška“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad iš Prancūzijos tikisi pinigų sugrąžinimo.

„Tačiau aš remiuosi tuo, kad dabartinė Prancūzijos vadovybė ir apskritai prancūzai yra padorūs žmonės, ir pinigus mums sugrąžins. Mes neketiname net reikalauti kokių nors netesybų ar kažkokių ribas viršijančių baudų. Svarbiausia, kad visos išlaidos, kurias mes patyrėme, būtų sugrąžintos“, – sakė V.Putinas.

„Tai, žinoma, rodo, kad mūsų partnerių, kurie karinio politinio bloko, NATO rėmuose savanoriškai atiduoda dalį savo suverenumo, patikimumas yra abejotinas. Ir mes, žinoma, ateityje bendradarbiaudami karinėje techninėje srityje į tai atsižvelgsime“, – nurodė V.Putinas.

Kaltas Irano lankstumas

Rusijos prezidentas pareiškė, kad didelis Irano lankstumas ir akivaizdus noras pasiekti kompromisą su Vakarais dėl Irano branduolinės programos paskatino jį priimti sprendimą atnaujinti kontraktą dėl zenitinių raketų kompleksų S-300 pristatymo Teheranui.

„Šiandien partneriai Irane demonstruoja didelį lankstumą ir norą pasiekti kompromisą dėl branduolinės programos“, – sakė V.Putinas.

Tačiau prezidentas vis tiek pažadėjo dirbti „išvien“ su savo partneriais Jungtinėse Tautose dėl Irano ir pareiškė, kad zenitinių raketų kompleksai pasitarnaus kaip atgrasinamoji priemonė.

V.Putinas pažymėjo, kad S-300 sistemų tiekimui netaikomos Jungtinių Tautų Teheranui taikomos sankcijos.

„Šios sutarties vykdymą mes buvome sustabdę išskirtinai vienašališku sprendimu. Dabar, kai pastebima pažanga Irano branduolinės programos kelyje ir ji yra akivaizdžiai teigiama, nematome pagrindo vienašališkai tebetaikyti šį draudimą“, – pareiškė jis.

Nežino, ar B. Nemcovo nužudymas užsakytas

Rusijos prezidentas gerai įvertino teisėsaugos institucijų darbą tiriant opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymą, tačiau pareiškė, kad neturi informacijos apie tai, ar ši žmogžudystė buvo užsakyta.

„Nenorėčiau pasakyti ko nereikia, kad neatskleisčiau mūsų tyrimo organų šiuolaikinių metodų, bet apskritai ši problema (nusikaltimą įvykdžiusių asmenų išaiškinimas ir sulaikyma – „Interfax“) buvo išspręsta per kelias valandas. Ir šia prasme jie dirbo gerai ir operatyviai. Be to, iš karto skirtingos tarnybos keliais kanalais priėjo prie vienos ir tos pačios išvados“, – kalbėjo V.Putinas klausimų ir atsakymų maratone, atsakydamas į Irinos Chakamados klausimą.

„Klausimas, ar pavyks prisikasti iki užsakovų, ar tokie užsakovai yra, dar nežinau. Tai, žinoma, paaiškės tyrimo, kuris dabar vyksta, eigoje“, – pareiškė V.Putinas.

V.Putinas dar kartą pabrėžė, kad, jo nuomone, „panašaus pobūdžio nužudymai yra visiškai gėdingi ir tragiški“.

Jis taip pat pabrėžė, kad „maždaug per dieną, daugiausia – pusantros, tyrėjai ir FST, ir VRM jau žinojo (nužudymo) vykdytojų pavardes, tik svarstė, kada ir kaip juos suimti“.

B.Nemcovas, buvęs vicepremjeras, buvo nušautas vasario 27 dienos vakarą, kai pėsčiomis su drauge ėjo namo. Jam buvo 55 metai.

2011-2012 metų žiemą jis prisidėjo prie protestų prieš V.Putiną organizavimo, o prieš mirtį rinko, jo žodžiais, įrodymus, kad Maskva remia separatistus rytinėje Ukrainoje. Tyrimą atliekantys pareigūnai nesutaria dėl jo nužudymo motyvo.

Nors dėl B.Nemcovo nužudymo buvo sulaikyti penki musulmonai iš Čečėnijos, opozicija sako, kad tikrieji Kremliaus kritiko nužudymo organizatoriai greičiausiai taip ir nebus surasti, nes jie atskleistų ryšį su Kremliui ištikimais žmonėmis.

Pagrindinis bylos įtariamasis yra Zauras Dadajevas, kuris anksčiau buvo Čečėnijos lyderiui V.Putino sąjungininkui Ramzanui Kadyrovui pavaldaus policijos bataliono „Sever“ vadas.

Rusijos ekonomika 

Rusijos prezidentas pareiškė, kad krizės krečiama Rusijos ekonomika jau išgyveno didžiausius sunkumus, pažymėjęs, kad rublis vėl sustiprėjo nepaisant Vakarų sankcijų, kurios šaliai taikomos dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte.

„Rublis stabilizavosi ir sustiprėjo“, - sakė V.Putinas per kasmetinį klausimų ir atsakymų maratoną tiesioginiame televizijos eteryje.

„Naftos kainos iš tikrųjų truputį padidėjo, tačiau tai susiję netiesiogiai, ir ekspertai tai mato. Žinoma, rublio stiprėjimas susijęs su naftos kainomis, bet toks stiprėjimas su tokiu padidėjimu nesusijęs, ten esama kitų veiksnių. Ekspertai mato, kad mes išgyvenome problemų piką ir dėl bankų bei kitų realaus sektoriaus įmonių vidaus kreditų išmokėjimo, pakoregavome nacionalinės valiutos kursą, niekas nesprogo ir viskas veikia“, - sakė prezidentas.

V.Putinas pabrėžė, kad esama tam tikrų sunkumų, konkrečiai, „infliacija kiek padidėjo, šiek tiek išaugo nedarbo lygis, bet ne taip, kaip euro zonoje“.

Prezidentas pareiškė, jog šalies ekonomikai atkurti galbūt reikės mažiau nei dvejų metų.

„Galbūt greičiau“, - pridūrė jis, atsakydamas į klausimą, ar po dvejų metų Rusijos ekonomika gali vėl pradėti augti.

Aprimus kovoms Rytų Ukrainoje ir stabilizavusis naftos kainoms, 2014 metų pabaigoje smarkiai kritęs rublio kursas atsigavo ir pastaruoju metu užkopė aukščiausiai per penkis mėnesius. Trečiadienį Rusijos valiutos kursas perkopė psichologiškai svarbią 50 rublių už JAV dolerį ribą – aukščiausią kartelę nuo 2014 metų lapkričio.

Centrinis bankas prognozuoja, kad šįmet ekonomika susitrauks 3,5-4 proc., o ateinančiais metais bendrojo vidaus produkto nuosmukis sudarys 1-1,6 procento.

Atsakinėdamas į žmonių klausimus V.Putinas taip pat pareiškė, kad sankcijos, kurias Vakarų šalys taiko Maskvai, šiuo metu jau nėra tiesiogiai susijusios su situacija Ukrainoje, o jų pagrindas yra politika.

„Beje, man atrodo, kad tai tiesiogiai nesusiję su įvykiais Ukrainoje, nes dabar reikia vykdyti Minsko susitarimus - mes viską darome, kad juos vykdytume, Kijevo valdžia neskuba, o sankcijos mūsų atžvilgiu tebegalioja“, - pabrėžė jis.

Televizijos studijoje priešais eilėmis susodintus telefonų operatorius, priiminėjančius žiūrovų klausimus, už stalo sėdintis V.Putinas sakė, kad sankcijos yra Vakarų šalių, siekiančių suvaržyti Rusiją, politiškai motyvuotas žingsnis.

Pasak V.Putino, neseniai jis aptarė sankcijas su verslo bendruomenės lyderiais.

„Pasakiau jiems, kad negalime tikėtis, jog sankcijos bus atšauktos dabar, nes jos yra absoliučiai politinės“, - aiškino jis.

V.Putinas pažymėjo, kad Rusija, užuot kentusi sankcijas, turėtų pasinaudoti jomis savo raidai.

„Kalbant apie tai, kiek ilgai mums kęsti sankcijas, aš apskritai pasakyčiau kitaip: užuot kentę, turėtume pasinaudoti šia situacija, kuri formuojasi dėl sankcijų, kad išeitume į naujus raidos kelius“, - sakė V.Putinas.

Prezidentas taip pat pabrėžė, jog nekorektiška lyginti situacijas dėl Rusijos ir Irano, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.

„Rusija vis dėlto nėra Iranas, mūsų ir ekonomika didesnė, kur kas labiau diversifikuota už Irano. Mes nesilaikome tokios politikos energijos išteklių srityje, kokios laikosi Irano vadovybė, dėl virtinės priežasčių. Mūsų energetika taip pat yra kur kas labiau į rinką orientuota ekonomikos šaka nei kai kuriose naftą ir dujas išgaunančiose valstybėse“, - sakė V.Putinas.

Dėl šios priežasties, pasak V.Putino, „palyginimas nelabai vykęs“.

Rusijai prieš metus aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, V.Putino populiarumas smarkiai išaugo, tačiau Maskvos santykiai su vakarais šiuo metu yra prasčiausi nuo Šaltojo karo, pasibaigusio prieš beveik ketvirtį amžiaus.

Vakarų lyderiai sako turį nenuginčijamų įrodymų, kad Maskva siuntė ginkluotę ir karius į Rytų Ukrainą, kur prorusiški separatistai kaunasi su vyriausybės pajėgomis. Rusija kategoriškai tai neigia ir tvirtina, kad Vakarai organizavo Maskvos remto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimą pernai vasarį.

Tokios 62 metų V.Putino spaudos konferencijos tiesioginiame eteryje rengiamos beveik kasmet nuo jo išrinkimo prezidentu 2000-aisiais.

Jų metu prezidentas atsako į įvairiausius gyventojams rūpimus klausimus, padedant būsto problemomis ir baigiant regioniniais bei tarptautiniais konfliktais, o jam tai yra puiki proga parodyti visuomenei, kad jis yra valstybės vadovas, kuriam rūpi tiek didelės, tiek mažos žmonių problemos.

Ilgiausiai toks klausimų ir atsakymų maratonas tęsėsi 2013 metais, kai V.Putinas tiesioginiame eteryje kalbėjo 4 val. ir 47 minutes.

Truko beveik 4 valandas

Tryliktoji Rusijos prezidento Vladimiro Putino „tiesioginė linija“, trukusi 3 val. 58 min., baigėsi absoliučiu užduotų klausimų rekordu.

Rusijos piliečių klausimus pradėta rinkti vidurdienį lygiai prieš savaitę; per tas septynias dienas ir dar beveik keturias eterio valandas V.Putinui buvo pateikta daugiau kaip 3 mln. klausimų.

Prezidentui pavyko atsakyti į maždaug 55 klausimus.

Taigi, prezidento bendravimas su tauta truko beveik lygiai tiek pat kaip ir 2014 metais; anuomet laida tęsėsi 3 val. 56 min. ir V.Putinas atsakė į 70 klausimų.

Absoliutus tokio renginio trukmės rekordas buvo 2013-ųjų „tiesioginė linija“, kuri tęsėsi 4 val. 47 min. ir buvo atsakyta į 85 klausimus.