Dėl pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje ir kitur Europoje įvykusių dronų incidentų kaltinama Rusija, todėl vyriausybės stengiasi sustiprinti savo gynybą.

Naujasis Vokietijos įstatymas leidžia ginkluotosioms pajėgoms „kovoti su dronais, juos perimti ir net numušti“, sakė vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas (Aleksanderis Dobrintas).

Vokietija neseniai ėmėsi veiksmų, kad išplėstų policijos įgaliojimus, siekdama kovoti su dronų keliamomis grėsmėmis. Tačiau Vokietijos konstitucija griežtai riboja karines operacijas taikos metu šalies viduje.

Manoma, kad už daugelį dronų įsiveržimų atsakinga Rusija. Per kai kuriuos dronų įsiveržimus buvo sustabdytas eismas didžiuosiuose oro uostuose. Dronai taip pat pastebėti virš tokių jautrių vietų kaip elektrinės, uostai ir karinės bazės.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) spalį pareiškė, kad dronų atakos yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų „mus įbauginti ir išgąsdinti“ dalis.

Vokietijos kabineto trečiadienį patvirtintos Vokietijos oro saugumo įstatymo reformos skirtos tam, kad policija ir kitos vietos pareigūnai galėtų greitai pasitelkti karinę pagalbą, siekdami susidoroti su neišvengiamomis grėsmėmis.

„Mes gerokai didiname savo pajėgumus, kad galėtume susidoroti su padažnėjusiais (dronų) skrydžiais“, – teigė A. Dobrindtas.

„Norime būti kuo geriau pasirengę“, – pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas žurnalistams sakė, kad planuojamas bendras nacionalinis dronų gynybos centras padės koordinuoti agentūrų atsakomąsias priemones.

Jis pridūrė, kad A. Dobrindtas gruodį konsultuosis su 16 Vokietijos federalinių žemių vidaus reikalų ministrais, kad nuspręstų dėl sprendimų priėmimo procesų ir kitų detalių.

Tačiau kai kurie kritikai teigia, kad siūlomi įstatymo pakeitimai pažeidžia konstitucinius kariuomenės apribojimus.

A. Dobrindtas atmetė šį vertinimą, teigdamas, kad Vokietijos įstatymai leidžia civiliniams pareigūnams prašyti „administracinės pagalbos“, kai grėsmės viršija policijos galimybes.