Atšaukia ambasadorių

Turkija atšaukė savo ambasadorių iš Berlyno, vos tik Vokietijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje 1915 metais vykusios armėnų žudynės yra pripažįstamos genocidu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, cituodama Turkijos premjerą.

„Mes atšaukėme savo ambasadorių iš Vokietijos (Huseyiną Avni Karslioglu (Chiusejiną Avnį Karslıohlu) konsultacijoms“, – pranešė ministras pirmininkas Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas).

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį perspėjo, kad Osmanų imperijoje vykusių armėnų žudynių pripažinimas Vokietijos parlamente genocidu „rimtai paveiks“ dvišalius santykius.

„Rezoliucija, kurią priėmė Vokietijos parlamentas, rimtai paveiks Vokietijos ir Turkijos santykius“, – pareiškė R.T.Erdoganas, patvirtindamas, kad Ankara atšaukia savo ambasadorių iš Vokietijos konsultacijoms.

Vokietijos reikalų patikėtinis Turkijos sostinėje taip pat yra iškviestas į Turkijos užsienio reikalų ministeriją, nurodė Vokietijos ambasados Ankaroje atstovas naujienų agentūrai AFP.

Vokietija priėmė rezoliuciją

Tik vienas Bundestago deputatas balsavo prieš, o dar vienas susilaikė, kai parlamento nariai balsavo pakeldami rankas dėl rezoliucijos „Armėnų ir kitų krikščionių mažumų genocido 1915 ir 1916 metais atminimas ir paminėjimas“.

Kanclerė Angela Merkel balsavime nedalyvavo, o pareigūnai aiškino, kad vyriausybės vadovė negalėjo to padaryti dėl įtemptos darbotvarkės. Tačiau jos atstovė Christiane Wirtz (Kristianė Virc) leido suprasti, kad A.Merkel šį dokumentą palaiko.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) šią savaitę sakė, kad jo šalis neatšauks susitarimo su Europos Sąjunga dėl pastangų mažinti į Bendriją plūstančių migrantų srautą, jeigu Berlynas priimtų tą rezoliuciją, bet anksčiau ketvirtadienį pareiškė pareigūnams Ankaroje, kad tas balsavimas yra „tikras draugystės išbandymas“.

„Kai kurios tautos, kurias laikome draugais, susidūrusios su vietos politikos problema mėgina nukreipti dėmesį nuo to, - sakė jis per valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos posėdį. - Ši rezoliucija yra to pavyzdys.“

B.Yildirimas susilaikė nuo tiesioginio pagrasinimo Vokietijai politinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis, tačiau pridūrė: „3,5 mln. turkų gyvena Vokietijoje ir aktyviai prisideda prie jos ekonomikos.“

„Savikritiškas praeities įvertinimas“

Valdančiosios Vokietijos kairiųjų ir dešiniųjų koalicijos bei opozicijai priklausančių žaliųjų parengtoje rezoliucijoje ginčijamas žodis genocidas (Völkermord) figūruoja visame tekste.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.

Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Pasak Ankaros, apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.

Pradėdamas debatus per ketvirtadienio posėdį parlamento pirmininkas Norbertas Lammertas (Norberdas Lamertas) pripažino, kad nagrinėti istorinius įvykius gali būti skausminga.

„Visgi esame matę, kad sąžiningas ir savikritiškas praeities įvertinimas nesukelia pavojaus ryšiams su kitomis šalimis, – sakė jis. – Iš tikrųjų tai yra išankstinė sąlyga supratimui, susitaikymui ir bendradarbiavimui.“

Pasak jo, Turkijos dabartinė vyriausybė nėra atsakinga už tai, kas nutiko prieš 100 metų, bet jai „tenka dalis atsakomybės už tai, kas dėl to bus daroma ateityje“.

,,Istorinė klaida“

Bundestago viešajame balkone žmonės laikė plakatus su užrašais „Ačiū jums“, kai parlamento pirmininkas paskelbė balsavimo rezultatus, o jo žodžius palydėjo plojimai.

Suvokdami, kad Turkija įtūš dėl šio Bundestago žingsnio, politiniai lyderiai argumentavo, kad aiškus istorijos faktų pripažinimas yra svarbus žingsnis, gydant senas žaizdas.

„Nesiekiame pasodinti Turkijos į teisiamųjų suolą. Tiesiog siekiama aiškiai parodyti, kad prisiimti atsakomybę už praeitį yra būtina, siekiant susitaikymo“, – sakė A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) atstovas Franzas Josefas Jungas (Francas Jozefas Jungas).

Tačiau Turkija ketvirtadienį „neveiksminga ir niekine“ pavadino Vokietijos parlamento priimtą rezoliuciją.

„Vokietijos parlamento iškraipytų ir pagrindo neturinčių tvirtinimų pripažinimas genocidu yra istorinė klaida“, – vicepremjeras ir vyriausybės atstovas Numanas Kurtulmusas (Numanas Kurtulmušas) paskelbė savo paskyroje tinkle „Twitter“, pavadindamas šią rezoliuciją „neveiksminga ir niekine“.

Pasak N.Kurtulmuso, toks sprendimas yra nenaudingas draugiškiems Turkijos ir Vokietijos ryšiams.

„Tai problema, kurią turi spręsti ne politikai arba parlamentai, o mokslininkai ir istorikai“, – sakė jis.

N.Kurtulmusas taip pat perspėjo: „Žinoma mes, Turkija, duosime tinkamą atsaką į šį sprendimą visais lygmenimis“.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) piktinosi „neatsakingu“ Vokietijos parlamentarų veiksmu ir kaltino Vokietiją, kad ši siekia atitraukti dėmesį nuo jos pačios tamsios Trečiojo Reicho istorijos.

„Norint pridengti savo pačių istorijos tamsius puslapius netinka juodinti kitų šalių istoriją neatsakinga ir nepagrįsta parlamento rezoliucija“, – parašė jis tinkle „Twitter“.

Ministras pirmininkas Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas), kuris prieš pat balsavimą perspėjo Berlyną, kad tai bus draugystės su Vokietija „testas“, pavadino priimtą rezoliuciją „klaidinga“.

Turkijos parlamentaras Burhanas Kuzu (Burchanas Kuzu), valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) vykdomojo komiteto narys, rėžė dar griežčiau tinkle „Twitter“: „Vokiečių bedieviai vėl padarė tą, ką visuomet (bedieviai) daro“.

„Aš visada sakiau, kad Vokietija nėra tikras draugas. Osmanai žlugo per juos“, – pridūrė B.Kuzu.

„Vertingas Vokietijos indėlis“

Tuo tarpu Armėnija ketvirtadienį pasveikino Vokietijos parlamento priimtą rezoliuciją.

Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbadianas šį pripažinimą pavadino „vertingu Vokietijos indėliu ne tik pripažįstant ir pasmerkiant armėnų genocidą tarptautiniu mastu, bet taip pat (indėliu) į visuotinę kovą už genocido ir nusikaltimų žmogiškumui prevenciją“.

Bundestago balsavimo išvakarėse Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas paragino Vokietijos parlamentarus nepasiduoti Turkijos bauginimams dėl genocido statuso suteikimo osmanų pajėgų vykdytoms armėnų žudynėms.

„Nebūtų teisinga nepavadinti genocidu armėnų genocido vien todėl, kad tai pykdo kitos ... valstybės vadovą. - sakė jis dienraščiui „Bild“. - Esu tikras, kad Bundestago politikai mato taip pat ir nebus įbauginti.“

Vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) ir užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) taip pat nedalyvavo balsavime dėl ankstesnių įsipareigojimų.

Kreipdamasis į posėdyje nedalyvaujančius Vokietijos aukščiausiuosius lyderius, Kairės partijos (Die Linke) deputatas Gregoras Gysi (Gregoras Gyzis) sakė: „Apmaudu, kad kanclerė tyli, o ne aiškiai pasisako dėl tų žmogaus teisių pažeidimų ... tai nėra būdas spręsti pabėgėlių klausimą“.

Balsavimas buvo surengtas ypač neparankiu metu, kai Vokietijai ir Europos Sąjungai reikia Ankaros pagalbos mažinant į Europą vykstančių migrantų srautą, net ir didėjant įtampai dėl virtinės klausimų, tarp jų – žmogaus teisių.

Šis klausimas taip pat yra ypač opus Vokietijoje, kuri palaiko ypatingus santykius su Ankara, iš dalies – dėl 3 mln. turkų išeivių bendruomenės, kuri susiformavo po 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose vykdytos didžiulės „darbuotojų svečių“ programos.

Armėnų genocidą iki šiol yra pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Prancūzija ir Rusija.