Ši, palyginti su rinkimais prieš penkerius metus, beveik trigubai pagerino savo rezultatus.

Pirmadienį paskelbti galutiniai rezultatai parodė, kad F. Merzo centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) surinko 33,3 proc. balsų sekmadienio rinkimuose į tarybas ir merus Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, vakariniame regione, kuriame gyvena apie 18 mln. žmonių.

Jos partneriai nacionalinėje vyriausybėje, kuri iki šiol nesugebėjo pataisyti atmosferos šalyje, centro kairės socialdemokratai, kuriems šis regionas ilgą laiką buvo patikimas bastionas, surinko 22,1 proc. balsų.

Abi partijos surinko šiek tiek mažiau balsų nei per praeitus savivaldos rinkimus 2020-aisiais. Tačiau AfD gavo 14,5 proc. balsų – tai 9,4 proc. daugiau nei anksčiau. Antiimigracinei AfD geriausiai sekasi buvusioje komunistinėje ir mažiau klestinčioje rytinėje Vokietijos dalyje, tačiau sekmadienio rezultatai rodo, kad pastaraisiais metais ji tampa reikšminga jėga ir vakarinėje Vokietijos dalyje.

Vasarį vykusiuose Vokietijos nacionaliniuose rinkimuose AfD surinko 20,8 proc. balsų, užėmė antrąją vietą ir tapo didžiausia opozicine partija. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje vasarį ji surinko 16,8 proc. balsų.

Viena iš AfD lyderių Alice Weidel pasveikino, anot jos, „didžiulę sėkmę“ sekmadienį.

AfD organizuojamas nepasitenkinimas

AfD populiarumo augimą paskatino nepasitenkinimas dideliu migrantų skaičiumi, bet ir kitos problemos, įskaitant sustingusią ekonomiką ir karą Ukrainoje. Partijos reitingai išliko aukšti, nepaisant to, kad Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba ją klasifikavo kaip kraštutinės dešinės ekstremistinę organizaciją, tačiau šis priskyrimas buvo laikinai sustabdytas, kai AfD pateikė teisinį ieškinį.

Partija raškė vaisius po centro kairės nacionalinės vyriausybės, kuri buvo pagarsėjusi nesutarimais, žlugimo. Gegužę pradėjusi dirbti konservatorių vadovaujama F. Merzo vyriausybė ėmėsi griežtesnių priemonių migracijos srityje ir pastangų atgaivinti ekonomiką, tačiau taip pat sulaukė nepalankaus dėmesio dėl vidinių nesutarimų.

Diuseldorfo Heinricho Heine universiteto politikos mokslų profesorius Stefanas Marschallas sakė, kad AfD „turi galimybes organizuoti nepasitenkinimą“ tradicinėmis pagrindinėmis partijomis.

„Tai pavyko, ypač regionuose, kurie jaučiasi pamiršti“, – teigė jis televizijos kanalui „Phoenix“. Jis pažymėjo, kad AfD sekmadienį netgi ne visur iškėlė kandidatus, o tai reiškia, kad jos palaikymo rodikliai „šiek tiek nuvertinti“.

Trijuose mažiau klestinčiuose pramoninio Rūro regiono miestuose AfD kandidatai į merus surinko pakankamai balsų, kad patektų į rugsėjo 28 dieną vyksiantį antrąjį rinkimų turą, kuriame susirungs su pagrindinių šalies partijų kandidatais. AfD kandidatai susirems su socialdemokratais Gelzenkircheno ir Duisburgo miestuose, o Hagene – su CDU nariu.

Didžiausias paramos sumažėjimas sekmadienį buvo užfiksuotas aplinkosaugos aktyvistų, kairiųjų pažiūrų Žaliųjų partijos, kuri nuo 20 proc. prieš penkerius metus nukrito iki 13,5 procento.

Žalieji dabar yra opozicijoje nacionalinėje valdžioje po to, kai žlugo nepopuliari buvusio kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė, tačiau jie yra dalis Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vyriausybės, kuriai vadovauja konservatyvus gubernatorius Hendrikas Wuestas, žinoma F. Merzo partijos figūra. Šios vyriausybės rinkimai sekmadienį nevyko.