„Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Tai buvo antrasis abiejų lyderių pokalbis nuo vasario 24 dienos, kai V. Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir yra kaltinama, kad diplomatiškai dengia Maskvą, kritikuodama Vakarų sankcijas ir ginklų pardavimą Kyjivui.

Pasak CCTV, Xi Jinpingas gyrė „gerą dvišalių santykių vystymosi pagreitį“ nuo metų pradžios, „pasaulinės sumaišties ir pokyčių akivaizdoje“.

Pekinas nori „stiprinti abiejų šalių strateginį koordinavimą“, sakė kinų prezidentas.

Kinija pasirengusi „stiprinti ryšius ir koordinavimą“ su Rusija tarptautinėse organizacijose ir „skatinti teisingesnį ir geresnį tarptautinės tvarkos ir pasaulinio valdymo vystymąsi“, pridūrė jis.

Tuo metu Kremlius pareiškė, kad V. Putinas ir Xi Jinpingas sutarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą „neteisėtų“ Vakarų sankcijų Maskvai akivaizdoje.

Susitarta plėsti bendradarbiavimą energetikos, finansų, pramonės, transporto ir kitose srityse, atsižvelgiant į padėtį pasaulio ekonomikoje, kuri tapo sudėtingesnė dėl neteisėtos Vakarų sankcijų politikos.

„Susitarta plėsti bendradarbiavimą energetikos, finansų, pramonės, transporto ir kitose srityse, atsižvelgiant į padėtį pasaulio ekonomikoje, kuri tapo sudėtingesnė dėl neteisėtos Vakarų sankcijų politikos“, – po pokalbio telefonu pranešė Kremlius.

Europos Sąjunga ir JAV perspėjo, kad bet kokia Pekino parama Rusijos karui Ukrainoje arba pagalba Maskvai išsisukti nuo Vakarų jai taikomų sankcijų pakenktų jų ryšiams su Kinija.

Kinija ir Indija yra dvi didelės ekonomikos, kurios nesiėmė atsakomųjų priemonių prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kinijos pareigūnų nuomone, europiečiai remia Ukrainą Vašingtono iniciatyva, nors tai prieštarauja jų, kaip Rusijos dujų vartotojų, interesams.

Šaltojo karo laikais Maskva ir Pekinas buvo nesutaikomi priešai, bet pastaraisiais metais sustiprino savo bendradarbiavimą, siekdamos atsverti pasaulyje dominuojančių Jungtinių Valstijų įtaką.

Abi šalys glaudžiau bendradarbiauja politikos, prekybos ir karinėje srityse, plėtodamos savo, jų teigimu, „ribų neturinčius“ santykius.

Praėjusią savaitę jos atidarė pirmąjį abi šalis jungiantį automobilių tiltą. Kilometro ilgio tiltas per Amūro upę jungia Rusijos Tolimųjų rytų miestą Blagoveščenską su Heihe Kinijos šiaurėje.

Trečiadienį vykęs Kinijos ir Rusijos lyderių pokalbis sutapo su Xi Jinpingo 69-uoju gimtadieniu. Tai buvo jų pirmas pokalbis po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Xi Jinpingas, kuris V. Putiną vadina „senu draugu“, taip pat pakvietė savo Rusijos kolegą atvykti į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą vasario pradžioje.

Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė. Jų prekybos apimtys praėjusiais metais siekė 147 mlrd. JAV dolerių, rodo Kinijos muitinės duomenys.