Slaugė, vienoje Teksaso ligoninėje užsikrėtusi Ebolos virusu nuo ten gydyto paciento, ketvirtadienio vakarą buvo atgabenta gydyti netoli Vašingtono įsikūrusiame Nacionaliniame sveikatos apsaugos institute (NIH), pranešė šis medicinos centras, kuris yra vienas iš svarbiausių šalyje.

26 metų Nina Pham (Nina Fam) buvo perkelta iš ligoninės Dalase, kurioje dirbo ir pastaruoju metu buvo gydoma, į institutą Betesdos mieste Merilando valstijoje.

N.Pham dėvėjo baltą apsauginį kostiumą, kai išlipo iš lėktuvo Merilande. Vėliau ji buvo išvežta greitosios pagalbos automobiliu į NIH kompleksą, esantį už kelių kilometrų.

Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovas Anthony Fauci (Entonis Fočis), anksčiau ketvirtadienį JAV Kongrese vykusiame posėdyje sakė, kad NIH užtikrins N.Pham aukščiausio lygio medicinos priežiūrą, nes tas kompleksas yra vienas iš nedaugelio centrų, gerai parengtų prižiūrėti pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, tokiomis kaip Ebolos karštinė, sergančius pacientus.

„Teiksime jai geriausią priežiūrą savo aukšto lygio izoliacijos skyriuose“, – A.Fauci sakė įstatymų leidėjams.

Savo pranešime NIH nurodė, kad centre, kuriame bus gydoma N.Pham, „dirba užkrečiamųjų ligų kritinės priežiūros specialistai ... apmokyti griežtų infekcijų kontrolės procedūrų, optimizuotų, kad užkirstų kelią potencialiai užkrečiamų agentų, tokių kaip Ebolos (virusas), išplitimui“.

N.Pham dirbo slaugytoja „Texas Health“ prestbiterionų ligoninėje Dalase. Joje buvo gydomas Liberijos pilietis Thomas Ericas Duncanas (Tomas Erikas Dankanas), tapęs pirmuoju žmogumi, kuriam Jungtinėse Valstijose buvo diagnozuota Ebolos viruso infekcija.

Th.E.Duncanas mirė toje ligoninėje spalio 8 dieną. Keliomis dienomis vėliau Ebolos viruso infekcija buvo diagnozuota N.Pham. Nuo to laiko ji buvo laikoma izoliuota „Texas Health“ ligoninėje, kuri pranešė, jog sprendimas perkelti šią pacientę buvo priimtas kartu su Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) pareigūnais.

N.Pham bendradarbei Amber Vinson trečiadienį taip pat buvo nustatytas užsikrėtimas Ebolos virusu. Ta pacientė buvo nedelsiant išskraidinta į kitą aukšto lygio biologinės izoliacijos skyrių Emory (Emorio) universiteto ligoninėje Atlantoje.

Abi šios pacientės dirba slaugytojomis intensyviosios terapijos skyriuje. Th.E.Duncanas į tą ligoninę buvo priimtas rugsėjo 28 dieną, tačiau Ebolos karštinė jam diagnozuota tik rugsėjo 30-ąją.

Apie 70 tos Dalaso ligoninės darbuotojų dabar yra stebimi dėl potencialaus užsikrėtimo Ebolos virusu, kurio inkubacijos periodas gali trukti nuo dviejų iki 21 dienos.
Sveikatos pasaugos darbuotojams gresia ypatingas pavojus užsikrėsti, o JAV pareigūnai neatmetė galimybės, kad bus užfiksuota daugiau infekcijos atvejų.

Hemoraginę karštinę sukeliantis virusas šiemet sparčiai išplito Vakarų Afrikoje per iki šiol didžiausią šios ligos protrūkį ir nusinešė jau per 4,4 tūkst. žmonių gyvybių.

Kalba vaizdo įraše iš ligoninės

Ebolos karštlige serganti amerikiečių slaugytoja, kuri tapo pirmuoju sveikatos apsaugos darbuotoju, Jungtinėse Valstijose užsikrėtusiu šiuo mirtinai pavojingu virusu, kalba vaizdo įraše iš ligoninės, kuris buvo paskelbtas ketvirtadienį ir kuriame ji šypsosi ir aiškiai dėsto mintis.

56 sekundžių įraše, kuris buvo padarytas Teksaso presbiterionų ligoninėje Dalase, slaugytoja Nina Pham (Nina Pam) trumpai pasikalba su ją gydančiu gydytoju.

N.Pham yra perkeliama iš Teksaso į Nacionalinį sveikatos priežiūros institutą Merilande visai šalia Vašingtono.

„Atvažiuokite į Merilandą, visi“, – juokauja ji.

„YouTube“ paskelbtame įraše, kurį padarė tas gydytojas, matyti ir kiti medikai su kaukėmis ir kitomis apsaugos priemonėmis.

„Myliu jus, žmonės“, – emocingai sako N.Pham, braukdama ašaras.

Kaip pranešė ligoninė, N.Pham prašė paskelbti tą vaizdo įrašą.

N.Pham užsikrėtė rūpindamasi Liberijos piliečiu Thomu Ericu Duncanu (Tomu Eriku Dankanu) – pirmuoju žmogumi, kuriam JAV buvo diagnozuota Ebolos karštligė. Jis mirė spalio 8 dieną minėtoje Teksaso ligoninėje.

Leido siųsti rezervistus į Vakarų Afriką

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį leido Pentagonui siųsti rezervo karius į kovos su Ebolos karštinės epidemija Vakarų Afrikoje misiją.

B.Obama nurodė, kad rezervo kariai gali būti pakviesti į aktyviąją tarnybą humanitarinės pagalbos operacijoms, „susijusioms su Ebolos viruso susirgimo protrūkio Vakarų Afrikoje“, sakoma vykdomajame įsake, paskelbtame Baltųjų rūmų.

JAV kariuomenė nurodė planuojanti pasiųsti 3,2 tūkst. karių į Liberiją ir Senegalą, kurie teiktų logistikos ir inžinerijos pagalbą tarptautinėje kovoje su mirtinai pavojinga liga, tačiau pridūrė esanti pasiruošusi padidinti tą misiją iki beveik 4 tūkst. karių, jeigu prireiks.

Šiuo metu tą JAV misiją Liberijoje ir Senegale vykdo per 500 aktyviosios tarnybos karių.

Rezervistai, kurie gali būti pašaukti dėl savo ypatingų techninių gebėjimų, būtų dalis to 4 tūkst. karių kontingento, sakė vienas kariuomenės pareigūnas.

2010 metų sausį B.Obama nurodė siųsti rezervo karius į Haitį, kai toje šalyje vyko humanitarinės pagalbos misija po niokojančio žemės drebėjimo, nusinešusio per 250 tūkst. žmonių gyvybių.

Vienu metu toje Karibų šalyje buvo sutelkta daugiau negu 20 tūkst. JAV karių.