Pereiti į pagrindinį turinį

Gyvenimas ant parako statinės

Geologai skambina pavojaus varpais; jų teigimu, net 140 mln. žmonių Pietryčių Azijoje gresia žūtis. Pasinaudoję šiuolaikinėmis technologijomis mokslininkai skelbia aptikę didelį litosferos plokščių sprūdį, kurį nuo žmonijos akių ilgą laiką slėpė milijonai tonų nuosėdinių uolienų, suneštų iš Himalajų kalnyno tekančių upių.

Scanpix nuotr.

Regionas, po kuriuo yra sprūdis, yra vienas tankiausiai apgyvendintų Žemėje. Į pavojingą zoną pakliūva dalis Mianmaro, Bangladešo ir Indijos teritorijų. Šis regionas laikomas seismiškai aktyviu, tačiau minėto sprūdžio iki šiol mokslininkai nebuvo aptikę.

Jeigu sprūdžio zonoje prasidėtų litosferos plokščių judėjimas, anot mokslininkų, regioną sudrebintų milžiniškas žemės drebėjimas, ko gero, panašus į tą, kuris 2011 m. sukėlė milžinišką cunamį Ramiajame vandenyne, nusiaubusį Rytų Japonijos pakrantes.

Būtent litosferos plokščių sprūdžių vietose, kur plokštės palenda viena po kita, o ne susiduria viena su kita arba traukiasi viena nuo kitos, įvyksta patys galingiausi žemės drebėjimai. Mat vienai plokštei lendant po kita dėl trinties gelmėse susidaro labai didelis spaudimas, kuris paskui prasiveržia su didžiule jėga.

Mokslininkai pridūrė, kad iki šiol sprūdžio nematė, mat jį slėpė po milijonu tonų nuosėdinių uolienų, kurias sunešė į Bengalijos įlanką Indijos vandenyne iš Himalajų tekančios upės, visų pirma Gangas ir Bramaputra.

Tai, kas dedasi po tomis nuosėdomis, mokslininkams leido pamatyti naujos technologijos.

Konkrečiai, seismologai išanalizavo 25 ypač tikslių GPS imtuvų, išdėliotų įvairiose Indijos, Bangladešo ir Mianmaro regionuose, bei 10 metų registravusių seisminę informaciją, duomenis. Būtent taip jie aptiko numanomą sprūdį.

Šimtai milijonų žmonių Bangladešo, Indijos ir Mianmaro valstybių sandūros regione gyvena ne tik ypač susispraudę, tačiau ir labai prastos būklės pastatuose. Tokio tipo pastatai įvykus nelaimei subyrėtų kaip kortų nameliai.

Mokslininkai nuogąstauja, kad sprūdžio linija gali būti aktyvi.

"Geologinė įtampa to regiono gelmėse veikiausiai auga; tad anksčiau ar vėliau ji prasiverš žemės drebėjimo pavidalu", – įspėjo dr. Michaelas Steckleris.

Tiesa, numatyti, kada tiksliai įvyks žemės drebėjimas, mokslininkai kol kas nėra pajėgūs – jų teigimu, žemės drebėjimas ten gali įvykti ir rytoj, ir po 500 metų.

Vineetas Gahalautas, geologas iš Indijos, pažymėjo: "Kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, bus regione drebėjimas ar ne. Tiesiog neturime duomenų, kurie leistų mums ką nors konkrečiai tvirtinti. Vis dėlto šalys, esančios pavojingoje zonoje, turėtų ruoštis blogiausiam."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų