Irako krizė gali išsiveržti už šalies sienų, perspėja JT vadovas

Islamistų kovotojų puolimas Irake kelia tarpkonfesinio konflikto grėsmę, kuri gali persimesti už tos neramios šalies sienų, antradienį perspėjo Jungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

„Esu giliai susirūpinęs dėl sparčiai blogėjančios saugumo padėties Irake, įskaitant pranešimus apie masines egzekucijas, vykdomas (islamistų judėjimo) „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL), – Ban Ki-mopnas sakė žurnalistams Ženevoje. – Egzistuoja reali grėsmė, kad tarpkonfesinis smurtas toliau tęsis Irake ir už jo sienų.“

ISIL kovotojai, palaikomi dalies Irako sunitų, kaunasi su šiitų vadovaujama centrine vyriausybe, vadovaujančia šaliai nuo 2003 metų, kai JAV vadovaujamos koalicinės pajėgos nuvertė diktatorių Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną).

Kovotojai, kuriems prijaučia buvę S.Husseino rėmėjai sunitai, pradėję didelio masto puolimą praeitą savaitę, perėmė kontrolę vienoje šiaurinėje provincijoje ir užėmė dalį trijų kitų regionų teritorijų.

Sukilėliai paskelbė nužudę daugybę sučiuptų irakiečių karių, taip pat puldinėjo civilius ir pagrobė dešimtis Turkijos diplomatų.

Irake tęsiantis džihadistų puolimui uždaryta didžiausia naftos perdirbimo įmonė, evakuoti užsieniečiai

Irako šiaurėje esanti didžiausia šalyje Baidžio naftos perdirbimo įmonė buvo uždaryta, o jos užsieniečiai darbuotojai – evakuoti, antradienį pranešė pareigūnai, pridūrę, kad vietos darbuotojai liko darbo vietose, o kariškiai tebekontroliuoja tą objektą, tęsiantis dideliam sunitų kovotojų puolimui.

Su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusio džihadistų judėjimo kovotojai, praeitą savaitę užėmę antrąjį didžiausią Irako miestą Mosulą, priartėjo prie Baidžio miestelio ir apsupo šalia jo veikiančią naftos įmonę.

Šaltiniai nurodė, kad praeitą naktį ta įmonė sustabdė gamybą.

Krizė „kelia pavojų Irako gyvybei“, sako JT pasiuntinys

Jau savaitę trunkantis kovotojų puolimas, kurio metu buvo užimti dideli Irako teritorijos plotai, „kelia pavojų Irako gyvybei“ ir yra didžiausia per daugelį metų grėsmė šalies suverenumui, sakė Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys Bagdade.

„Šiuo metu tai kelia pavojų Irako gyvybei, bet tai (taip pat) kelia rimtą pavojų regionui“, – interviu sakė Nikolajus Mladenovas.

Atakuojant Baakubą žuvo 44 kaliniai

Irako mieste Baakuboje mažiausiai 44 kaliniai žuvo naktį per kovotojų puolimą vienoje policijos nuovadoje, antradienį pranešė saugumo pareigūnai ir medikai.

Skelbiama prieštaringa informacija, kas atsakingas dėl tų žmonių žūties: premjero Nuri al Maliki (Nurio Malikio) atstovas sakė, kad kalinius nužudė nuovadą atakavę sukilėliai, o kiti pareigūnai teigė, kad juos nukovė saugumo pajėgos, kai suimtieji mėgino pabėgti.

Sunitų kovotojams užėmus dalį svarbaus šiaurinio miesto žuvo dešimtys žmonių

Sunitų kovotojai užėmė didžiąją dalį vieno svarbaus šiitiško miesto šiaurės Irake, antradienį pranešė vyriausybė, o per tuos susirėmimus žuvo dešimtys civilių ir kombatantų.

Saugumo pajėgos ir ginkluoti civiliai tebekontroliuoja kai kuriuos rajonus Tal Afaro mieste, esančiame Ninevės provincijoje, šalia strategiškai svarbiaus koridoriaus, jungiančio su Sirija, sakė provincijos tarybos pirmininko pavaduotojas Nuriddinas Qabalanas (Nuridinas Kabalanas).

Pasak jo, sukilėliai kontroliuoja didžiąją dalį Tar Afaro ir jo apylinkių, tačiau išlieka pasipriešinimo židinių, o kariai, policininkai ir gyventojai tebėra įsitvirtinę dalyje oro uosto.

N.Qabalanas pridūrė, kad per šiuos susirėmimus žuvo apie 50 civilių, taip pat dešimtys kovotojų ir saugumo pajėgų narių.Tar Afare gimęs Mohammedas al Bayati (Mohamedas Bajatis), vadovaujantis Ninevės provincijos tarybos saugumo komitetui, sakė, kad puolime dalyvauja 500–700 kovotojų.

Islamistai kovotojai per pastarąją savaitę perėmė kontrolę didžiojoje Ninevės provincijos dalyje, tęsdami žaibišką puolimą, per kurį jie užėmė antrąjį didžiausią šalies miestą Mosulą ir dalį kitų trijų provincijų.

JAV siunčia į Iraką 275 karius

Maždaug 275 JAV kariai yra siunčiami į Iraką padėti ten dirbantiems amerikiečiams ir saugoti ambasados Bagdade, prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį nurodė laiške Kongreso lyderiams.

Šios pajėgos, kurių dislokavimas prasidėjo sekmadienį, siunčiamos „siekiant apsaugoti JAV piliečius ir turtą, jeigu to prireiks, ir yra paruoštos kovos veiksmams“, rašo B.Obama.
„Tos pajėgos liks Irake, kol saugumo padėtis taps tokia, jog jų nebereikės“, – pridūrė prezidentas.

Šis žingsnis buvo atliktas tuo metu, kai džihadistų judėjimo „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) kaunasi su Irako saugumo pajėgomis dėl kontrolės viename strategiškai svarbiame šiauriniame mieste, o Vašingtonas svarsto galimybę pasiųsti prieš kovotojus bepiločius lėktuvus.

ISIL kovotojai užėmė didelę teritoriją į šiaurę nuo Bagdado, prieš savaitę pradėję žygį į Irako sostinę.

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad JAV kariai padės Valstybės departamentui perkelti dalį ambasados darbuotojų iš Bagdado į konsulatus Arbile ir Basroje, taip pat Amane
Nurodoma, kad ambasada Bagdade nebus uždaryta ir kad dauguma pareigūnų liks savo darbo vietose.

Šios pajėgos siunčiamos į Iraką gavus premjero Nuri al Maliki (Nurio Malikio) vyriausybės sutikimą, sakoma pranešime.

JAV ir Iranas Vienoje trumpai aptarė Irako krizę

Jungtinės Valstijos ir Iranas per penktąjį derybų dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos ratą Vienoje trumpai aptarė krizę Irake, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai.

Šalys, kurių santykius daugiau nei tris dešimtmečius temdo abipusis priešiškumas, pastaruoju metu yra labai sunerimusios dėl padėties Irake, kur sunitų maištininkai praėjusią savaitę per žaibišką puolimą užėmė dideles teritorijas šalies šiaurėje.

„Klausimas buvo trumpai apsvarstytas su Iranu šiandien Vienoje P5+1 derybų užkulisiuose, ne mūsų trišaliame susitikime“, kuriame dalyvavo ir Europos Sąjunga, nurodė aukšto rango valstybės departamento pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Valstybės departamento atstovė Marie Harf (Mari Harf) televizijai CNN patvirtino, kad įvyko „trumpos diskusijos“.

Dar nenuspręsta, „ar mes norime toliau kalbėtis su Iranu apie Iraką“, pridūrė ji, visgi pripažindama, kad Teheraną ir Vašingtoną sieja „bendras interesas“ užtikrinti, kad kovotojai „daugiau neįsitvirtins Irake“.

Tačiau M.Harf pabrėžė: „Jokia užsienio valstybė negali išspręsti Irako problemų. Mums reikia, kad iškiltų Irako politiniai lyderiai, kurie atstovautų visam politiniam spektrui“.

Kitas amerikiečių pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, jog Vienoje neplanuojama daugiau jokių dvišalių derybų dėl Irako, tačiau pridūrė, jog tradicinės priešininkės gali surengti diskusijas šiuo klausimu kurioje nors kitoje vietoje.

Tačiau Vašingtonas griežtai atmetė galimybę konsultuotis su Teheranu dėl bet kokių galimų karinių veiksmų.

Pentagono atstovas spaudai kontradmirolas Johnas Kirby (Džonas Kirbis) sakė, kad „tikrai nėra jokio ketinimo, jokio plano koordinuoti veiklą tarp Jungtinių Valstijų ir Irano“.

Į Austrijos sostinę yra atvykę valstybės sekretoriaus pavaduotojas Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas), pernai dalyvavęs slaptose derybose su Iranu branduoliniu klausimu, bei šiitiškos respublikos užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas).

M.J.Zarifas buvo pagrindinis tarpininkas tarp Irano ir JAV vyriausybės po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų, kai abi šalys siekė nušalinti sunitišką Talibano režimą Afganistane.

„JAV ir Iranas kalbėjosi apie Afganistaną... Taigi kartais būna prasminga dalyvauti pokalbyje“, - sakė vienas amerikiečių pareigūnas.