Ukrainos gynybos ministerija paneigė pranešimą apie pratybas Kijevo centre

Ukrainos gynybos ministerija paneigė pranešimą apie pratybas Kijevo centre

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad neplanuoja rengti karinių pratybų šalies sostinėje Kijeve trečiadienį vakare ir naktį, paneigdama ankstesnį vyriausybės ir miesto administracijos svetainėje pasirodžiusį pranešimą.

„Visi kariai ir ginkluotė yra nuolatinėse pozicijose ir nedalyvaus pratybose Kijevo centre“, – sakoma ministerijos pranešime.

Paklausti apie prieštaringus pranešimus du šaltiniai saugumo pajėgose naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad sostinėje pratybas rengs valstybės apsaugos pareigūnai, kurie rūpinasi šalies prezidento ir aukščiausių valstybės pareigūnų apsauga.Anksčiau Vyriausybės tinklalapyje gyventojai buvo perspėti, kad „per miestą judės karinės technikos kolonos“ ir vyks pratybos.

Ukrainos kariuomenė tikrina sukilėlių postus

Ukrainos kariuomenė zonduoja sukilėlių gynybą aplink apsiaustą rytinį Slovjansko miestą, kuris tapo sunkiu išbandymu gilėjant krizei šalyje.

Per naktį buvo „likviduoti“ trys kontrolės postai, kuriuos sukilėliai buvo įrengę 160 tūkst. gyventojų turinčiame mieste; žmonės per operaciją nenukentėjo, sakoma Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Kariuomenės šarvuočiai privažiuoja prie pat Slovjansko ir apsisuka, matyt, žvalgydami padėtį.

Per kelias pastarąsias dienas sukilėliai pranešė apie kilusius pavienius ginkluotus susirėmimus ir jų sučiuptus „šnipus“, tačiau tokie pranešimai pasirodė esą arba perdėti, arba nepatikrinami.
Tačiau už kelių kilometrų nuo Slovjansko kariuomenės įrengti ir jį visu perimetru juosiantys kontrolės postai rodo, kad miestas yra apsuptas.

Neslūgstant įtampai ir abiems šalims kruopščiai tikrinant transporto priemones, susidaro įspūdis, kad miestas atsidūrė aklavietėje.

„Ar turite šautuvų? Narkotikų? Gal meksikiečių migrantų“, – juokavo vienas ukrainiečių desantininkas, kreipdamasis į automobilio keleivius prie vieno iš kontrolės postų šalia Malinivkos gyvenvietės, taip norėdamas paįvairinti rutina tapusią įprastą patikrinimo procedūrą.

Kelio kontrolės poste stovi keturi vienas šalia kito pastatyti šarvuoti transporteriai, dėl kurių pravažiuojantys automobiliai yra priversti sumažinti greitį. Ant šarvuočių plevėsuoja Ukrainos vėliavos – nacionalinės vyriausybės valdžios šioje prorusiškų separatistų bastionais nusagstytoje teritorijoje priminimas.

„Aš čia jau savaitę. Labai ramu, nes jie (sukilėliai) bijo prisiartinti“, – sakė vienas jaunas akivaizdžiai monotonijos išvargintas karys, kuris pasirodžius aukštesniam pareigūnui iš karto liovėsi kalbėjęs.

Netoli sukilėliai įsirengė savo palapinių miestelį prie Paraskovyvkos gyvenvietės, kurioje, kaip jie sako, yra aptverta Ukrainos ginklų saugykla.

Kamufliažine uniforma vilkinti Nastia sakė, kad daugiau nei prieš mėnesį čia atvyko slaugyti savo draugų prorusiškų kovotojų.

Tačiau kol kas ji tapo tik vieno įvykio liudininke: „prieš kelias dienas“ nusileidęs Ukrainos specialiųjų pajėgų sraigtasparnis suėmė vieną iš sukilėlių. Kodėl, moteris sako nežinanti iki šiol.

Pačiame Slovjanske prie milicijos nuovados ir saugumo tarnybų pasato sukilėliai pastatė didžiules barikadas iš smėlio maišų. Barikadose palikti plyšiai, pro kuriuos sukilėliai gali šaudyti.

Daugeliui Slovjansko gyventojų tai atrodo kaip paprastas jėgos demonstravimas, kuriam jie lieka beveik abejingi.

Sukilėlių raginimai burtis į mitingus ir parodyti „budeliams nacionalistams“ Kijeve, kad jie niekada neperims šio miesto kontrolės, lieka neišgirsti.

Vietos gyventojai yra labiau sunerimę dėl kasdienių nepatogumų, kylančių dėl tokios padėties.

„Pagrindiniai maisto produktai, pavyzdžiui, svogūnai, kurie kainavo po 20 centų už kilogramą“ prieš penkis mėnesius, kai prasidėjo neramumai, „dabar kainuoja 1,40 JAV dolerio“, skundėsi daržoves ir vaisius pardavinėjanti Svetlana.

„Jau nekalbėsiu apie ananasus arba bananus, kurių kaina pakilo nuo 1 dolerio iki 5,50 dolerio už kilogramą, ko anksčiau niekad nebūdavo“, – pridūrė ji.

Ukrainos kariai rengiasi manevrams Kijevo centriniame rajone

Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienį vakare dalyvaus specialiose taktinėse pratybose, kurios rengiamos Kijevo centre, pranešė vyriausybė po laikinojo prezidento Oleksandro Turčynovo perspėjimo apie Rusijos įsiveržimo grėsmę.

Vyriausybės tinklalapyje gyventojai perspėjami, kad „per miestą judės karinės technikos kolonos“ ir vyks pratybos. O.Turčynovas anksčiau trečiadienį pakartojo, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms paskelbta visiška karinė parengtis, kai esama „realaus pavojaus“, jog Rusija pradės karą su Ukraina sausumoje.

Sukilėliai nutraukė milicijos būstinės apsiaustį Ukrainos Luhansko mieste

Prorusiški sukilėliai trečiadienį nutraukė regiono milicijos būstinės ginkluotą apsiaustį Luhanske Rytų Ukrainoje, kai sutiko atsistatydinti aukšto rango milicijos pareigūnas, iš įvykio vietos pranešė korespondentai.

Milicijos atstovė sakė, kad viduje esantys pareigūnai atsisakė atiduoti savo ginklus maždaug tūkstančio promaskvietiškų aktyvistų miniai, kuriai vadovavo maždaug 30 „kalašnikovais“ ir granatsvaidžiais ginkluotų vyrų ir kuri naktį bandė įsiveržti į pastatą.

„Vyriausiasis inspektorius atsistatydino. Laukiame jo įpėdinio paskyrimo. Kol kas Luhansko milicija funkcionuoja normaliai, na, taip normaliai, kaip būtų galima tikėtis esamomis aplinkybėmis“, – sakė atstovė.

Vėlai antradienį prie šios būstinės vyko intensyvi priešprieša tarp protestuotojų ir milicininkų, kurie užsibarikadavo pastato viduje.

Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai stiprina savo pozicijas

Kaukėti ginkluoti užpuolikai, dėvintys kariškas uniformas, trečiadienį užėmė administracinį pastatą dar viename Ukrainos mieste, prorusiškiems separatistams stiprinant savo pozicijas rytiniame pramonės regione beveik be jokio saugumo pajėgų pasipriešinimo.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad užpuolikai atvyko auštant rytui, o vienas naujienų agentūros "Reuters" fotografas vėliau matė, kad jie kontroliuoja įėjimą į vietos valdžios pastatą beveik 300 tūkst. gyventojų turinčiame mieste. Tie sukilėliai nesileido fotografuojami.

Gerai ginkluoti vyrai vilkėjo tokias pačias kariškas uniformas be atpažinimo ženklų, kaip ir kiti "žalieji žmogeliukai", prisidėję prie prorusiškų protestuotojų, ginkluotų lazdomis ir grandinėmis, kurie perėmė kontrolę virtinėje miestų Ukrainos Dombaso pramonės rajone, besiribojančiame su Rusija.

Vienas milicijos pareigūnas netoli to regiono, kurį separatistai paskelbė "liaudies respublika", sostinės Donecko sakė, kad sukilėliai taip pat kontroliuoja Horlivkos milicijos skyrių. Tuo tarpu regiono milicijos būstinę jie užėmė anksčiau šį mėnesį.

Antradienį buvo užimti vyriausybiniai pastatai toliau į rytus esančiame Luhansko mieste, o tie įvykiai dar labiau sustiprino nerimą, jog tas tankiai gyvenamas regionas išslydo iš provakarietiškos centrinės vyriausybės Kijeve rankų.

„Jie juos užėmė. Administracijos ir milicijos“ pastatus, sakė vienas milicijos pareigūnas Horlivkoje.

Tas miestas yra į šiaurę nuo Donecko, kuriame prorusiški separatistai pareiškė gegužės 11 dieną surengsiantys referendumą dėl atsiskyrimo.

Daugelis tikisi, kad padėtis klostysis panašiai kaip Kryme, kurio vietos valdžia pareiškė atsiskirianti nuo Ukrainos praeitą mėnesį, kai Kijeve buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Galiausiai, prorusiškų kovotojų kontroliuojamame Kryme buvo surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos, nulėmęs Maskvos įvykdytą aneksiją.

Ukrainos rytiniame Donbaso regione, turinčiame didelių akmens anglių telkinių, veikiančios didžiulės plieno ir sunkiosios pramonės gamyklos gamina apie trečdalį šalies pramonės produkcijos. Tačiau provakarietiška centrinė vyriausybė to regiono praktiškai nekontroliuoja nuo balandžio 6 dienos, kai prasidėjo ginkluotų separatistų veiksmai, o Kijevas vengė duoti atkirtį, baimindamasis, kad Rusija pasiųs į šalį dešimtis tūkstančių pasienyje sutelktų karių.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas, vadovausiantis šaliai iki gegužės 25 dieną vyksiančių rinkimų, trečiadienį pakartojo, kad milicija nepajėgi susigrąžinti kontrolės rytiniame regione.

"Mūsų pagrindinis uždavinys - neleisti teroristinei grėsmei išplisti į kitus Ukrainos regionus", - jis sakė per regionų gubernatorių suvažiavimą Kijeve.

"Rusijos vadovybė dar viską, kad rinkimai neįvyktų. Tačiau rinkimai įvyks gegužės 25 dieną", - pažymėjo O.Turčynovas.

Pareigūnai Kijeve sakė, kad saugumo pajėgos "likvidavo" tris separatistų patikros postus netoli rytinio Slovjansko miesto, tapusio sukilėlių tvirtove, o juose budėję ginkluoti asmenys dingo. Šios informacijos nepriklausomi šaltiniai negalėjo patvirtinti.

Ukrainos sukilėlių veidu tapo mįslingas veikėjas

Kai mįslingas vadas Igoris Strelkovas pastaruoju metu pasirodė prieš televizijos kameras, dėvėdamas žalią slepiamąją uniformą, jis ne vien tapo rytų Ukrainą krečiančių neramumų veidu, bet ir sustiprino įsitikinimą, kad už šio sąmyšio stovi Rusija.

Tas kariškis nekomentavo Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) pareiškimų, jog jis yra Rusijos žvalgybos karininkas. Tačiau jis sakė žurnalistams, kad kartu su savo vyrais atvyko iš Krymo, kurį Rusija aneksavo praeitą mėnesį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar jau pripažįsta, kad tarp kovotojų, okupavusių tą Juodosios jūros pusiasalį prieš aneksiją, buvo Rusijos karių.

I.Strelkovo pareiškimas, jog daugelis kovotojų rytų Ukrainoje nėra vietos gyventojai, verčia abejoti, kad šis sukilimas yra spontaniškas, o ne koordinuota operacija, remiama išorinių jėgų.

„Žinoma, kovotojų pajėgose esama daug savanorių iš kitų regionų“, – I.Strelkovas sakė duodamas interviu Rusijos bulvariniam laikraščiui „Komsomolskaja pravda“. Jo vertinimu, apie trečdalis tų kovotojų yra ne ukrainiečiai.Tačiau I.Strelkovas atsiribojo nuo šių pareiškimų antradienį, duodamas interviu Rusijos televizijai ir sakydamas, kad 90 proc. kovotojų yra ukrainiečiai.

ES antradienį įvardijo I.Strelkovą tarp 15 asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos.

Bendrijos dokumentuose jis įvardijamas kaip Rusijos karinės žvalgybos valdybos GRU narys. Ukrainos pareigūnai jį irgi laiko Rusijos žvalgybininku. Pats vadas praeitą savaitgalį duotame interviu apie save nesipasakojo.

Pagarsėjus I.Strelkovui, Maskvoje žurnalistai apspito daugiabutį, kuriame, kaip pranešė Ukrainos televizija, gyvena to kariškio motina. Kaimynai sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad antradienio rytą prie namo atvažiavo „prabangus juodas automobilis“, kuris išsivežė tą moterį.

Ne mažiau mįslingi yra I.Strelkovo kovotojai, jų operacijos ir ginklai. Jų reidai buvo ryžtingi ir veiksmingi, sudarantys įspūdį, kad sukilėliai iš anksto puikiai žino visas Ukrainos saugumo operacijas.

I.Strelkovas sakė, kad jo kovotojai dalį ginklų paėmė iš užimtų milicijos pastatų, pridūręs, kad jo vyrai taip pat atėmė ginklų ir mašinų iš Ukrainos pajėgų, su kuriomis buvo susirėmę rytų Ukrainoje praeitą mėnesį.

„Rusija kol kas neatsiuntė mums nei vieno kulkosvaidžio arba šovinio“, – pažymėjo jis.

Neaišku, kodėl I.Strelkovas būtent dabar nusprendė išeiti į viešumą.

Prorusiški sukilėliai reikalauja didesnės autonomijos nuo Kijevo – galbūt netgi nepriklausomybės arba prisijungimo prie Rusijos.

Dabartinė laikinoji Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys kaltina Maskvą organizuojant tuos neramumus, kurie, kaip baiminamasi, gali tapti pretekstu Rusijos pajėgų invazijai.

Įsitikinimas, kad Kremlius valdo sukilėlius, kurie dėl savo žalių uniformų buvo praminti „žaliaisiais žmogeliukais“, sustiprėjo, kai V.Putinas praeitą mėnesį liovėsi neigti, jog Rusijos kariai buvo dislokuoti Kryme ir prisidėjo prie vietos prorusiškų kovotojų.

Tačiau rytų Ukrainoje susiklostė šiek tiek kitokia padėtis.

Ten veikia daug mažiau prorusiškų kovotojų negu jų buvo Kryme. Juos galima suskirstyti į dvi grupes: uniformuoti vyrai, turintys profesionalių karių įgūdžių, ir prasčiau organizuoti vietos kovotojai.

Pastarieji, paprastai dėvintys kaukes ir įvairias kariškas uniformas be atpažinimo ženklų, buvo dislokuoti sukilėlių užiminėjamuose vyriausybiniuose pastatuose..

I.Strelkovas sakė, kad jo būrys sudarytas iš patyrusių kovotojų: „Daugelis jų – Ukrainos piliečiai, kurie kovėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje – Čečėnijoje, Centrinėje Azijoje. Tarp jų esama kovojusių Irake ir Jugoslavijoje, taip pat (priklausiusių) Ukrainos armijai. Esama netgi tokių, kurie sugebėjo pabuvoti Sirijoje.“

Akivaizdžiai mažiau įgūdžių turintys kovotojai budi patikros postuose Slovjansko mieste, kur įsikūręs sukilėlių štabas, ir jo apylinkėse.

Tie vyrai, paprastai vilkintys civilius drabužius, ginkluoti paprastesniais ginklais. Kai kurie nešiojasi medžioklinius šautuvus, o kiti – tik lazdas.

Per vieną iš retų Ukrainos saugumo pajėgų reidų prieš sukilėlius, budėjusius prie šiaurinio įvažiavimo į Slovianską, patikros postą gynę kovotojai greitai išsisklaidė.

Tačiau vietos gyventojai taip pat gali būti veiksmingi: lazdomis ginkluotų vyrų gaujos ir įniršusių civilių minios atliko svarbų vaidmenį užimant vyriausybinius pastatus, o kartą netgi atėmė šarvuotąsias mašinas iš ukrainiečių karių.

Ukrainos pasienio kaimo gyventojai sako nesijaudiną dėl Rusijos invazijos grėsmės

Jei rusai įsiverš į Ukrainą, „jiems nereikės tankų, jie gali tiesiog ateiti“, šypsodamasis sako Levas Nikolajevičius, kuris savo deformuotu pirštu rodo į Rusijos sieną iškart už anų medžių.

„Ir mes juos pasveikinsime“, – priduria jis.

Pasauliui nerimaujant dėl invazijos per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų, pagyvenę pasienio kaimo Hryhorivkos gyventojai tokios įtampos nejaučia.

„Tai tik purvina politika“, – sako Levas Nikolajevičius, 67 metų vyras, kuris atrodo 15 metų vyresnis.

„Taip, esam truputį sunerimę, bet panikos nėra. Čia niekas rusų nebijo. Jie yra mūsų broliai. Mes esam viena liaudis. Jei jie ateis, mes juos pasveikinsime, o tada gyvenimas tęsis kaip anksčiau“, – kalba jis.

Smarkiai padidėjus geopolitinei įtampai dėl Ukrainos krizės, Rusija prie sienos sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir vykdė karines pratybas, kurios, kaip teigia Vakarai ir Kijevas, yra provokavimas kariauti.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, armija Hryhorivkoje nesutiktų jokio pasipriešinimo, teigia Levas Nikolajevičius.

„Anksčiau čia buvo 500 žmonių. Dabar – tik pagyvenusieji. Jauniems žmonėms čia nieko nėra“, – sako jis, rodydamas į mažyčius namukus tarp žydinčių vaismedžių. Pusė tų namų jau virtę griuvėsiais.

„Ar galit įsivaizduoti mus, atsilaikančius prieš Rusijos armiją?“ – klausia jis.

Jis žino, ką reiškia būti okupuojančios armijos nariu. Jaunystėje jis tarnavo sovietų daliniuose, kurie 1968 metais įžengė į tuometinę Čekoslovakiją.

„Kai kurie čekai elgėsi su mumis kaip su okupantais, ypač – jaunimas. Geriau sutarėme su vyresniais žmonėmis. Tas pats bus ir jei rusų armija persikels per šią upę“, – mano jis.

Kaimyniniame Uspenkos kaime 36 metų buhalterė Liudmila Rodenko akcentavo glaudžius ryšius tarp Rusijos ir Rytų Ukrainos.

„Čia mes mylime rusus. Nėra ko jų bijoti. Pusė mano šeimos gyvena kitoje pusėje. Jei ateis jų kareiviai, mes jiems šypsosimės“, – sakė ji.

Ji kaltina politikus, kurie nori „įstumti į karą“, ir tvirtina, kad „tai neveiks“.

„Man nesvarbu, ar turėsiu ukrainietišką, ar rusišką pasą. Aš tik noriu, kad mes būtume apsaugoti nuo fašistų, kurie užgrobė valdžią Kijeve, – sako ji, pakartodama Rusijos žiniasklaidoje įprastą tropą, kad naujojoje vyriausybėje Kijeve dominuoja ultranacionalistai. – Mes čia – ne separatistai, mes tik norime pagarbos sau“.

Artimiausioje sienos perėjoje eismas juda įprasta tvarka. Vieninteliai karo grėsmės ženklai yra šeši didžiuliai betono blokai – pastatyti ne tam, kad apsaugotų nuo Rusijos invazijos, o tam, kad apsaugotų nuo labiau į vakarus gyvenančių ukrainiečių puolimo.

Labiau į šiaurę esančiame Torezo mieste virš rotušės plevėsuoja vadinamosios Donecko liaudies respublikos vėliava.

Tačiau ne taip, kaip kituose Rytų Ukrainos miestuose, kur tvyro didesnė įtampa, čia nėra barikadų ir kaukėtų vyrų su „kalašnikovais“.

Vestibiulyje stovi baltas Maurice'o Thorezo (Moriso Torezo) – prancūzų komunistų lyderio, kurio vardu 1964 metais buvo pavadintas šis miestas, – biustas.

Saugumas šiame rajone yra tvirto 50-mečio Vladimiro, kuris prisistato „gynybinių pajėgų vadovu“, reikalas.

Jis sako, jog jo vyrai „bendradarbiauja su vietos milicija, kad ... banditai ir fašistai čia nesiartintų“.

Kaip ir daugelis šiame rajone, jis šaiposi iš minties, kad reikia bijoti Rusijos invazijos.

„Bijoti rusų? Ar turėtume bijoti savo brolių, savo pusbrolių? Jei jie ateis, aš jiems paspausiu ranką, – sako jis. – Sovietų Sąjungos laikais mes buvome viena žemė. Kartu eidavome medžioti. Aš esu ukrainietis, bet jie nėra mano priešai ir niekada tokie nebus“.

Šis buvęs Juodosios jūros laivyno karininkas mano, kad pati siena tarp šių dviejų valstybių yra „absurdiškas“ dalykas.

„Štai kodėl įkūrėme Donecko respubliką. Norime būti nepriklausoma šalis sąjungoje su Rusija, – pareiškė jis. – Norime būti kažko, kas didu, dalis“.

Ukrainoje paskelbta „visiška kovinė parengtis“ dėl galimos rusų invazijos

Ukrainos pajėgose paskelbta „visiška kovinė parengtis“ dėl galimos rusų pajėgų, sutelktų prie Ukrainos sienos, invazijos, trečiadienį per ministrų pasitarimą Kijeve sakė šalies prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas.

„Mūsų ginkluotosiose pajėgose paskelbta visiška kovinė parengtis, – sakė jis. – Grėsmė, kad Rusija pradės karą prieš pagrindinę Ukrainos teritorijos dalį, yra reali“.

Ukrainos prioritetas yra „užkirsti kelią terorizmo plitimui“, sako laikinasis prezidentas

Pagrindinis Ukrainos prioritetas yra „užkirsti kelią terorizmo plitimui“ iš miestų, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatistai, trečiadienį per ministrų pasitarimą sakė šalies laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas.

„Mūsų užduotis numeris vienas yra užkirsti kelią terorizmo plitimui iš Donecko ir Luhansko regionų į kitus Ukrainos regionus“, – sakė jis, akcentuodamas antradienį paskelbtus žingsnius įsteigti ginkluotus civilių gyventojų „teritorinius savanorių milicijos“ būrius šalies rytuose, kurie padėtų milicijai ir armijai.

Šiuos komentarus jis išsakė tokiu metu, kai Ukrainos armija ir milicija, regis, nedaro didelės pažangos vykdydama operaciją, kurios tikslas yra neleisti prorusiškiems separatistas užimti daugiau miestų Rytų Ukrainoje.

Prieš kelias savaites O.Turčynovas taip pat buvo pareiškęs, kad Ukrainos pajėgose paskelbta aukšto laipsnio parengtis, bet nesimatė jokių padidintos parengties ženklų.

Rusija kovo mėnesį prie savo sienos su Ukraina dislokavo maždaug 40 tūkst. savo karių. Iš pradžių Maskva sakė, kad jie buvo mobilizuoti pratyboms, bet praėjusią savaitę nurodė, kad jie yra pasirengę reaguoti į Kijevo karinį puolimą prorusiškų separatistų atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad turi „teisę“ siųsti savo pajėgas į Ukrainą, bet kol kas to dar nepadarė.

Tuo tarpu Kijevas ir Vašingtonas sako, kad Rusijos specialiosios pajėgos jau veikia Rytų Ukrainoje, kur vadovauja sukilėliams, jau užėmusiems 14 miestų.

Ukrainos prorusiški separatistai užėmė pastatų Horlivkos miestelyje

Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai trečiadienį užėmė vietos administracijos pastatus ir milicijos skyrių Horlivkos mieste, stiprindami savo pozicijas pramoninėje šalies širdyje ir nesulaukdami beveik jokio saugumo pajėgų pasipriešinimo.

Separatistai regiono milicijos būstinę užblokavo anksčiau šį mėnesį, tačiau Horlivkoje milicijos skyrių ir administracijos pastatą užėmė trečiadienį, vienas milicijos pareigūnas sakė naujienų agentūrai „Reuters“.

Šis beveik 300 tūkst. gyventojų turintis miestas yra į šiaurę nuo regiono sostinės Donecko, kuriame separatistai paskelbė „liaudies respublika“ ir planuoja gegužės 11-ąją surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

„Jie juos užėmė. Administracijos ir milicijos“ pastatus, sakė milicijos pareigūnas, pridūręs, kad milicijos skyriuje ginklų nebuvo.

Tuo tarpu vietos naujienų portalas 06242.com.ua pranešė, kad Horlivkos miesto tarybos pastatą užėmę sukilėliai pastatė sargybą prie į įėjimų. Pranešime sakoma, kad ginkluoti asmenys prie administracijos pastato atvyko apie 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

„Atėjome į darbą, tačiau patekti į pastatą mums jau nepavyko, nes prie įėjimo stovėjo ginkluoti žmonės. Tiems, kam suspėjo, padalinių vadovai paskambino ir pasakė, kad į darbą neskubėtų“, – sakė vienas šaltinis Horlivkos vykdomajame komitete, kuris įsikūręs tame pačiame pastate, kaip ir miesto taryba.

Administracijos darbuotojai sakė, kad pastatą yra užėmę apie 20 ginkluotų asmenų.

Ginkluotų separatistų veiksmai prasidėjo po to, kai Kijeve buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o Rusija aneksavo Krymo regioną, Kremliui ir Vakarų šalims varžantis dėl įtakos 45 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri yra svarbus Europai tiekiamų Rusijos energetikos išteklių tranzito maršrutas.

Tuo tarpu antradienį į separatistų rankas pateko toliau į rytus esančios srities sostinė Luhanskas, esanti netoli sienos su Rusija.

Šiame straipsnyje:

separatistai