Ar galima tikėtis stipresnio Rusijos gyventojų pasipriešinimo?

Anot L. Volkovo, V. Putiną Rusijoje palaiko mažiau nei 50 proc., o situacija šalyje keičiasi. Nors propaganda stipri ir žmonės sunkiai suvokia, kas vyksta iš tikrųjų, supratimas po truputį ateina.

„Suvokimas bus labai skausmingas. Jis ateina palaipsniui, bet jis ateina ir mes matome, kad visuomenės nuotaikos keičiasi, kai žmonės sužino tiesą. Pranešti šią tiesą labai sudėtinga dėl žiniasklaidos cenzūros, dėl komunikacijos kanalų blokavimo, tačiau palengva visgi pavyksta, ir tai – pagrindinė mūsų misija. Tuo mes ir užsiimame – pasakojame žmonėms, kas vyksta, kokį siaubingą karą pradėjo Putinas“, – teigia L. Volkovas.

– Kas gali pakeisti nuomones ir nuotaikas Rusijoje? Ar galime tikėtis milijoninių mitingų gatvėse, reikalaujančių nutraukti V. Putino karą Ukrainoje?

Visas reportažas– LNK vaizdo įraše:

– Tokios visuomenės nuomonės dinamikos dar nesame matę. Visuomenės nuomonė keičiasi greitai kaip niekada ir tai niekaip nesusiję su mitingais. Per protestus prieš karą, Rusijoje per pastarąsias dvi savaites sulaikyta daugiau nei 15 tūkst. žmonių 130 miestų. Tokio sulaikymo skaičiaus nebuvo niekada. Kiekvienas žmogus, kuris sulaikomas, kiekvienas, kuris išeina protestuoti atstovauja šimtams, o gal ir tūkstančiams tų, kurie prieš karą, tačiau į mitingus neina.

Žmonėms iš Vakarų ir Europos šalių ne taip lengva suprasti, kodėl Rusijoje nėra masinių milijoninių protestų, tačiau atsakymas vienas – pastaruosius 15 metų V. Putinas kūrė represinę sistemą, kuri nežmoniškai didino riziką, taip pat ir susijusią su protestais. Dabar už dalyvavimą proteste gali būti nuteistas iki 15 metų ir paprastas žmogus nepasirengęs taip rizikuoti.

Išeina aktyvistai, kurie nieko nebijo, išeina drąsūs žmonės. Tą greičiausiai reikėtų lyginti su demonstracijomis prieš sovietų pajėgų įvedimą į Čekoslovakiją 1968 m. Tuomet į Raudonąją aikštę išėjo 8 žmonės ir mes iki šiol pamename jų vardus. Tie 8 žmonės suprato, kad išėję į Raudonąją aikštę jie atsidurs už grotų, taip ir atsitiko, bet jie vis tiek buvo pakankamai drąsūs. Dabar tokių žmonių Rusijoje ne 8, bet dešimtys tūkstančių ir 15 tūkst. jų sulaikyti. Tai labai stiprių antikarinių nuotaikų visuomenėje ženklas. Toks skaičius žmonių, pasirengusių išeiti į gatves, net rizikuojant atsidurti kalėjime.

– Neseniai rašytojas Borisas Akuninas kartu su žurnalistu svarstė, kad viskas, kas susiję su Rusija ir rusiškumu, pasauliui dabar tapo toksiška. Kaip jūs manot, kokia bus ta kaina, kurią anksčiau ar vėliau vis tiek teks sumokėti Rusijai ir jos žmonėms už V. Putino sukeltą karą?

– Nesutinku su Bo. Akuninu. Aš gyvenu puikiame, svetingame Vilniuje ir nesijaučiu esąs toksiškas. Nesutinku su kolektyvinės kaltės koncepcija, nemanau, kad ji mus slegia. Mes kovojame su V. Putinu 10 metų prisiimdami didžiulę riziką. Mus sulaikydavo, sodindavo, vijo iš šalies, nuodijo cheminiu ginklu „Novičok“. Neturime jokios kaltės. Tai V. Putino karas, ne mūsų, tačiau dabar iš tiesų sprendžiama, kokia bus Rusijos ateitis, kokia bus Rusijos vieta pasaulyje po šito karo.

V. Putinas savo pasirinkimą padarė, jis įeis į istoriją kaip vienas didžiausių nusikaltėlių, kaip 21 amžiaus Hitleris.

Jis stengiasi paskui save į šitą gėda įtraukti ir visą Rusiją. Parodyti, kad šitą karą jis kariauja daugumos vardu. Jeigu jam tai pavyks, ant jo žmonių ateinančius dešimtmečius kris bendra kaltė ir visiems Rusijos piliečiams kitus 20, 30, 40 metų bus labai sunku ir bloga dėl to, ką padarė V. Putinas. Kai dabar kviečiame priešintis ir dalyvauti pilietinio nepaklusnumo akcijose, kaip tik ir kovojame už Rusijos vietą Europoje po V. Putino. Jeigu Rusija pajėgs išsivalyti pati, jeigu sugebės atsikratyti V. Putino, tada ji galės tapti normalia Europos šalimi, ko mes ir siekiame. Ji gali nebūti šalimi, kamuojama kaltės jausmo.

Leonidas Volkovas/Scanpix nuotr.

– Vakaruose viliamasi, kad atsiras kas nors V. Putino aplinkoje, kas jį sustabdys. Ką jūs manot apie tokias viltis?

– Manome, kad vidinio valdžios konflikto galimybė smarkiai išaugo. Suprantame, kad net artimiausia V. Putino aplinka nepatenkinta tuo, kas vyksta, nes V. Putinas visus juos įtraukė į šitą karą, sutepė juos, pastatydamas prieš faktą, nesitardamas net su artimiausia aplinka.

Žinoma, kol kas atviro maišto nėra, kiekvienas bijo būti pirmas, tačiau suveiktų domino principas – pradėjus visi kiti bėgtų iš paskos ir V. Putino sistema sugriūtų. Tačiau pirmasis supranta, kad už maištą jį pasodins ir greičiausiai nužudys, todėl nėra pasirengęs rizikuoti. Jeigu spaudimas sistemai bus didinamas, ji gali lūžti.

Kova dabar vyksta trimis frontais: yra antiputiniškas frontas Ukrainoje, kur šalies ginkluotosios pajėgos atremia agresiją, yra ekonominis frontas – Vakarų šalys sankcijų spaudimu skaldo Rusijos valdžios elitą ir yra informacinis frontas, kuriame dirbame mes ir stengiamės paaiškinti Rusijos gyventojams, kas iš tikrųjų vyksta. Siekiame pakeisti nusiteikimą šalies viduje, kad V. Putinas prarastų piliečių paramą. Nemanau, kad galima tikėtis, jog pergalė bus pasiekta viename iš šių frontų, tačiau bendromis pastangomis ir veiksmais visuose trijuose V. Putiną galime nugalėti.

– Ukrainiečiai padėkojo ministrui SergejuI Šoigu už korupciją armijoj, kuriai turėjo nebūti lygių pasaulyje, nes dėl to dabar jie atrodo apgailėtinai. Ar jūs manote, kad tai yra pagrindinė nesėkmės priežastis, ar yra kitų?

Dabar jau nepasakys, kad ketino per 4 dienas lengvai pasivaikščioti iki Kyjivo ir jį užimti, dabar aiškins, kad viskas buvo taip ir suplanuota.

– Svarbiausia, žinoma, tai, kad kiekvienas karys širdies gilumoje jaučia ir supranta, kad šis karas neteisingas, kad Rusija agresorė, kad Rusija nesigina, kad visos tos kalbos apie taikių Donbaso gyventojų gynimą nuo Ukrainos nacionalistų – melas. Kariai supranta atėję į svetimą žemę, jiems nereikalingą karą ir, kad yra ginami mirti neaišku už ką.

Pagrindinė Rusijos armijos nesėkmių priežastis – šio karo neteisingumas ir žema karių moralė. Korupcija, už kurią šia prasme iš tiesų verta padėkoti S. Šoigu ir kitiems Rusijos jėgos struktūrų pareigūnams – antras pagal svarbumą faktorius, bet tikrai svarbus.

S. Šoigu, kaip rodė kovos su korupcija fondo tyrimai, iš tiesų yra vienas iš didžiausių vagių valstybėje, vienas labiausiai korumpuotų. Jo dvaras Rubliovkoje kainuoja milijardus rublių ir kiekvienas iš tų milijardų reiškia ginkluotės tiekimo trūkumą, technikos remonto trūkumą. Be abejonės, Rusijos korupcija atlieka savo vaidmenį, kad, laimei, žaibo karas V. Putinui Ukrainoje nepavyko.

Yra patikrintos informacijos, kad jau vyksta aiškinimasis Rusijos vadovybėje. Yra žinių, kad ieškoma kaltųjų, prasidėjo spec. tarnybų darbuotojų, tų kurie atsakingi už informaciją apie padėtį Ukrainoje, sulaikymai dėl to, kad jie V. Putinui teikė neteisingą informaciją arba kalbėjo tai, ką V. Putinas norėjo girdėti. Žinoma, dabar Rusijos vadovybė bando išlaikyti „šaltą veidą“ įprastame žaidime, bando sakyti, kad „ne, mes taip ir planavome, viskas taip ir turėjo būti“ ir bando atgaline data perrašyti šio karo priežastis, tikslus ir planus.

Žinoma, dabar jau nepasakys, kad ketino per 4 dienas lengvai pasivaikščioti iki Kyjivo ir jį užimti, dabar aiškins, kad viskas buvo taip ir suplanuota. Aš neįsivaizduoju, kaip Rusijos armija galėtų tikėtis užimti kokį nors didesnį Ukrainos miestą. Matau, kad Rusijos armijos moralė toliau smunka, praradimai didžiuliai, žmonės nesupranta, kodėl juos reikia patirti.

Ne iš gero gyvenimo jie kreipiasi pagalbos į Kiniją ar bando įvežti samdinių iš Sirijos. Tai aiškūs ženklai, kad viskas vyksta ne pagal planą. Skelbti prognozes, kada ir kuo viskas baigsis – ne koks užsiėmimas. Tikrai nesu kūrybos ekspertas, tačiau labai tikiuosi, kad ir toliau viskas vyks ne pagal V. Putino planą.