Taryba vienbalsiai priėmė Prancūzijos parengtą rezoliuciją, kuri žymi pirmą per daug mėnesių pasaulio galiūnių vienybės demonstravimą dėl krizės Sirijoje.

Naująja priemone Jungtinėms Tautoms pavedama vykdyti „adekvatų, neutralų monitoringą ir tiesioginį evakuacijų iš rytinės Alepo (dalies) bei kitų miesto rajonų stebėjimą“.

Ja reikalaujama, kad JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) imtųsi skubių žingsnių sudaryti stebėtojams sąlygas stebėti „civilių gerovę“ ir konsultuotis su suinteresuotomis šalimis dėl dislokavimo.

Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as (Fransua Delatras) sakė, kad tarptautinių stebėtojų buvimas neleistų Alepui virsti dar viena Srebrenica. Šį Bosnijos ir Hercegovinos miestą 1995 metais užėmus Bosnijos serbų pajėgoms, buvo išžudyta tūkstančiai musulmonų vyrų ir berniukų.

Tačiau lieka nežinoma, ar Sirijos vyriausybė užtikrins stebėtojams prieigą prie Alepo ir leis tikrinti ten vykdomas operacijas.

„Tai pradžios taškas, – žurnalistams sakė sakė F.Delattre'as. – Būsime itin dėmesingi, itin budrūs.“

Pagrindinė Sirijos sąjungininkė Rusija sakė, kad derybų dėl JT priemonės metu palaikė ryšį su Damasko vyriausybe ir kad ji iš principo dalyvavo.

„Visą laiką palaikėme kontaktus su mūsų kolegomis Sirijoje, tad jie žinojo procesą ir nekėlė jokių rimtų prieštaravimų“, – sakė Rusijos ambasadorius Vitalijus Čurkinas.

Rusija grasino vetuoti pirmą rezoliucijos projektą, kurį Prancūzija išplatino penktadienį, bet po beveik keturias valandas sekmadienį trukusių konsultacijų buvo sutarta dėl kompromisinio teksto.

Ban Ki-moonas per penkias dienas turi pranešti Tarybai, ar JT stebėtojams atvykti į Siriją leis jos vyriausybė, kuri lig šiol blokavo JT pagalbą.

Rusijos pozicijos pasikeitimas?

Šios rezoliucijos priėmimas gali žymėti Rusijos pozicijos pasikeitimą siekiant atnaujinti dalyvavimą tarptautinėse pastangose konfliktui, pareikalavusiam jau daugiau kaip 310 tūkst. gyvybių, išspręsti.

„Mums reikia to pasikeitimo“, – sakė britų ambasadorius Matthew Rycroftas (Metjus Raikroftas).

„Būtent Rusijos politika blokavo vienybę, kurios Saugumo Tarybai reikia šio konflikto užbaigimo kursui nustatyti“, – pridūrė jis.

JT pasiuntinys Staffanas de Mistura (Stafanas de Mistura) apskaičiavo, kad praėjusios savaitės ketvirtadienį Alepo sukilėlių anklave buvo likę maždaug 40 tūkst. civilių ir, galbūt, kokie 5 tūkst. opozicijos kovotojų.

Tūkstančiai traumuotų sirų pirmadienį išvyko iš sukilėlių anklavo Alepe, laikantis sudėtinio evakuacijos susitarimo, pagal kurį režimo pajėgos perims viso šio nuniokoto miesto kontrolę.

Pajudėjo pirmosios transporto kolonos nuo penktadienio, kai vyriausybė sustabdė evakavimą, primygtinai reikalaudama, kad tuo pačiu metu būtų leista civiliams ir kovotojams išvykti iš sukilėlių apsuptų dviejų kaimų šalies šiaurės vakaruose.

Sirijos ambasadorius Basharas Jaafari (Bašaras Džaafaris) apkaltino Vakarų galias skubėjimu nusiųsti stebėtojus į Alepo rytus gelbėti „užsienio šnipų“, remiančių opozicijos jėgas.

„Pagrindinis tikslas yra (tai), kaip gelbėti šiuos užsieniečius teroristus, žvalgybos pareigūnus, – žurnalistams sakė B.Jaafari. – Štai kodėl pastarąsias kelias dienas matėte šį isterišką veiksmą Taryboje.“

Sirijos ambasadorius sakė, kad jo vyriausybė laikysis rezoliucijos, ir paneigė, kad ji praeityje blokavo prieigą JT pareigūnams.

„Paskutiniai teroristai kai kuriuose Alepo rytinės dalies rajonuose evakuojasi iš savo bastionų, – pareiškė B.Jaafari. – Alepas šį vakarą bus „švarus“.“