Karas: trijų sričių gyventojus ragina nedelsiant evakuotis, V. Zelenkis smerkia Europos neryžtingumą

Šiuo metu valdžios institucijos tikrina rajono rūsius, sakė Tarasas Dumenka komentaruose vietinei radijo stočiai, kuriuos antradienį vakare citavo „Ukrayinska pravda“.

Jo teigimu, nėra vietos gydytojos vyro ir sūnaus, kurie buvo pagrobti prieš 12 dienų, pėdsakų, taip pat nerandama kai kurių žmonių, apie kurių nužudymą yra žinoma, kūnų.

Keli Hostomelio gyventojai buvo rasti Bučoje, kitame Kijevo priemiestyje. Savaitgalį aptikti civilių kūnai Bučoje sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Keturiasdešimt antroji karo Ukrainoje diena

Hostomelis yra į šiaurės vakarus nuo sostinės Kyjivo, netoli aerodromo. Šis priemiestis nuo pat Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį buvo smarkiai puolamas. Dauguma iš 16 tūkst. jo gyventojų pasitraukė.

Prieš kelias dienas Ukrainos kariai susigrąžino Hostomelio, taip pat kitų Kyjivo priemiesčių – Bučos ir Irpinės – kontrolę.

Scanpix nuotr.

JAV dėl žudynių Ukrainoje skelbs naujas sankcijas Rusijai

Jungtinės Valstijos trečiadienį turi paskelbti griežtų naujų sankcijų Rusijai, įskaitant naujų investicijų draudimą, Ukrainos prezidentui ankstesnę dieną pademonstravus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai šiurpių smurto vaizdų ir apkaltinus Maskvą daugybe žiaurių nusikaltimų.

Naujos sankcijos skelbiamos kilus didžiuliam pasipiktinimui dėl rajonuose aplink Ukrainos sostinę, iš kurių pasitraukė Rusijos pajėgos, rastų dešimčių lavonų civiliais drabužiais.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu emocingai kreipdamasis į 15 narių JT Saugumo Tarybą Rusijos veiksmus lygino su žiauriais nacių nusikaltimais.

„[Žmonės] buvo žudomi savo butuose, namuose... civiliai gyventojai buvo traiškomi tankų tiesiog [pajėgų] malonumui, kai sėdėjo savo automobiliuose vidury kelio. Jie pjaustė galūnes... perrėžinėjo gerkles“, – apie žiaurumus Ukrainos Bučos miestelyje pasakojo V. Zelenskis JT Saugumo Tarybai, kurioje sėdėjo ir Maskvos atstovas.

„Moterys buvo prievartaujamos ir žudomos savo vaikų akivaizdoje, joms buvo išrauti liežuviai tik dėl to, kad užpuolikai neišgirdo, ką norėjo iš jų išgirsti“, – sakė prezidentas.

Jis pareikalavo Vakarų imtis griežtesnių veiksmų, taip pat paragino pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos, kur ji turi veto teisę.

Vėlai antradienį paskelbtame savo dienos pareiškime nusivylęs V. Zelenskis sakė, kad Rusija neleidžia JT vykdyti „funkcijų, kurioms jos buvo įkurtos“.

„JT Saugumo Taryba egzistuoja, o saugumo pasaulyje nėra“, – sakė jis.

Interviu britų transliuotojui BBC JAV ambasadorė prie JT pripažino, kad „niekas negali abejoti [V. Zelenskio] nusivylimu Taryba ir tuo, kaip Taryba veikia“.

JT Saugumo Taryba egzistuoja, o saugumo pasaulyje nėra.

Tačiau ji tvirtino, kad Taryba reikalauja Rusijos atsakomybės ir kad Maskva joje yra izoliuota.

Spaudimas izoliuoti Maskvą

Žudynės Bučoje ir kitose Ukrainos vietose paskatino dar labiau remti šią šalį – Vašingtonas paskelbė apie dar 100 mln. dolerių (90,7 mln. eurų) vertės karinę pagalbą – ir įvesti naujų sankcijų Maskvai.

„Jau padarėme išvadą, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje, o informacija iš Bučos, regis, parodo naujų karo nusikaltimo įrodymų“, – sakė JAV šaltinis, informuotas apie planuojamas priemones.

Trečiadienį Vašingtonas, derindamas veiksmus su Didžiuoju septynetu (G-7) ir Europos Sąjunga, turi paskelbti naujų priemonių, įskaitant bet kokių naujų investicijų Rusijoje draudimą.

„Galite tikėtis... kad jos bus nukreiptos prieš Rusijos vyriausybės pareigūnus, jų šeimų narius, rusams priklausančias finansų institucijas, valstybines įmones“, – antradienį trumpoje spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

Tuo metu Europos rengiamas naujas sankcijų paketas turi apimti priemones prieš naftos ir anglių sektorius, per ES derybas Liuksemburge sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

Didžioji Britanija savo ruožtu paskelbė jau įšaldžiusi maždaug 350 mlrd. dolerių (319 mlrd. eurų) prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“ pinigų.

Stengiantis izoliuoti Maskvą, Ispanija, Italija, Danija ir Slovėnija antradienį išvarė dešimtis rusų diplomatų, laikomų žvalgybos operatyvininkais. Anksčiau panašius žingsnius žengė Prancūzija ir Vokietija. Iš viso per 48 valandas buvo išvaryta maždaug 180 diplomatų.

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, apsunkinsiančiu pastangas derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo.

V. Putinas taip pat įspėjo dėl „atsakomųjų veiksmų“ Europai neseniai įvedus priemonių prieš Rusijos gamtinių dujų milžinę „Gazprom“ ir padidindamas maisto trūkumo bei didelio kainų augimo grėsmę pareiškė, kad Maskva „stebės“ savo maisto eksportą į „nedraugiškas“ valstybes.

E. Macronas ir V. Zelenskis telefonu aptarė Bučos žudynių padarinius

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Bučoje įvykdytos žmogžudystės neliktų nenubaustos.

Prancūzija Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sumokėjo specialią 490 tūkst. eurų įmoką, kad padėtų išaiškinti nusikaltimus, pranešė šaltiniai Eliziejaus rūmuose Paryžiuje po maždaug valandą trukusio prezidentų pokalbio. Prancūzija taip pat galėtų teismui deleguoti du teisėjus ir 10 policininkų.

Pasak šaltinių, E. Macronas taip pat paminėjo, kad Prancūzija yra sukrėsta ir susijaudinusi dėl šių žiaurių nusikaltimų. Per pokalbį telefonu abu prezidentai taip pat kalbėjo apie prievartavimus, kuriuos Ukrainoje, kaip įtariama, įvykdė Rusijos kariai. Prancūzija pasirengusi nusiųsti į Ukrainą techninę komandą, kuri ištirtų įrodymus apie įvykdytus nusikaltimus.

Scanpix nuotr.

S. Lavrovas: Kyjivas kaltinimais Rusijai dėl žudynių Bučoje siekia sužlugdyti derybas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos mieste Bučoje rastus daugybę nužudytų civilių yra „provokacija“, kuria siekiama sužlugdyti Maskvos ir Kyjivo derybų procesą.

„Kyla klausimas: kokia yra šios šios atviros, melagingos provokacijos, kurios tikrumo pagrįsti tiesiog neįmanoma, priežastis? – Rusijos televizijos parodytame vaizdo pranešime klausė S. Lavrovas. – Esame linkę manyti, kad priežastis yra noras rasti dingstį sužlugdyti dabar vykstančias derybas.“

Rusijos ir Ukrainos diplomatijos vadovai praeitą mėnesį susitiko Turkijos kurorte Antalijoje. Šis susitikimas buvo pirmosios ministrų lygio derybos nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Vėliau abiejų konflikto šalių derybos buvo tęsiamos.

Esame linkę manyti, kad priežastis yra noras rasti dingstį sužlugdyti dabar vykstančias derybas.

Po kito susitikimo Stambule Rusija praeitą savaitę paskelbė smarkiai sumažinsianti karinius veiksmus Ukrainos šiaurinėje dalyje.

Ukraina siūlo tarptautinį susitarimą, įtraukiant kitas šalis, kurios garantuotų jos saugumą. Mainais Kyjivas galėtų sutikti su Ukrainos neutraliu ir nebranduoliniu statusu, atsisakyti siekio įstoti į NATO ir neleisti šalyje steigti užsienio karinių bazių.

Remiantis Ukrainos pasiūlymu, Rusija nesipriešintų Kyjivo stojimui į Europos Sąjungą.

S. Lavrovas sakė, kad pranešimais apie padėtį Bučoje siekiama „nukreipti dėmesį nuo derybų proceso, nukreipti dėmesį nuo fakto, kad Ukrainos pusė po [susitikimo] Stambule pradėjo atsitraukinėti, mėgino kelti naujas sąlygas“.

Vis dėlto jis pridūrė, kad Rusija „pasiruošusi“ derybas tęsti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltino Rusijos pajėgas civilių žudynėmis Bučoje. Rusų pajėgoms atsitraukus iš šio miesto, esančio į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, buvo paskelbta nuotraukų ir filmuotos medžiagos, kur matyti daugybė kūnų, gulinčių gatvėse.

Tačiau Kremlius neigė bet kokią savo atsakomybę ir tvirtino, kad ši medžiaga yra suklastota.

Rusija dar nepateikė oficialaus atsakymo į Ukrainos saugumo pasiūlymus. Derybos tęsiamos nuotoliniu būdu.

JAV paskelbė dar 100 mln. dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios Ukrainai dar 100 mln. dolerių (90,7 mln. eurų) vertės prieštankinės ginkluotės.

„Vadovaudamasis anksčiau šiandien pateiktu prezidento pavedimu leidau nedelsiant išskirti iki 100 mln. JAV dolerių vertės saugumo paramą, kad būtų patenkintas Ukrainos skubus poreikis papildomoms prieštankinėms sistemoms“, – sakomą valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pranešime.

Jis pridūrė, kad „pasaulis buvo sukrėstas ir pritrenktas žiaurumų, įvykdytų Rusijos pajėgų Bučoje ir visoje Ukrainoje“.

Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) atskiru pranešimu informavo, jog papildomos lėšos bus skirtos „patenkinti skubiam Ukrainos poreikiui gauti papildomų prieštankinių sistemų „Javelin“.“

Ukrainiečiai šias nešiojamąsias valdomų raketų sistemas naudoja „itin veiksmingai savo šaliai ginti“, pabrėžė jis.

Balandžio 1-ąją Pentagonas paskelbė skirsiantis Ukrainai papildomą 300 mln. dolerių (272 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą.

J. Kirby nurodė, kad naujausias paketas bendrą JAV karinės pagalbos Ukrainai sumą padidins iki „daugiau kaip 1,7 mlrd. dolerių (1,54 mlrd. eurų) nuo Rusijos tyčinės ir neišprovokuotos invazijos vasario 24 dieną“, taip pat iki daugiau kaip 2,4 mlrd. dolerių (2,18 mlrd. eurų) nuo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kadencijos pradžios.

Britanija sako įšaldžiusi 321 mlrd. eurų iš V. Putino „karo skrynios“

Jungtinė Karalystė įšaldė maždaug 350 mlrd. JAV dolerių (321 mlrd. eurų) iš Rusijos prezidento V. Putino „karo skrynios“, antradienį lankydamasi Varšuvoje pareiškė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Iki šiol mūsų sankcijos turėjo žlugdantį poveikį tiems, kurie maitina ir finansuoja Putino karo mašiną. Šią savaitę paskelbsime, kad įšaldėme daugiau kaip 350 mlrd. JAV dolerių iš V. Putino karo skrynios“, – sakė ji.

L. Truss sakė, kad šis žingsnis reiškia, jog „daugiau kaip 60 proc. režimo 604 mlrd. JAV dolerių užsienio valiutos atsargų“ dabar yra „neprieinamos“ Rusijos vyriausybei.

Pasak užsienio reikalų sekretorės, „koordinuotos sankcijos stumia Rusijos ekonomiką atgal į sovietinius laikus“.

„Tačiau galime ir turime padaryti daugiau“, – pabrėžė ji.

L. Truss paragino uždrausti Rusijos laivams švartuotis Vakarų šalių uostuose ir „susitarti dėl aiškaus tvarkaraščio, pagal kurį būtų nutrauktas rusiškos naftos, anglių ir dujų importas“.

Tačiau galime ir turime padaryti daugiau.

Ji taip pat paragino Britanijos partneres NATO ir Didžiajame septynete (G-7) įvesti apribojimus „pramonės šakoms, pildančioms Putino karo skrynią, pavyzdžiui, aukso, sektoriui“.

L. Truss sakė, kad ją sukrėtė šiurpūs vaizdai iš Bučos – į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio miesto, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių.

„Tai siaubingi poelgiai, kuriuos manėme palikę XX amžiuje. Mes reikalausime, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn už tai, ką jie padarė“, – sakė užsienio reikalų sekretorė.

S. Lavrovas nenori, kad Ukraina rengtų referendumą dėl šalies neutralumo

S. Lavrovas perspėjo dėl Maskvos ir Kyjivo taikos derybų sabotavimo.

Rusija nedalyvaus „katės ir pelės žaidime“, kaip tai darė ankstesniais metais dėl taikos plano rytų Ukrainai, sakė S. Lavrovas ministerijos išplatintame vaizdo įraše.

Konkrečiai S. Lavrovas sakė, kad Rusija nenori referendumo dėl galimos Maskvos ir Kyjivo sutarties konfliktui išspręsti. Egzistuoja „labai didelė tikimybė“, kad referendumo „neigiamo rezultato“ atveju derybų procesas prasidėtų iš naujo, perspėjo S. Lavrovas.

Tai buvo pirmas kartas, kai S. Lavrovas atvirai atmetė Ukrainos idėją po Rusijos karių išvedimo surengti referendumą dėl šalies neutralumo ir tai įtvirtinančios sutarties.

S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad situacija nedideliame Ukrainos Bučos mieste netoli Kyjivo naudojama siekiant nukreipti dėmesį nuo derybų. Jis kategoriškai atmetė Ukrainos kaltinimus, kad Rusijos kariuomenė ten vykdė žudynes.

V. Zelenskis reikalauja griežtesnių sankcijų Rusijai

Po žiaurumų Bučoje Ukrainos prezidentas V. Zelenskis reikalauja griežtesnių sankcijų Rusijai. Rusijos Federacijai turi būti įvestos tokios baudžiamosios priemonės, kurios atitiktų rusų karių Ukrainoje įvykdytų „karo nusikaltimų“ sunkumą, pareiškė jis naktį į trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše.

Rusijos daliniams pasitraukus iš Ukrainos apylinkių, civilių kūnų Bučos priemiesčio gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą pasaulyje. Ukraina dėl žiaurumų kaltina rusų pajėgas, kurios buvo užėmusios Bučą. Maskva neigia kaltinimus ir kalba apie inscenizaciją, tačiau to įrodymų nepateikia. JAV ir jų sąjungininkės po žudynių Bučoje paskelbė apie naujas sankcijas. Detalės galimai paaiškės trečiadienį.

V. Zelenskis vaizdo įraše sakė, kad Ukrainos pajėgos išlaiko savo rankose daugumą teritorijų, į kurias mėgina prasibrauti Rusija. Sudėtingiausia situacija yra Donbase ir Charkivo srityje šalies rytuose. Rusija, be to, siunčia dalinius naujoms atakoms į Ukrainą. „Mes žinome apie rusų vadovybės mėginimus visoje Rusijoje surinkti naujų kvailių tarp karo mokyklų kadetų, kovinės patirties turinčių žmonių ir šauktinių, kad visus juos per dar vieną puolimą nusiųstų į skerdynes“, – kalbėjo prezidentas.

Anot V. Zelenskio, Kyjive jau ruošiamasi Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio vizitui. Antradienį Briuselis pranešė, kad vizitas įvyks prieš šeštadienį Varšuvoje planuojamą donorų konferenciją, kurioje bus renkamos lėšos milijonams Ukrainos karo pabėgėlių.

Ukrainos žiniasklaida praneša apie sprogimus Lvivo ir Dniepropetrovsko regionuose

Ukrainos žiniasklaida pranešė apie sprogimus Lvivo regione šalies vakaruose ir Dniepropetrovsko regione šalies pietryčiuose.

Lvivo karinės administracijos vadovas gubernatorius Maksimas Kozyckis patvirtino sprogimus netoli Radechivo miesto į šiaurės rytus nuo Lvovo, antradienio vakarą pranešė „Ukrayinska pravda“.

Pasak jo, apie aukas kol kas žinių nėra.

Dniepropetrovsko regione liudininkai pasakojo matę sprogimus Novomoskovske, pramoniniame mieste, esančiame maždaug už 25 km į šiaurės rytus nuo regiono sostinės Dniepro, rašo „Ukrayinska Pravda“.

Antradienį iš apsiaustų Ukrainos teritorijų evakuota per 3 800 žmonių

Kyjivo duomenimis, iš apsiaustų Ukrainos teritorijų antradienį evakuota daugiau kaip 3 800 žmonių. Apie 2 200 žmonių išvežti į Zaporižią iš smarkiai sugriauto Mariupolio ir netoliese esančio Berdiansko, sakė vicepremjerė Iryna Vereščiuk „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše. Dar per 1 tūkst. žmonių evakuota iš Luhansko regiono.

Septynių autobusų vilkstinė, kuri turėjo evakuoti žmones iš Mariupolio ir kuri, Kyjivo duomenimis, kartu su Raudonojo Kryžiaus darbuotojais rusų dalinių buvo trumpam sulaikyta Manhušo vietovėje, galiausiai turėjo apsisukti. Grįždami atgal, šie autobusai galėjo paimti Mariupolio gyventojus ir žmones iš Berdiansko, sakė I. Vereščiuk. Paskui autobusų koloną, be to, važiavo daugiau kaip 40 asmeninių automobilių. Todėl tikimasi, kad netrukus Zaporižią pasieks dar 400 žmonių.

Maskvos duomenimis, per 24 valandas iš „pavojingų rajonų“ Luhansko ir Donecko regionuose evakuota daugiau kaip 18 600 žmonių. Apie tai antradienio vakarą pranešė valstybinė agentūra TASS, remdamasi generolu majoru Michailu Mizincevu iš Rusijos gynybos ministerijos.

Rusija: išvaduosime Mariupolį iš nacionalistų

Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie naujus mūšius prieš Ukrainos dalinius Mariupolio uostamiestyje. „Režimas“ Kyjive nuolat ignoruoja raginimus nutraukti susirėmimus, antradienio vakarą Maskvoje sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Daliniai esą turi sudėti ginklus ir pasitraukti iš miesto per sutartus koridorius. Tačiau Kyjivas nėra suinteresuotas saugoti savo karių ar žmonių mieste gyvybes, teigiama ministerijos pranešime.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir Donecko liaudies respublikos daliniai išvaduos miestą iš nacionalistų“, – pažymėjo generolas majoras I. Konašenkovas. Jo kolega Michailas Mizincevas pareiškė, kad humanitariniai koridoriai praktiškai neveikia. Rusijos ir Ukrainos pusės vis kaltina viena kitą pažeidžiant paliaubas. Rusijos kariuomenė paskelbė mieste numušusi du Ukrainos kovinius sraigtasparnius. Šių duomenų patvirtinti negalima.

Luhansko „liaudies respublikos“ daliniai, ministerijos Maskvoje duomenimis, taip pat tęsia savo atakas Rytų Ukrainoje. Nukauta apie 50 ukrainiečių kovotojų, sakė I. Konašenkovas. Raketomis taip pat sunaikinta vadavietė, degalų saugykla ir šarvuotos technikos remonto gamykla.

ES svarsto įvesti sankcijas V. Putino dukroms

Europos Sąjunga (ES) svarsto įvesti sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukroms. Tai reakcija į Ukrainos civilių žudymą ir kitus rusų karo nusikaltimus, rašo finansų portalas „Bloomberg“, remdamasis su svarstymais susijusiais šaltiniais.

Į sankcionuojamų asmenų sąrašą, kuriam dar turi pritarti ES šalių vyriausybės, ketinama įtraukti ir Rusijos politikų, verslininkų bei jų šeimų narių.

Rusijos prezidentas oficialiai turi dvi dukteris – Mariją ir Jekateriną. V. Putino teigimu, jos šneka keliomis kalbomis ir gyvena Rusijoje svetimais vardais.

Baltieji rūmai: žiaurumai Bučoje gali būti tik ledkalnio viršūnė

Žiaurumai Ukrainos Bučos miestelyje gali būti tik Rusijos karo prieš Ukrainą „ledkalnio viršūnė“, teigia Baltieji rūmai.

Pasak Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki, Rusijos ginkluotosios pajėgos „galimai įvykdė žiaurumų“ ir kitose Ukrainos dalyse, kurių dar nepavyko pasiekti. „Deja, įvyko būtent tai, ką prognozavome, ir iki šiol galimai pamatėme tik ledkalnio viršūnę. Neturime prieigos prie didelės šalies dalies, kur jie galimai įvykdė daugiau žiaurumų“, – teigė J. Psaki.

Atstovės spaudai teigimu, Jungtinės Valstijos prieš tai buvo perspėjusios, kad būtent toks buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo šalies kariuomenės tikslas.

Šį savaitgalį pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina ir JAV dėl to kaltina miestelį prieš tai okupavusius Rusijos karius. Maskva atsakomybės kratosi ir kaltinimus vadina nepagrįstais.

Išaiškėjus žiaurumams, JAV prezidentas Joe Bidenas paragino teisti V. Putiną už karo nusikaltimus.

JAV dėl žudynių Ukrainoje skelbs naujas sankcijas Rusijai

JAV trečiadienį turi paskelbti griežtų naujų sankcijų Rusijai, įskaitant naujų investicijų draudimą, Ukrainos prezidentui ankstesnę dieną pademonstravus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai šiurpių smurto vaizdų ir apkaltinus Maskvą daugybe žiaurių nusikaltimų.

Naujos sankcijos skelbiamos kilus didžiuliam pasipiktinimui dėl rajonuose aplink Ukrainos sostinę, iš kurių pasitraukė Rusijos pajėgos, rastų dešimčių lavonų civiliais drabužiais.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu emocingai kreipdamasis į 15 narių JT Saugumo Tarybą Rusijos veiksmus lygino su žiauriais nacių nusikaltimais.

"[Žmonės] buvo žudomi savo butuose, namuose... civiliai gyventojai buvo traiškomi tankų tiesiog [pajėgų] malonumui, kai sėdėjo savo automobiliuose vidury kelio. Jie pjaustė galūnes... perrėžinėjo gerkles“, – apie žiaurumus Ukrainos Bučos miestelyje pasakojo V. Zelenskis JT Saugumo Tarybai, kurioje sėdėjo ir Maskvos atstovas.

„Moterys buvo prievartaujamos ir žudomos savo vaikų akivaizdoje, joms buvo išrauti liežuviai tik dėl to, kad užpuolikai neišgirdo, ką norėjo iš jų išgirsti“, – sakė prezidentas.

Jis pareikalavo Vakarų imtis griežtesnių veiksmų, taip pat paragino pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos, kur ji turi veto teisę.

Vėlai antradienį paskelbtame savo dienos pareiškime nusivylęs V. Zelenskis sakė, kad Rusija neleidžia JT vykdyti „funkcijų, kurioms jos buvo įkurtos“.

„JT Saugumo Taryba egzistuoja, o saugumo pasaulyje nėra“, – sakė jis.

Interviu britų transliuotojui BBC JAV ambasadorė prie JT pripažino, kad „niekas negali abejoti [V. Zelenskio] nusivylimu Taryba ir tuo, kaip Taryba veikia“.

Tačiau ji tvirtino, kad Taryba reikalauja Rusijos atsakomybės ir kad Maskva joje yra izoliuota.

JT Saugumo Taryba egzistuoja, o saugumo pasaulyje nėra.

Spaudimas izoliuoti Maskvą

Trečiadienį Vašingtonas, derindamas veiksmus su Didžiuoju septynetu (G-7) ir Europos Sąjunga, turi paskelbti naujų priemonių, įskaitant bet kokių naujų investicijų Rusijoje draudimą.

Tuo metu Europos rengiamas naujas sankcijų paketas turi apimti priemones prieš naftos ir anglių sektorius, per ES derybas Liuksemburge sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

Didžioji Britanija savo ruožtu paskelbė jau įšaldžiusi maždaug 350 mlrd. dolerių (319 mlrd. eurų) prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“ pinigų.

Turkija ragina ištirti civilių žūtį Bučoje

Turkija trečiadienį prisidėjo prie pasaulinio pasmerkimo dėl Rusijos pajėgų vykdytų civilių žudynių Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose bei paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.

„Spaudoje paskelbti žudynių vaizdai iš įvairių regionų, įskaitant Bučą bei Irpinę netoli Kyjivo, yra pasibaisėtini ir liūdni žmonijai“, – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Neskaitant tviteryje pirmadienį paskelbtos turkų ambasados Ukrainoje žinutės, tai pirma oficiali Ankaros reakcija į praeito savaitgalio pranešimus apie dešimtis lavonų bendruose kapuose ar tiesiog gulėjusių gatvėse netoli Ukrainos sostinės.

Kremlius atmeta kaltinimus, kad rusų kariai žudė civilius netoli Kyjivo, ir tvirtino, kad šiurpios nuotraukos bei vaizdo įrašai yra Ukrainos inscenizuotos „klastotės“.

Ukrainos armija Bučą – svarbų Kyjivo srities miestelį – atkovojo prieš kelias dienas ir paskelbė po rusų pajėgų atsitraukimo radusi dešimtis lavonų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šias žudynes pavadino karo nusikaltimais ir genocidu, o Vakarų šalys reaguodamos griežtina sankcijas Rusijai.

„Taikymasis į nekaltus civilius yra nepriimtinas, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija. – Pirmiausia tikėtumėmės, kad dėl šio reikalo bus atliktas nepriklausomas tyrimas ir kad atsakingieji bus nustatyti bei patraukti atsakomybėn.“

Turkija ir toliau „žmonijos vardan“ stengsis užkirsti kelią „tokioms gėdingoms scenoms“, priduriama ministerijos pareiškime.

NATO narė Turkija, palaikanti stiprius ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina, tarpininkauja dėl konflikto užbaigimo.

Ch. Michelis: ES sankcijos Rusijos naftai ir dujoms turi būti įvestos „anksčiau ar vėliau“

Europos Sąjunga turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Jis ragino imtis priemonių prieš svarbiausius Rusijos eksportuojamus produktus ir pareiškė, kad civilių žudymai kai kuriose rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose yra „karo nusikaltimai“ bei „dar vienas įrodymas, kad Rusijos žiaurumas prieš Ukrainos žmones neturi ribų“.

Nyderlandai dėl sankcijų Rusijai areštavo 14 jachtų

Vakarams dėl invazijos į Ukrainą taikant sankcijas Maskvai, Nyderlandų muitinė areštavo 14 laivų statyklose esančių jachtų, kurių 12 dar yra statomos, trečiadienį paskelbė olandų užsienio reikalų ministras.

„Atsižvelgiant į dabartines priemones, šių laivų kol kas negalima pristatyti, perkelti ar eksportuoti“, – laiške Nyderlandų parlamentui rašė Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).

Rusija smogė dar vienai Ukrainos naftos bazei

Rusijos pajėgos praeitą naktį smogė naftos bazei netoli Dnipro miesto Ukrainos centrinėje dalyje, kuri iki šiol nebuvo paveikta vasario pabaigoje pradėtos Maskvos invazijos, trečiadienį pranešė srities pareigūnai.

„Praeita naktis buvo nerami ir sunki. Priešas atakavo mūsų sritį iš oro ir smogė naftos saugyklai ir vienai įmonei. Naftos bazė ir joje buvę degalai buvo sunaikinti“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame Dnipropetrovsko srities gubernatoriaus Valentyno Rezničenkos pranešime.

Jis pridūrė, kad per ataką žmonės nenukentėjo, bet ugniagesiai suvaldė liepsnas tik po aštuonių valandų.

Srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas sakė, kad Rusijos pajėgos vėlai antradienį smogė Novomoskovsko miestui, esančiam maždaug už 25 km nuo Dnipro. Jis pažymėjo, kad šiomis „ciniškomis“ atakomis buvo taikomasi į regioną, kuriame nėra „jokių Ukrainos karių“.

Dnipras yra pramonės miestas Ukrainos viduryje, į pietus nuo sostinės Kyjivo. Jis išliko beveik nepaveiktas, kai per įnirtingas kautynes buvo smarkiai sugriauti tokie miestai kaip Charkivas šalies šiaurės rytuose arba Mariupolis pietryčiuose.

Tačiau Dnipro oro uostas buvo nuniokotas per Rusijos smūgius praeitą mėnesį.

Popiežius smerkia „siaubingą žiaurumą“ Ukrainos Bučos miestelyje

Popiežius Pranciškus trečiadienį užsipuolė „siaubingą žiaurumą“ Ukrainoje, kur Bučos miestelyje netoli sostinės buvo išžudyta dešimtys civilių.

„Pastarojo meto naujienos apie karą Ukrainoje neatneša palengvėjimo ir vilties, tik liudija naujus žiaurumus, tokius kaip žudynės Bučoje“, – sakė popiežius per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane.

„Siaubingas žiaurumas, taip pat bejėgių civilių, moterų ir vaikų atžvilgiu. Tai aukos, kurių nekaltas kraujas šaukiasi dangaus ir meldžia pasigailėjimo“, – sakė jis.

Tuomet 85 metų Pranciškus atsistojo iš parodė vėliavą, „atneštą iš karo, iš to daug iškentėjusio Bučos miesto“. Vėliau pontifikas sulankstė vėliavą ir ją pabučiavo.

Paminėjęs audiencijoje dalyvavusius ukrainiečius vaikus – karo pabėgėlius, Pranciškus prašė neužmiršti Ukrainos tautos.

Šiurpūs vaizdai iš netoli Kyjivo esančios Bučos, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių, kai kurie – surištomis rankomis, išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.

Ukrainos armija Bučą – svarbų Kyjivo srities miestelį – atkovojo prieš kelias dienas ir paskelbė po rusų pajėgų atsitraukimo bendruose kapuose ar tiesiog gatvėse radusi dešimtis lavonų.

ES imasi sankcijų prieš Rusijos iškastinio kuro eksportą

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį paskelbė, kad blokas netrukus turės įvesti sankcijas visam rusiškų angliavandenilių eksportui, apkaltinę Maskvą karo nusikaltimais Ukrainoje, ypač Bučos mieste.

Pareiškimai buvo padaryti Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre, ES rengiantis skelbti penktą sankcijų paketą, kuriuo turi būti nutrauktas anglių importas iš Rusijos, o NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje koordinuoti tolesnių veiksmų.

ES taip pat turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Mes, ES, neatsuksime nugaros. Žvelgsime tiesiai į akis tikrovei. Privalo būti ir bus sunkių pasekmių visiems atsakingiesiems“, – sakė jis.

Panašiai kalbėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Patrauksime atsakomybėn karo nusikaltimų kaltininkus. Po Bučos kaltininkai labiau nei bet kada privalo sumokėti“, – sakė ji.

U. von der Leyen teigimu, ES ketina toliau griežtinti „išmanias“ sankcijas, kurios labiau pakenktų Rusijai, o ne Europai.

Naujausias priemonių paketas „nebus paskutinės mūsų sankcijos“, pažymėjo ji ir sakė: „Taip, dabar uždraudėme anglis. Tačiau dabar turime svarstyti naftos [uždraudimą] ir turėsime tirti Rusijos už iškastinį kurą gaunamas pajamas.“

Naftos, gamtinių dujų ir anglių eksportas yra labai svarbus Rusijos užsienio pajamų šaltinis, o pagrindinė jos klientė yra ES.

Kai kurios ES šalys, tarp jų Vokietija, nenorėjo taikytis į Rusijos energijos eksportą dėl poveikio jų pačių ekonomikoms.

Tačiau spaudimas tai daryti didėja po pranešimų apie civilių žudynes Bučoje ir kitose Ukrainos vietose, kurias anksčiau buvo užėmusios rusų pajėgos.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) kalbėdamas Europos Parlamentui pabrėžė, kad iš bloko pinigų, mokamų už rusišką iškastinį kurą, finansuojamas Vladimiro Putino karas Ukrainoje.

„Nuo karo pradžios [vasario 24-ąją] Putinui mokėjome po milijardą eurų per dieną už energiją, kurią jis mums tiekia. Davėme jam 35 milijardus eurų“, – sakė J. Borrellis.

„Palyginkite tai su vienu milijardu [eurų], kuriuos davėme Ukrainai ginklų [pavidalu]. Šis milžiniškas skirtumas turi pabrėžti, kaip svarbu... įgyvendinti tai, ko prašė [Europos] Vadovų Taryba – turime mažinti energetinę priklausomybę“, – sakė jis.

Graikija išsiunčia 12 Rusijos diplomatų

Graikija trečiadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies 12 Rusijos diplomatų, prisijungdama prie virtinės kitų Europos Sąjungos valstybių, jau žengusių tokį žingsnį didėjant pykčiui dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.

„Graikijos valdžios institucijos paskelbė 12 Graikijoje akredituotų Rusijos Federacijos diplomatinių ir konsulinių misijų narių... personae non gratae“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Anksčiau šią savaitę kitos valstybės per dvi paras koordinuotai išsiuntė namo daugiau kaip 200 rusų diplomatų ir diplomatinių atstovybių darbuotojų.

Vokietija ir Prancūzija pirmadienį drauge išsiuntė maždaug 75 rusus. Jų pavyzdžiu antradienį pasekė ir kitos šalys, įskaitant Italiją, Ispaniją bei Slovėniją, o pati ES paskelbė personae non gratae grupę jos institucijose dirbančių rusų pareigūnų.

Atėnai konkrečiai nepaminėjo karo Ukrainoje. Jie nurodė, kad trečiadienio sprendimas priimtas vadovaujantis 1961 ir 1963 metų Vienos konvencijomis dėl diplomatinių ir konsulinių santykių.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, Rusijos ambasadorius jau informuotas apie šį sprendimą. Ji nenurodė diplomatų išvykimo termino.

Nors Graikija yra tradicinė Rusijos sąjungininkė ir šalis sieja seni istoriniai ryšiai bei bendras ortodoksų tikėjimas, Atėnai nedviprasmiškai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Graikija nusiuntė Kyjivui humanitarinės pagalbos ir karinės įrangos, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas ketvirtadienį kreiptis į graikų parlamentą.

Atėnai taip pat kaltina Rusiją dėl keliolikos etninių graikų nužudymo Ukrainoje. Etninių graikų bendruomenė Ukrainos pietrytiniame Mariupolio regione gyvena nuo XVIII amžiaus.

Vengrija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl „įžeidimų“

Vengrija trečiadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių, kaltindama Kyjivą „įžeidimais“, susijusiais su Budapešto pozicija dėl Rusijos invazijos.

Tokį žingsnį vengrų vyriausybė žengė premjerui Viktorui Orbanui savaitgalį laimėjus visuotinius rinkimus.

„Atėjo laikas Ukrainos lyderiams atsisakyti Vengrijos įžeidimų ir pripažinti Vengrijos žmonių valią“, – sakoma užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto (Pėterio Sijarto) pareiškime, paskelbtame jo „Facebook“ puslapyje.

V. Zelenskis ir kiti Kyjivo pareigūnai ne kartą kritikavo V. Orbaną dėl neutralaus, o kartais ir antiukrainietiško, Budapešto tono nuo vasario 24 dienos, kai Rusija inicijavo plataus masto invaziją į Ukrainą.

V. Orbanas, jau ilgą laiką laikomas artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Europos Sąjungoje, kaltina Vengrijos opoziciją per šį konfliktą stojant Kyjivo pusėn.

Premjeras taip pat atsisakė siųsti ginklus Ukrainai ar paremti sankcijas Rusijos energijos išteklių eksportui.

V. Zelenskio teigimu, V. Orbanas „prarado garbę“ dėl ryšių su V. Putinu.

Sakydamas pergalės kalbą po rinkimų, V. Orbanas kaip vieną iš savo ir Vengrijos valdančiosios partijos „Fidesz“ oponentų paminėjo V. Zelenskį.

Vyriausybė atsisako kelti pavojų Vengrijos žmonių taikai ir saugumui, todėl netiekiame ginklų ir nebalsuojame už energetines sankcijas.

„Vyriausybė atsisako kelti pavojų Vengrijos žmonių taikai ir saugumui, todėl netiekiame ginklų ir nebalsuojame už energetines sankcijas“, – „Facebook“ parašė P. Szijjarto.

Vengrija taip pat priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių ir išsiuntė Ukrainai „iki šiol didžiausią“ humanitarinės pagalbos paketą, pridūrė ministras.

V. Orbano požiūrį į karą taip pat kritikuoja ES kaimynės Vidurio Europoje, įskaitant Čekiją ir Lenkiją.

V. Zelenskis pasmerkė Europos neryžtingumą svarstant tolesnes sankcijas Maskvai

V. Zelenskis trečiadienį pasmerkė Europos šalių neryžtingumą svarstant galimybę uždrausti energijos išteklių importą iš Rusijos, argumentuodamas, kad kai kuriuos lyderius labiau neramina verslo nuostoliai negu karo nusikaltimai.

Kreipdamasis į Airijos parlamentą vaizdo ryšiu V. Zelenskis sakė, kad išryškėjo nauja sankcijų „retorika“, bet „negaliu pakęsti jokio neryžtingumo po visko, ką mes išgyvenome Ukrainoje ir visko, ką padarė Rusijos pajėgos“.

View this post on Instagram

A post shared by Володимир Зеленський (@zelenskiy_official)

„Mums vis dar reikia įtikinėti Europą, kad rusiška nafta negali maitinti Rusijos karinės mašinos naujais finansavimo šaltiniais, – pridūrė V. Zelenskis. Jis taip pat ragino visiškai atriboti Rusijos bankus nuo Vakarų finansų sistemos.

„Vienintelis dalykas, ko mums stinga – principingas kai kurių lyderių požiūris. Jie tebegalvoja, kad karas ir karo nusikaltimai nėra tokie siaubingi kaip finansiniai nuostoliai“, – kalbėjo V. Zelenskis, kurio kalbą vertė vertėjas.

Europos Sąjunga svarsto galimybę paskelbti penktąjį sankcijų paketą, turintį nutraukti anglių importą iš Rusijos. Tuo metu NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai susirinks Briuselyje aptarti tolesnių žingsnių dėl koordinuoto atsako į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Jie tebesiekia pavergti ir okupuoti visus Ukrainos žmones.

Kai kurios ES šalys, ypač Vokietija, vengė smogti rusiškų energijos išteklių eksportui, nes dėl to nukentėtų jų pačių ekonomikos.

Tačiau spaudimas to imtis ypač padidėjo po pranešimų apie masines civilių žūtis Bučos mieste ir kitose Ukrainos teritorijose, kurias buvo užėmusios Rusijos pajėgos.

ES turės „anksčiau ar vėliau“ paskelbti sankcijų Rusijos naftos ir dujų eksportui, anksčiau trečiadienį Strasbūre Europos Parlamento nariams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

V. Zelenskio kalba Airijos parlamentui buvo vėliausias jo kreipimasis vaizdo ryšiu į užsienio įstatymų leidėjus. Ukrainos lyderis emocingai prašė kitų šalių ekonominės, karinės arba diplomatinės paramos Kyjivo pastangoms atremti Rusijos agresiją.

Jis kalbėjo apie nesiliaujančias Rusijos atakas prieš Ukrainos civilę infrastruktūrą, taip pat apie taikių gyventojų patiriamas kančias, įskaitant Mariupolio uostamiestį, kur žmonės, anot V. Zelenskio, priversti tirpdyti sniegą, nes neturi jokio kito geriamojo vandens.

„Taip besielgianti šalis nenusipelnė būti civilizuotų šalių rate“, – pabrėžė V. Zelenskis.

„Rusija dar neatsisakė savo planų, – pridūrė jis. – Jie tebesiekia pavergti ir okupuoti visus Ukrainos žmones.“

Kipras ir Bulgarija baiminasi, kad nesulauks rusų turistų

Turizmo sektorius Kipre ir Bulgarijoje baiminasi dėl šios vasaros sezono. Dėl sankcijų Rusijai šalys gali visiškai nesulaukti rusų turistų. Po smukusios apyvartos per pandemiją daugelis įmonių būgštauja, kad neišsilaikys.

Rusijos ambasadorius Nikosijoje Stanislavas Osadčis jau netrukus po karo pradžios vienai Kipro televizijai tiesiai pareiškė: „Iš kur Kipras gaus rusų turistų? Jų nebus“. Nikosija uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams. Kipras pats šovė sau į kojas, sakė ambasadorius. Rusai, anot jo, dabar rinksis Turkiją ir ten leis savo pinigus.

Rusai sudarydavo 25 proc. atostogautojų Kipro saloje. „Jei mes prarasime visus šiuos svečius, tai mums kainuos iki 2 proc. BVP“, – įspėjo finansų ministras Konstantinosas Petridisas.

Prastas vasaros sezonas gali būti ir Bulgarijos Juodosios jūros pakrantėje. Tenykščiuose viešbučiuose dabar apgyvendinti Ukrainos karo pabėgėliai. Bulgarija gali nesulaukti ne tik rusų ir ukrainiečių turistų, bet ir 350 000 rusų, turinčių čia vasaros būstus – tarp šalių šiuo metu skrydžiai nevykdomi. Nuo karo pradžios mažai rezervacijų sulaukta ir iš Vakarų bei Vidurio Europos. Šalis tikriausiai yra per arti karo veiksmų vietos.

Ar rusų atostogautojai vietoj to plūstels į Turkiją, neaišku, nors ši šalis ir pasisako prieš sankcijas Rusijai bei nėra uždariusi savo oro erdvės Rusijos orlaiviams. Ir čia turizmo sektorius baiminasi nuostolių. „Jei karas tęsis ir nebus pokyčių, atvyks tik 30 proc. rusų“, – turkų žiniasklaidai sakė turizmo asociacijos „Etik“ vadovas Mehmetas Isleris. Jau dabar esą atšaukiamos rezervacijos. Statistikos agentūros duomenimis, 2021 metais į Turkiją atvyko 4,6 mln. turistų iš Rusijos, 2 mln. – iš Ukrainos.

Nekilnojamojo turto makleriai Antalijoje tuo tarpu kalba apie daug daugiau rusų ir ukrainiečių klientų užklausų. Özkanas Tekcė iš nekilnojamojo turto agentūros „Antalya Homes“ sakė, kad paklausa išaugo pustrečio karto, lyginant su įprasta paklausa šiuo metų laiku.

Lenkija suskaičiavo per 2,5 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją atvyko 2,52 mln. karo pabėgėlių. Tai trečiadienį tviteryje pranešė lenkų pasieniečiai.

Vien tik antradienį sieną kirto 21 tūkst. pabėgėlių. Tai yra padidėjimas 13 proc., lyginant su ankstesne diena. Ukrainos kryptimi sieną nuo karo pradžios kirto 485 tūkst. žmonių. Ankstesniais duomenimis, tai daugiausiai ukrainiečiai, norintys kovoti prieš rusų pajėgas. Kiti grįžta atgal, kad pasirūpintų vaikais ar pagalbos reikalingais artimaisiais.

Šiuo metu nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek jau išvyko į kitas ES šalis. Ukrainoje iki Rusijos invazijos gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio bendra siena.

Gubernatorius: naktį Charkivas buvo atakuotas 27 kartus

Rytų Ukrainos Charkivo didmiestis naktį į trečiadienį vėl buvo atakuojamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Būta 27 atakų įvairiais ginklais, trečiadienį „Telegram“ kanale rašė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. „Priešas nori mus demoralizuoti ir toliau vykdo chaotiškus smūgius prie civilinę infrastruktūrą“, – teigė jis.

Antrasis pagal dydį Ukrainos miestas nuo karo pradžios vasario 24-ąją apšaudomas beveik be paliovos.

O. Synjehubovas taip pat pranešė, kad mūšiai vyksta prie Iziumo miesto. „Mūsų ginkluotosios pajėgos laiko pozicijas. (...) Rusai mėgina pralaužti, bet jiems nepavyksta, ir jie vietoj to patiria didelių nuostolių“, – teigiama pranešime.

Ukrainos generalinis štabas skaičiuoja, kad nuo invazijos pradžios žuvo apie 18 600 rusų kareivių. Duomenų nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Ukraina: per Rusijos smūgius Donecko srityje žuvo du žmonės

Trečiadienį per Rusijos kariuomenės smūgius Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai du žmonės ir dar penki sužeisti, pranešė šios srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

„Fašistinių Rusijos pajėgų taikiniu tapo humanitarinės pagalbos skirstymo punktas Vuhledare. Du žmonės žuvo ir dar penki sužeisti“, – sakoma P. Kyrylenkos pranešime.

Kinija: civilių gyventojų žūtis Bučoje „kelia didelį nerimą“

Kinija trečiadienį pavadino pranešimus apie civilių gyventojų žūtis Ukrainos Bučos mieste „keliančiais didelį nerimą“, tarptautinei bendruomenei vis garsiau smerkiant įvykius, kuriuos Kyjivas vadina genocidu.

Pekinas lig šiol vengė smerkti jau penktą savaitę besitęsiančią Maskvos invaziją, kinų diplomatams siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp paramos savo artimai sąjungininkei ir ryšių su Vakarais palaikymo.

Vis tik komentuodama pranešimus, kad savaitgalį Bučoje buvo rasti masinėse kapavietėse palaidoti dešimtys kūnų, Kinija pabrėžė, kad „pranešimai apie civilių gyventojų žūtį Bučoje ir atitinkami vaizdai kelia didelį nerimą“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas) taip pat pareiškė, kad bet kokie „kaltinimai turėtų būti pagrįsti faktais“. Be to, bet kokia humanitarinė situacija neturėtų būti „politizuojama“, pridūrė pareigūnas.

„Kol nėra tyrimo rezultatų, visos šalys turėtų elgtis santūriai ir vengti nepagrįstų kaltinimų“, – per eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Zhao Lijianas.

Ukrainos kariuomenė vos prieš kelias dienas susigrąžino netoli Kyjivo esančios Bučos kontrolę ir pareiškė ten radusi dešimtis lavonų, iš šio strategiškai svarbaus miesto pasitraukus Rusijos pajėgoms.

Pranešimai apie įvykius Bučoje sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje. Tarp pasmerkusiųjų įtariamus žiaurumus – popiežius ir Jungtinės Valstijos, paraginusios surengti „teismą dėl karo nusikaltimų“.

Kremlius neigia, kad buvo įvykdytos žudynės, o Ukrainą kaltina sufabrikavus vaizdus Bučoje.

Zhao Lijianas trečiadienį nurodė, kad Pekinas „labai atidžiai stebi civilių gyventojų patiriamą žalą“ ir yra „pasirengęs toliau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų išvengta bet kokios žalos civiliams gyventojams“.

Toks pareiškimas atkartojo ankstesnį Kinijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų Zhang Juno (Džang Dzuno) pareiškimą, padarytą per antradienį vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį.

Per tą pačią sesiją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė žudynes iš Rusijos kariuomenės atkovotame mieste kaip „genocidą“, taip pat paragino JT Saugumo Tarybą pašalinti Rusiją iš nuolatinių narių grupės.

Pasak Ukrainos prezidento, 15 narių taryba, kuriai pavesta užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, turėtų pašalinti Maskvą, „kad ši negalėtų blokuoti sprendimų dėl savo pačios agresijos, savo pačios karo“.

„Jei nėra jokios alternatyvos ir pasirinkimo, tuomet kitas variantas būtų apskritai išsiformuoti“, – pridūrė V. Zelenskis.

Kinija lig šiol suteikė Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 2,3 mln. dolerių (2,1 mln. eurų) – gerokai mažiau nei daugelis kitų valstybių.

Žiniasklaida: bombarduojamas Ukrainos rytuose esantis Sjeverodoneckas

Ukrainos rytuose esantis pramoninis Sjeverodonecko miestas trečiadienį buvo reguliariais intervalais apšaudomas artilerijos sviediniais ir raketomis, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Žurnalistai pranešė matę vieną degantį pastatą ir keletą civilių, per pertraukas tarp bombardavimų išėjusių į lauką, kurie vėl puolė į vidų rusų pajėgoms tęsiant apšaudymą.

Sjeverodoneckas yra labiausiai į rytus nutolęs Ukrainos pajėgų kontroliuojamas miestas palei rytinę fronto liniją.

Tūkstančiams žmonių nutrauktas dujų ir vandens tiekimas, o Sjeverodonecke nuolat apšaudomi gyvenamieji namai.

Rusijos pajėgos sakė sukoncentruosiančios savo puolimą į Ukrainos pietus ir rytus, kur jau yra užėmusios dideles teritorijas.

Antradienį Sjeverodonecką pasiekė aštuonių sunkvežimių kolona su Jungtinių Tautų humanitarine pagalba. Sunkvežimiai atgabeno maisto davinių, miltų, polietileno plėvelės ir antklodžių maždaug 17 000 žmonių, taip pat keturis elektros generatorius ligoninėms.

„Rytų Ukraina toliau ypač smarkiai kenčia nuo intensyvėjančių karo veiksmų: tūkstančiams žmonių nutrauktas dujų ir vandens tiekimas, o Sjeverodonecke nuolat apšaudomi gyvenamieji namai“, – nurodė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA).

Antradienį šalimais esančiame Rubižnės miestelyje per apšaudymą vienas žmogus žuvo ir penki buvo sužeisti, o dar septyni „patys išsikapstė iš griuvėsių“, socialiniuose tinkluose pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

V. Orbanas pasikalbėjo su V. Putinu, ragina nedelsiant skelbti paliaubas

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį sakė pasikalbėjęs su V. Putinu ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte.

„Prezidentui Putinui pasiūliau nedelsiant paskelbti paliaubas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Orbanas, pranešęs, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu.

„Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su tam tikromis sąlygomis“, – nurodė V. Orbanas, bet nedetalizavo.

Sekmadienį perrinktas Vengrijos premjeras pridūrė, kad pakvietė V. Putiną surengti derybas Budapešte su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) ir Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

V. Orbanas anksčiau palaikė artimiausius santykius su V. Putinu iš visų Europos Sąjungos šalių lyderių, o trečiadienį dar kartą pareiškė nepritariantis, kad Vengrija siųstų ginklus Ukrainai ir kad ES įvestų embargą Rusijos energijos, nuo kurios Vengrija yra labai priklausoma, importui.

Paklaustas apie civilius gyventojus, rastus negyvus Bučos mieste netoli Ukrainos sostinės Kyjivo po Rusijos kariuomenės pasitraukimo, V. Orbanas atsakė: „Turime ištirti visus žiaurumus, nors gyvename masinių manipuliacijų epochoje, kai negalime būti tikri, ar galime pasitikėti savo akimis.“

Jis paragino „bet kokia kaina“ apsaugoti civilius gyventojus ir pridūrė: „Mes norime nepriklausomo ir sąžiningo tyrimo.“

Šimtai rastų negyvų civilių gyventojų Ukrainos teritorijose, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o ukrainiečių prezidentas V. Zelenskis apkaltino Maskvą „karo nusikaltimais“ ir „genocidu“.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Kyjivas ragina Rytų Ukrainos gyventojus „tuojau pat“ evakuotis

Kyjivas trečiadienį paragino rytinių šalies regionų gyventojus evakuotis „dabar“ arba „rizikuoti mirtimi“, būgštaujant dėl Rusijos puolimo.

„Charkivo, Luhansko ir Donecko sričių gubernatoriai ragina gyventojus palikti šias teritorijas ir daro viską, kad evakuacija vyktų organizuotai“, – platformoje „Telegram“ nurodė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Raginimas skubiai evakuotis paskelbtas Ukrainai pareiškus, kad Rusijos pajėgos, atsitraukusios iš Kyjivo regiono, persigrupuoja ir rengiasi naujam puolimui šalies rytuose.

I. Vereščuk paprašė gyventojų bendradarbiauti su valdžios institucijomis, sakydama, kad po išpuolio Kyjivas „negalės jiems padėti“.

„Tai reikia padaryti dabar, nes vėliau žmonės bus apšaudomi ir jiems grės mirtis. Jie nieko negalės padaryti, ir mes negalėsime jiems padėti“, – sakė ji.

„Evakuotis būtina, kol egzistuoja tokia galimybė. Kol kas ji vis dar egzistuoja“, – pridūrė vicepremjerė.

Kremlius pareiškė, kad Donbasas dabar yra Rusijos kariuomenės prioritetas.

NATO mano, kad Maskva siekia perimti viso Donbaso regiono kontrolę ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

Berlynas: palydovų nuotraukos rodo, kad Rusijos versija dėl įvykių Bučoje „neįtikinama“

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį darytos palydovinės nuotraukos yra svarus įrodymas, paneigiantis Rusijos pareiškimus, esą Maskva nesusijusi su civilių gyventojų žūtimis Ukrainos Bučos mieste.

Kaip žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Heberstreitas), Berlynas, atlikęs „palydovinių vaizdų vertinimą“, priėjo išvadą, kad Maskvos teiginiai, kad negyvų civilių gyventojų vaizdai „buvo surežisuotos scenos arba kad ji nėra atsakinga už žudynes, mūsų nuomone, yra neįtikinami“.

Ukrainos pareigūnai pranešė, jog šimtai civilių gyventojų buvo rasti negyvi Rusijos karių paliktose teritorijose, o gatvėse gulinčių kūnų vaizdai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis žudynes pavadino „karo nusikaltimais“ ir „genocidu“.

Kremlius neigia savo atsakomybę, teigdamas, kad šie vaizdai yra suklastoti Ukrainos pajėgų arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, su kuriomis susipažino Vokietijos pareigūnai, buvo gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė: „Tai mūsų išvados, bet, kaip žinote, mes nekomentuojame žvalgybos duomenų kilmės ar jų vertinimo.“

Anot jo, Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 dienos ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių vaizdus visi matėme, gulėjo ten bent nuo kovo 10-osios“.

„Remiantis patikimais įrodymais, Rusijos kovinės ir saugumo pajėgos šioje teritorijoje buvo dislokuotos nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – pridūrė vyriausybės atstovas.

Jos dalyvavo tardant belaisvius, kuriems vėliau buvo įvykdytos egzekucijos. Turime tokios informacijos.

„Jos dalyvavo tardant belaisvius, kuriems vėliau buvo įvykdytos egzekucijos. Turime tokios informacijos“, – nurodė S. Hebestreitas.

Anot jo, „Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytos tikslinės žudynės yra įrodymas, kad Rusijos prezidentas ir vyriausiasis kariuomenės vadas [Vladimiras] Putinas mažų mažiausiai tyliai pritarė žmogaus teisių pažeidimams ir karo nusikaltimams“.

Anksčiau kalbėdamas parlamente Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) taip pat kritikavo Kremlių, kurio pareiškimus pavadino „cinišku melu“.

„Nusikaltėliai ir jų viršininkai turi būti patraukti atsakomybėn – remiame visas pastangas smulkiai dokumentuoti tokius žiaurumus ir nepaliaujamai juos tirti“, – kalbėjo kancleris.

NATO vadovas perspėja, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti daug „mėnesių, net metų“

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad nėra ženklų, jog Rusijos prezidentas V. Putinas būtų atsisakęs „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir kad karas gali užtrukti ilgai.

„Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų. Dėl šios priežasties mes mes taip pat turime būti pasiruošę ilgai kovai – ir kai kalbama apie paramą Ukrainai, sankcijų palaikymą, ir (kalbant apie) gynybos stiprinimą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

JAV paskelbė sankcijas V. Putino dukterims

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė sankcijas dviem V.Putino dukterims dėl Maskvos karo Ukrainoje, sakydami, kad šeimos nariai slepia Rusijos prezidento turtą.

JAV taip pat paskelbė sankcijas didžiausioms Rusijos valstybinėms ir privačioms finansų įstaigoms „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ ir pareiškė, kad uždraustos visos naujos JAV investicijos Rusijoje.

V. Orbanas: Vengrija mokės Rusijai už dujas rubliais, jei jos paprašys

Vengrija mokės Rusijai už dujų importą rubliais, jei jos paprašys, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas V. Orbanas, paprieštaraudamas tai daryti atsisakančioms Europos Sąjungos šalimis.

„Mums nesunku mokėti už dujas rubliais, jeigu to prašo rusai, mes mokėsime už jas rubliais“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė V. Orbanas.

V. Putinas sako, kad „šiurkščias ir ciniškas“ provokacijas Bučoje surengė Ukraina

V. Putinas, trečiadienį kalbėdamas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, apkaltino Ukrainos valdžią surengus „šiurkščias ir ciniškas provokacijas“ Bučos mieste, pranešė Kremlius.

„Vladimiras Putinas informavo (Orbaną) apie situaciją, susijusią su Rusijos ir Ukrainos atstovų derybomis, taip pat pateikė savo principingą įvertinimą dėl Kyjivo režimo šiurkščios ir ciniškos provokacijos Bučos mieste“, – pranešė Kremlius. Anksčiau Ukrainos pareigūnai pranešė apie šimtus rastų negyvų civilių, kai Rusijos kariuomenė pasitraukė iš miestelio.

JAV apkaltino Rusijos oligarchą K. Malofejevą sankcijų pažeidimu

JAV trečiadienį paskelbė apkaltinusios Rusijos oligarchą Konstantiną Malofejevą dėl sankcijų pažeidimų.

Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas sakė, kad Rusijos milijardierius anksčiau buvo įvardytas kaip separatizmą Kryme propaguojančių rusų finansavimo šaltinis bei teikiantis paramą vadinamajai Donecko liaudies respublikai Rytų Ukrainoje.

„Jungtinėms Valstijoms paskelbus jam sankcijas, K. Malofejevas mėgino išvengti sankcijų, pasitelkęs bendrininkus, kad slapta įgytų ir valdytų žiniasklaidos priemones visoje Europoje“, – žurnalistams sakė M. Garlandas.

Latvija suteikė Ukrainai karinės pagalbos už daugiau kaip 200 mln. eurų

Ryga suteikė Kyjivui karinės pagalbos už daugiau kaip 200 mln. eurų. Tai trečiadienį tviteryje pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

„Iki šiol Latvija suteikė Ukrainai pagalbos mirtina ginkluote ir kitu pavidalu už daugiau kaip 200 mln. eurų. Mes ir toliau padėsime Ukrainai visais įmanomais būdais ir visus raginame daryti tą patį“, - parašė jis.

Latvijos URM vadovas nepatikslino, kada buvo pradėtos gabenti šios siuntos.

Anksčiau portalas „lsm.lv“ pranešė, kad Latvijoje įšaldyto nekilnojamojo turto, susijusio su Rusijos piliečiais, kuriems taikomos sankcijos, vertė sudaro daugiau kaip 100 mln. eurų.

Ukraina prašo Prahos ir Bratislavos remontuoti ginklus

Čekijos ir Slovakijos gynybos ministerijos trečiadienį pranešė, kad Ukraina paprašė Prahos ir Bratislavos padėti jai remontuoti karinę techniką, pažeistą per mūšius Rusijos invazijos metu.

„Ukraina paprašė Čekijos pagalbos taisant sugadintą techniką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Čekijos gynybos ministerijos atstovė Jana Zechmeisterova. „Aptariamas galimo remonto procesas ir galimybės“, – pridūrė ji.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas trečiadienį žurnalistams sakė, kad buvo kreiptasi ir į Slovakiją ir kad remontą atliks privačios įmonės. „Jei taip atsitiks, tai bus daroma standartiniais komerciniais pagrindais. Įmonės yra privačios, jos negali dirbti nemokamai“, – pridūrė jis.

Čekijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad pirmadienį Praha išsiuntė į Ukrainą traukinius su sovietų gamybos tankais T72 ir šarvuočiais – pirmoji tai padariusi šalis. Tačiau oficialūs šaltiniai atsisakė patvirtinti šią informaciją. „Atsiprašau, daugiau pasakyti negaliu. Vyksta karas ir mes nepalengvinsime padėties žudikams su raide „Z“, – tviteryje parašė gynybos ministrė Jana Černochova. – Patikėkite, mes siunčiame esminę karinę įrangą savo draugams ukrainiečiams ir tai ir toliau darysime“.

Mariupolio meras kaltina rusus deginant kūnus, kad nuslėptų karo nusikaltimus

Rusijos kareiviai tikisi nuslėpti karo nusikaltimų įrodymus, naudodami mobilius krematoriumus, kuriuose degina nužudytų Ukrainos civilių kūnus, tvirtina apgulto Ukrainos Mariupolio miesto meras.

Mariupolis yra vienas labiausiai nukentėjusių per Rusijos invaziją Ukrainos miestų. Analitikai įtaria, kad Rusija nori kontroliuoti uostamiestį, siekdama sukurti jungtį tarp Krymo, kurį aneksavo 2014 metais, ir rusakalbių anklavų Ukrainos rytuose. Rusijos pajėgos jau kontroliuoja dideles miesto dalis.

Invazija sulaukia plačios kritikos, Rusijai taikomos sankcijos. Jų tik padaugėjo nuo savaitgalio, kai buvo paskelbti kaltinimai dėl žiaurių civilių žudynių Kyjivo priemiestyje Bučoje. Mariupolio meras Vadimas Boičenka trečiadienį „Telegram“ įraše sakė, kad su jo miesto žmonėmis elgiamasi panašiai.

„Tai naujas Aušvicas ir Maidanekas“, – parašė jis, turėdamas omenyje nacių laikų koncentracijos stovyklas. Pasaulis turi bausti šiuos „nežmones putinoidus“, pridūrė jis ir pažymėjo, kad dalį darbo atlieka vietos Rusijos rėmėjai. Nepriklausomai patikrinti pranešimų iš Mariupolio neįmanoma.

Miesto administratoriai, pabėgę iš Mariupolio, praėjusią savaitę pateikė civilių aukų skaičių – 5 tūkstančiai, o dabar kalba apie dešimtis tūkstančių. Prieš invaziją mieste gyveno 440 tūkst. gyventojų. Manoma, kad ten liko apie 100 tūkst. žmonių.

Ne vieną savaitę buvo pranešama, kad Rusijos pajėgos aprūpintos mobiliais krematoriumais, tačiau buvo sakoma, kad jie naudojami žuvusių Rusijos kareivių kūnams naikinti, siekiant nuslėpti informaciją apie žuvusiųjų kare skaičių. Tie pranešimai taip pat nepatvirtinti.

JT patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. žuvo 1500 civilių. Ekspertai teigia, kad iš tikrųjų skaičius daug didesnis.

Bulgarija pirmą kartą siųs į Ukrainą apsaugos priemones, bet ne ginklus

Bulgarija pirmą kartą siunčia į Ukrainą apsauginę įrangą, bet kol kas ne ginklus.

Europos Sąjungos vyriausybė ir NATO narės trečiadienį nusprendė paremti Ukrainą 2 tūkst. šalmų ir 2 tūkst. apsauginių liemenių. Tai skirta naudotis civiliams gyventojams, sakė ministrų kabineto atstovė Lena Borislavova.

Bulgarijos valdančiąją koaliciją sudaro keturios partijos, kurios nesugeba susitarti ginklų tiekimo Ukrainai klausimu. Keli šimtai nacionalistų partijos „Vazrazhdane“, arba „Atgimimas“, šalininkų protestavo prieš karinės pagalbos siuntimą prie parlamento ir vyriausybės būstinės Sofijoje. Jie taip pat nepritaria galimam NATO karių ir technikos dislokavimui šioje Pietryčių Europos šalyje. „Tokiu būdu mes taptume bendrininkais ir duotume priežastį karui savo teritorijoje bei atsakomiesiems veiksmams“, – televizijos kanalui bTV sakė vienas demonstrantas.

Į koaliciją įeinanti Bulgarijos socialistų partija, Komunistų partijos įpėdinė, taip pat prieštarauja karinei paramai Kyjivui, nes jos rinkėjai paprastai yra draugiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu.

Šiame straipsnyje:

Hostomelis