Karas: Ukraina – Krymo tiltas turi būti sunaikintas

„2022 metų rugpjūčio 16 dieną įvyko smarkiausia kibernetinė ataka prieš „Enerhoatom“ tinklalapį nuo Rusijos invazijos pradžios“, – per platformą „Telegram“ pranešė bendrovė.

Ataka buvo surengta „iš Rusijos teritorijos“, pridūrė „Enerhoatom“.

Rusijos „liaudies kibernetinės armijos“ grupė tinklalapį atakavo tris valandas, pasitelkusi daugiau kaip 7 mln. interneto botų, sakoma pranešime.

Vis dėlto šis puolimas „nepadarė reikšmingo poveikio „Enerhoatom“ tinklalapio darbui“.

„Telegram“ kanale „Liaudies kibernetinė armija“ apie vidurdienį rusų kalba buvo paskelbtas raginimas atakuot Ukrainos atominių jėgainių operatorės tinklalapį.

Tačiau antradienį vakare buvo paskelbta apie planų „pasikeitimą“, ir buvo nurodytas naujas taikinys – Ukrainos nacionalinės atminties institutas. Tuomet šios institucijos tinklalapio darbas sulėtėjo.

Kibernetinė ataka buvo surengta tvyrant didelei įtampai dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose. Rusijos pajėgos šią jėgainę užėmė kovą, invazijos į kaimyninę šalį pirmosiomis savaitėmis.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudant branduolinį kompleksą, kuris yra didžiausias Europoje, ir sukeliant branduolinės katastrofos grėsmę.

Iki invazijos pradžios vasario 24 dieną keturios Ukrainos atominės jėgainės pagamindavo apie pusę šalyje tiekiamos elektros energijos.

1986 metais Ukraina tapo iki šiol didžiausios branduolinės katastrofos epicentru, kai sprogo Černobylio atominės elektrinės 4-ojo bloko reaktorius.

Šios jėgainės trys kiti reaktoriai buvo sėkmingai uždaryti, paskutinysis iš jų – 2000 metais.

Rusijos pajėgos pirmąją invazijos dieną užėmė Černobylio elektrinės kompleksą ir kelias savaites buvo įsitvirtinusios jėgainėje ir šalia jos esančioje labai radioaktyvioje atskirties zonoje.

A. Navalnas ragina taikyti sistemingas sankcijas Rusijos oligarchams

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį pasisakė už sistemingas baudžiamąsias priemones prieš Rusijos oligarchus, palaikančius prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje.

Ilgame pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus, A. Navalnas rašo, kad Vakarų šalių sankcijos, skelbiamos JAV, Europos Sąjungos ir arba Jungtinės Karalystės iniciatyva, iki šiol buvo nukreiptos tik prieš 46 iš 200 turtingiausių Rusijos žmonių, įtrauktų į  žurnalo „Forbes“ sąrašą.

„Man tai neatrodo panašu į visuotinį karą prieš Putino oligarchus“, – pažymėjo A. Navalnas.

Pasak jo, Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris į ES sankcijų sąrašą vis dar nėra įtrauktas.

Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius.

A. Navalnas pridūrė, kad buvęs „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius taip pat iki šiol išvengė JAV sankcijų, nors jo įmonės „tiekia metalą Rusijos gynybos ministerijai“.

„Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius“, – aiškino opozicionierius.

„Raginu visus ES, JK, JAV ir Kanados rinkėjus ir įstatymų leidėjus spausti vykdomąją valdžią ir priversti ją liautis užsiiminėti demagogija bei skubiai įvesti didžiules asmenines sankcijas Putino vagims“, – rašo A. Navalnas.

Jis taip pat ragino Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę 20-iai metų uždrausti atvykti į jų teritoriją asmenims, palaikantiems Rusijos karinį puolimą Ukrainoje.

A. Navalnas atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę vienoje pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis buvo nuteistas byloje dėl lėšų grobstymų, kuri, anot A. Navalno ir jo sąjungininkų, yra politiškai motyvuota.

Kalinamas opozicionierius kartas nuo karto perduoda žinutes savo advokatams.

46 metų A. Navalnas pagarsėjo kaip su korupcija kovojantis tinklaraštininkas. Iki jį įkalinant A. Navalnas mobilizuodavo didelius protestus prieš vyriausybę visoje Rusijoje.

2020 metais jis vos liko gyvas, kai buvo apnuodytas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl šios atakos jis kaltino Rusijos tarnybas, bet Kremlius neigė esantis kaip nors su tuo susijęs.

Jis buvo suimtas praeitais metais, kai grįžo į tėvynę po gydymosi Vokietijoje. Šį žingsnį plačiai pasmerkė tarptautinė bendrija.

A. Navalno kovos su korupcija organizacija parengė sąrašą, į kurį įtraukta daugiau kaip 6 000 pareigūnų, kaltinamų remiant Rusijos karą kaimyninėje Ukrainoje.

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų lengvatinę paskolą

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą.

„Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime.

Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Neseniai ji išsiuntė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, tačiau abi šalys neatskleidžia, kokia ginkluotė jį sudarė.

Italijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog Ukrainai bus perduota haubicų.

Rusai smogė raketomis Odesos sričiai ir Charkivui

Naktį į trečiadienį okupantai rusai apšaudė Odesos sritį. Tai „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, kuriuo remiasi UNIAN.

„Odesos sritis buvo atakuojama priešo raketomis. Aiškinamės visas smūgio detales. Išsamesnė informacija – vėliau“, – parašė jis.

Be to, naktį į trečiadienį Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė Charkivą. Pasak vietos „Telegram“ kanalų, raketos buvo leidžiamos iš Belgorodo (Rusija). Charkivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus.

Anksčiau buvo pranešta, kad rusai naktį į rugpjūčio 17-ąją apšaudė Mykolajivą. Sprogimai buvo girdėti įvairiuose miesto rajonuose.

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius informavo apie nukentėjusius civilinius objektus ir gyvenamuosius namus. Be to, mieste nebedirba linijos 101 ir 112.

JT: nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos eksportuota daugiau kaip pusė milijono tonų grūdų

Nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos per Juodąją jūrą eksportuota jau daugiau kaip pusė milijono tonų grūdų, pranešė Jungtinės Tautos (JT).

Pasak JT, nuo birželio pabaigos, kai Turkijoje buvo pasirašytas susitarimas atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, leidimas plaukti su atitinkamu kroviniu išduotas 36 laivams. Daugiau kaip ketvirtadalis iki šiol jau išplukdytų grūdų buvo skirta Turkijai, 22 proc. – Iranui ir Pietų Korėjai, 8 proc. – Kinijai, o dar 6 proc. – Airijai.

Skaičiuojama, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje įstrigo daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų. Kadangi Ukraina prieš karą buvo laikoma viena pagrindinių grūdų eksportuotojų, įvairiose pasaulio dalyse buvo pradėta būgštauti dėl galimo bado.

ISW: smūgiai taikiniams okupuotame Kryme koordinuojami su kontrpuolimu prie Chersono

Smūgiai Rusijos objektams okupuotame Kryme koordinuojami su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo veiksmais Chersono srityje.

Tai pranešė Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW), kuriuo remiasi „Ukrinform“.

ISW analizuoja smūgius Rusijos objektams Kryme – „sprogimus Rusijos amunicijos sandėlyje ir transformatorinėje Džankojaus rajone ir aerodrome prie Hvardijskės“.

Analitikų nuomone, rusų pozicijų Kryme ir prie jo atakos tikriausiai yra dalis nuoseklaus Ukrainos kontrpuolimo, kuriuo siekiama atkurti vakarinio Dniepro kranto kontrolę.

„Tiekimo linijos iš Krymo tiesiogiai palaiko Rusijos kariuomenę žemyninėje Ukrainos dalyje, taip pat ir vakarinėje Chersono regiono dalyje“, – pažymėjo ISW ekspertai.

Jie pabrėžia, kad smūgiai logistikos objektams Kryme, kuris yra suvereni Ukrainos teritorija, nepažeidžia Kyjivo įsipareigojimų partneriams Vakaruose dėl jų tiekiamos ginkluotės naudojimo.

Pasak analitikų, nėra požymių, kad Ukrainos kariuomenė naudojo JAV pristatytą ginkluotę pastariesiems smūgiams Kryme.

„Galutinis šios kampanijos rezultatas veikiausiai bus Rusijos kariuomenės gebėjimo remti savo mechanizuotąsias pajėgas vakariniame Dniepro krante ir ginti jas aviacija ir artilerija nuo ukrainiečių kontratakų rytiniame krante sutrikdymas“, – prognozavo ISW analitikai.

M. Morawieckis: karas Ukrainoje atskleidė tiesą apie Europą

„Karas Ukrainoje atskleidė tiesą ir apie Europą. Daugelį metų Europos Sąjunga nenori girdėti perspėjimų apie Rusijos grėsmę, o vieningumo principo panaikinimas padarytų ES dar labiau priklausomą nuo Vokietijos“, – rašo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis straipsnyje, kurį antradienį paskelbė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“.

„Karas Ukrainoje atskleidė tiesą apie Rusiją. Tie, kurie nenorėjo matyti, kad Putino valstybė yra imperialistinė, turi pripažinti faktus. Rusijoje atgijo XIX ir XX amžiaus demonai – nacionalizmas, kolonializmas, kurie yra vis akivaizdesni. Bet tas karas atskleidė tiesą ir apie Europą. Putinas apkerėjo daugelį Europos lyderių. Dabar juos ištiko šokas“, – konstatuoja Lenkijos vyriausybės vadovas.

Pasak jo, „Rusijos imperializmo sugrįžimas neturėtų mūsų stebinti“. „Europa atsidūrė dabartinėje situacijoje ne todėl, kad buvo nepakankamai integruota, bet todėl, kad nenorėjo girdėti tiesos balso. Tas balsas sklinda iš Lenkijos daugelį metų“, - pabrėžė M. Morawieckis.

„Tas Lenkijos balso ignoravimas yra Europos Sąjungai iškilusios didesnės problemos iliustracija. Politinė praktika rodo, kad didžiulę reikšmę turi Vokietijos ir Prancūzijos balsai. Tad turime reikalą su formalia demokratija ir de facto oligarchija, kur valdžia priklauso stipriausiems“, – teigia Lenkijos premjeras.

M. Morawieckis publikacijoje gina vieningumo principą Europos Sąjungoje, kuris, anot jo, garantuoja, kad „kiekvienas balsas yra girdimas, o priimti sprendimai atspindi bent minimalius kiekvienos Bendrijos narės lūkesčius“. 

„Jeigu visa Europa balsuotų kaip Vokietija, tai tada ne tik „Nord Stream 1“, bet ir „Nord Stream 2“ būtų buvęs paleistas jau prieš daug mėnesių. Europos priklausomybė nuo Rusijos dujų, kurias Putinas naudoja kaip priemonę visam žemynui šantažuoti, būtų neišvengiama“, – pažymėjo M. Morawieckis.

M. Podoliakas: artimiausiais mėnesiais sprogimų Kryme gali būti daugiau

Per artimiausius du tris mėnesius sprogimų okupantų kariniuose objektuose Kryme gali būti daugiau. Tai interviu leidiniui „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.

Pasak jo, gaisras Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėlyje Džankojaus rajone yra priminimas, kad „rusų okupuotas Krymas – tai sandėlių sprogimai ir didelė grobikų ir vagių žūties rizika“.

Leidinys pažymi, kad Ukraina neprisiėmė atsakomybės už smūgius Kryme, bet šiuos žodžius taip pat galima interpretuoti kaip pripažinimą, jog Ukraina telkia žmones ir karinę techniką, kad galėtų pradėti plataus masto kontrpuolimą šalies pietuose.

„Mūsų strategija – sunaikinti logistiką, tiekimo linijas ir amunicijos sandėlius bei kitus karinės infrastruktūros objektus. Tai sukelia suirutę jų pajėgose“, - pareiškė M. Podoliakas.

Antradienį patarėjas teigė, kad Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 44 100 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 17 d. jau neteko apie 44 100 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 886 tankų, 4 162 šarvuotųjų kovos mašinų, 993 artilerijos sistemų, 263 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 136 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 233 lėktuvų, 196 sraigtasparnių, 792 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 054 automobilių, 93 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos žvalgyba: Rusija verbuoja samdinius iš Vidurinės Azijos šalių

Rusija verbuoja Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos piliečius Maskvos regione į RF ginkluotąsias pajėgas. O Čečėnijoje didėja pasipiktinimas dėl musulmonų dalyvavimo kare tarp krikščioniškų tautų.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi UNIAN.

Pasak Ukrainos žvalgybos, Rusijos karinė vadovybė vis aktyviau verbuoja į armiją užsieniečius, kadangi vis mažiau Rusijos piliečių nori vykti į karą Ukrainoje.

Maskvos srityje karinių komisariatų ir policijos skyrių darbuotojams duotas nurodymas „organizuoti agitacinius renginius“ Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos piliečiams.

„Be finansinės paskatos, tiems, kurie sutiks pasirašyti sutartį ir vykti į Ukrainą, žadama Rusijos pilietybė“, – sakoma pranešime.

Tuo pat metu Čečėnijoje toliau formuojami ir rengiami keturi batalionai, kuriuos ketinama siųsti į karą Ukrainoje.

Pasak Ukrainos žvalgybininkų, didelę dalį „savanorių“ šiuose batalionuose sudaro Čečėnijos jėgos struktūrų pagrobti jauni vyrai, daugiausia – iš kaimų.

Grasinimais pradėti jų baudžiamąjį persekiojimą pagal suklastotus kaltinimus ar net kankinimais „savanoriai“ verčiami pasirašyti sutartis dėl dalyvavimo kare Ukrainoje.

„Praktika grobti vyrus papildant Ukrainoje kariaujančius dalinius ir įsiteikiant Maskvai kelia didelį Čečėnijos gyventojų nepasitenkinimą. Respublikos piliečiai piktinasi, kad Kadyrovas siunčia musulmonus dalyvauti ir žūti „svetimame“ dviejų krikščioniškų tautų – rusų ir ukrainiečių – kare. Tokia Kadyrovo politika laikoma musulmonų išdavimu“, – pažymima Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime.

Ukrainos gynybos ministras: mobilizuojami ne visi iš eilės, o konkretūs specialistai

Šiuo metu Ukrainoje mobilizuojami ne visi iš eilės, o konkretūs specialistai. Tai interviu „Amerikos balsui“ papasakojo Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša UNIAN.

Pasak ministro, dabar nėra būtinybės didinti karių skaičių. Ginkluotųjų pajėgų gretos papildomos ieškant konkrečių specialistų.

„Tai gali būti bepiločių skraidyklių operatoriai, IT specialistai, ryšininkai, artileristai ir t. t.“, – paaiškino O. Reznikovas.

Anot ministro, mobilizacijos užduotis nustato Generalinis štabas. „Jie (Generalinis štabas) įvertina, kiek pajėgų ir priemonių reikia karo veiksmams tuo ar kitu momentu, taip pat įvertina nuostolius. Būkime realistai – mes irgi patiriame nuostolių, yra ir sužeistųjų, ir, deja, žuvusiųjų“, – sakė ministerijos vadovas.

UNIAN primena, kad pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją šalyje dar 90-čiai dienų – iki šių metų lapkričio 21-osios.

Galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų lengvatinę paskolą

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą.

„Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime.

Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Neseniai ji išsiuntė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, tačiau abi šalys neatskleidžia, kokia ginkluotė jį sudarė.

Italijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog Ukrainai bus perduota haubicų.

„Sabotažo aktai“ okupuotame Kryme atskleidžia Rusijos laukiančius iššūkius kare Ukrainoje

Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.

Trečiadienį Jungtinės Karalystės gynybos žvalgyba pareiškė, kad „Rusijos vadai greičiausiai bus vis labiau susirūpinę dėl akivaizdžiai sumažėjusio saugumo Kryme, kuris veikia kaip užnugario bazė okupacijai“.

Net pati Rusija pripažino, kad sprogimai ir gaisrai, antradienį nuniokoję amunicijos sandėlį netoli Džankojaus kadaise saugiame Kryme, buvo „sabotažo aktas“, sukėlęs sumaištį ir privertęs evakuoti apie 3 000 žmonių.

Trečiadienį tame sandėlyje sprogimai tebesitęsė, tarsi ryškus priminimas apie Rusijos pažeidžiamumą Kryme.

Prieš savaitę Rusijos kariuomenė Kryme jau susidūrė su spaudimu, Ukrainai pranešus, kad per sprogimus buvo sunaikinti devyni Rusijos kariniai lėktuvai. Tuo metu Maskva tvirtino, kad sprogimai galėjo kilti dėl atsitiktinės nuorūkos.

Tokių paaiškinimų nebeužtenka, nes karas, kurio centre ilgą laiką buvo žiaurios kovos Ukrainos rytiniame Donbaso regione, dabar įgauna vis didesnę reikšmę pietiniame Kryme.

Krymo perspektyvas pablogino verslo laikraščio „Kommersant“ pranešimas, kad sprogimų taip pat įvyko netoli pusiasalio centre esančios Gvardeiskojės. Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos vis dar nieko nebuvo pakomentavusios šiuo klausimu.

Britų žvalgybos pranešime teigiama, kad Gvardeiskojėje ir Džankojuje „yra du svarbiausi Rusijos kariniai aerodromai Kryme“.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais po Kyjive įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliui palankų Ukrainos prezidentą.

Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.

Jei už sprogimus būtų atsakingos Ukrainos pajėgos, tai reikštų reikšmingą karo eskalaciją. Tokie išpuoliai taip pat galėtų rodyti, kad Ukrainos agentai sugeba prasiskverbti giliai į Rusijos okupuotą teritoriją.

Rusijos puolimo priešakyje esančiame Donecko regione du civiliai žuvo, o dar septyni buvo sužeisti per Rusijos surengtą kelių miestų ir kaimų apšaudymą.

Pasak Odesos regiono administracijos atstovo Serhijaus Bratčuko, naktį Rusijos bombonešiai Tu-22M3 paleido sparnuotąsias raketas į Odesos regioną, sužeisti keturi žmonės.

Pietiniame Mykolajivo mieste dvi Rusijos raketos anksti trečiadienį apgadino universiteto pastatą, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

Rusijos pajėgos naktį taip pat apšaudė Charkivą ir įvairias Charkivo srities dalis. Nukentėjo gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra, tačiau aukų pavyko išvengti.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) planuoja vykti į Ukrainą ir vakariniame Lvivo mieste susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu). Jie turėtų aptarti grūdų gabenimą ir galimybę nusiųsti faktų nustatymo misiją į Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę, kurios apšaudymu Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą.

Turkija teigia, kad iš Ukrainos uostų išplaukė dar keturi laivai su grūdais

Iš Ukrainos Čornomorsko ir Odesos uostų išplaukė dar keturi laivai su grūdais.

Kaip rašo „Reuters“, apie tai trečiadienį pranešė Turkijos gynybos ministerija. Jos teigimu, šiais laivais plukdomi saulėgrąžų rupiniai, saulėgrąžų aliejus ir kukurūzai.

Rusija neigia turinti ką nors bendra su sprogimu Jerevano turgavietėje

Rusijos ambasada Armėnijoje yra pasipiktinusi kaltinimais, kad esą RF specialiosios tarnybos yra susijusios su sprogimu Surmalu turgavietėje Jerevane. Tai trečiadienį pranešė portalas „aif“.

Pasak ambasados atstovų, Armėnijos žiniasklaida platina „ciniškas melagienas, kuriose yra šventvagiškų kaltinimų Rusijos struktūrų adresu“.

Anot Rusijos diplomatų, tai – provokacija, kurią inspiravo politinės jėgos, siekiančios pakirsti Rusijos ir Armėnijos santykius.

„Laukiame Armėnijos valdžios žingsnių, kurie užkirstų kelią tokioms nedraugiškoms apraiškoms, taip pat viešų komentarų“, - sakoma Rusijos ambasados pareiškime.

Pranešama, kad Rusijos ambasada Jerevane nusiuntė Armėnijos užsienio reikalų ministerijai atitinkamą notą.

Rugpjūčio 14 d. Jerevano Surmalu turgavietėje nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Armėnijos valdžia informavo, kad sprogo sandėlyje laikyti pirotechnikos gaminiai, ir atmetė teroro akto versiją. Oficialiais duomenimis, žuvo 16 žmonių, dar 62 buvo sužeisti.

JK: tikėtina, kad Rusijos kariuomenės vadovybė ims vis labiau nerimauti dėl saugumo Kryme

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos teigimu, tikėtina, kad po antradienio sprogimų Rusijos kariuomenės vadovybė ims vis labiau nerimauti dėl saugumo Kryme, praneša agentūra „The Guardian“.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina patvirtino, jog antradienį Džankojaus rajone sprogo Maskvos pajėgų sandėlis ir šio incidento metu taip pat apgadinta netoliese esanti geležinkelio linija.

Pasak ministerijos, Rusijos žiniasklaida taip pat skelbė apie netoli Gvardeiskoje karinės bazės rūkstančius dūmus.

Nors, ministerijos duomenimis, „šių incidentų priežastis ir padarytos žalos mastas lieka neaiškus“, Rusijos kariuomenės vadovybė veikiausiai ims vis labiau nerimauti dėl saugumo nuo 2014 m. Maskvos okupuotame pusiasalyje.

Rusijos teritorijoje sprogo sunkvežimis su kariškiais

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje sprogo sunkvežimis „Kamaz“ su kariškiais, vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti.

Kaip pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, sunkvežimis tikriausiai užvažiavo ant prieštankinės minos.

Gautomis žiniomis, incidentas įvyko antradienį netoli Ukrainos sienos.

Anksčiau trečiadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu, pranešė, kad Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 17 d. jau neteko apie 44 100 kareivių.

Odesoje medikai už pinigus klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas

Odesoje medikai ir valdininkai klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Su tokiais „dokumentais“ šaukiamojo amžiaus vyrai galėjo nekliudomai vykti į užsienį.

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuru.

Tyrėjų duomenimis, nusikalstamą schemą sukūrė Odesos karinės medicinos komisijos gydytojai ir Malinovskio rajono teritorinio komplektavimo ir socialinės paramos centro pareigūnai.

Jie siūlydavo vyrams įforminti netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Karo prievolininkams buvo priskiriami neegzistuojantys susirgimai. Su tokia pažyma vyrai galėjo išvažiuoti iš Ukrainos. Ši paslauga kainavo 7 tūkst. dolerių.

Teisėsaugininkai dokumentų išdavimo metu sulaikė du asmenis, jų darbovietėse ir gyvenamosiose vietose atliekamos kratos. Pareigūnai taip pat ieško žmonių, kuriems jau buvo išduoti suklastoti dokumentai.

Dėl šio fakto iškelta baudžiamoji byla.

„rbc.ua“ primena, kad neseniai Odesos srityje buvo sulaikyta moteris, kuri organizavo neteisėtą vyrų išvežimą į užsienį.

Ukrainoje galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies.

Į Čekiją gydytis atvyko kare su Rusija sužeisti Ukrainos kariai

Į Čekiją gydytis atvyko pirmieji kare su Rusija sužeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai. Tai pranešė Čekijos radijas.

Gautomis žiniomis, Lazne Darkovo kurortinėje vietovėje šalies rytuose gydymo ir reabilitacijos kursą pradėjo du pirmieji pacientai iš Ukrainos.

Kaip sakė naujienų agentūrai ČTK sanatorijos vadybininkė Lenka Krotko, sužeistieji čia praleis mažiausiai mėnesį.

Vėliau ten atvyks ir daugiau kariškių iš Ukrainos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių pervežimą ir gydymą organizuoja fondas „Regi Base“, kuris jau 11 metų teikia pagalbą sužeistiems kariškiams, policininkams ir ugniagesiams.

„Praeityje mes jau gydėme kariškius iš Sakartvelo, o 2018 metais pas mus buvo Ukrainos karių, sužeistų Donbase“, – papasakojo L. Krotko.

JAV gynybos sekretorius ir Ukrainos gynybos ministras kalbėjosi telefonu

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas savo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.

Remiantis Ll. Austino paskelbtu pranešimu, abu diplomatai pasikalbėjo apie Ukrainos neatidėliotinus ir ilgalaikius poreikius saugumo srityje. O. Reznikovas taip pat informavo Ll. Austiną apie dabartinę padėtį karo lauke Ukrainoje.

JAV gynybos sekretorius ir Ukrainos gynybos ministras įsipareigojo ateityje palaikyti artimus ryšius.

NATO: reikia skubiai leisti TATENA patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariuomenė.

Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.

„Būtina skubiai leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai atlikti patikrinimą ir užtikrinti visų Rusijos pajėgų išvedimą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

Pasak J. Stoltenbergo, tai, kad objektą kontroliuoja Rusijos kariuomenė, „kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių šalių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams“

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Praėjusią savaitę buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis ir įspėta apie rimtą krizę Zaporižioje.

Ketvirtadienį Ukrainoje įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) ir JT vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) susitikimas. Manoma, kad jie, be kitų klausimų, aptars ir padėtį Zaporižios AE.

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines elektrines, kur gaminama maždaug pusė šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklų – vienas iš tokių objektų yra Černobylyje.

Kyjivo raginimą sukurti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios AE parėmė sąjungininkai Vakaruose.

Ukrainos prezidento patarėjas: Krymo tiltas „turi būti sunaikintas“

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas trečiadienį, po virtinės sprogimų Kryme, paragino „sunaikinti“ Maskvos pastatytą tiltą, jungiantį šį Kremliaus aneksuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.

2018 metais Rusijos prezidento V. Putino iškilmingai atidarytas 19 km ilgio tiltas yra pagrindinis Maskvos karinis ir civilinis sausumos koridorius į pusiasalį, aneksuotą 2014-aisiais.

„Šis tiltas yra neteisėtas objektas“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento patarėjas M. Podoliakas.

„Todėl jis turi būti sunaikintas. Nesvarbu, kaip – savanoriškai ar ne“, – pridūrė jis, leisdamas suprasti, kad tiltas per Kerčės sąsiaurį gali tapti Ukrainos pajėgų kariniu taikiniu.

Rusija aneksavo Krymą po masinių demonstracijų Ukrainoje 2014 metais, per kurias buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.

Rusijos karinius objektus pusiasalyje neseniai sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas buvo „sabotažo“ aktas.

Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.

Po vėlai antradienį nugriaudėjusių sprogimų šaudmenų sandėlyje netoli Džankojaus kaimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi sakė, kad iš aneksuoto pusiasalio pradėjo plūsti rusų turistai, supratę, kad „Krymas jiems ne vieta“.

Rusija teigia Kryme likvidavusi islamistų kuopelę

Praėjus dienai po naujų sprogimų Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje tenykštės institucijos skelbia apie spėjamą islamistų kuopelės likvidavimą. Sulaikyti šeši asmenys, priklausantys uždraustai grupuotei „Hizb ut-Tahrir“, trečiadienį „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas. Rusų žvalgybai (FST) esą pavyko smūgis prieš islamistus.

Grupuotės veikla buvo koordinuojama iš Ukrainos teritorijos, teigė S. Aksionovas. Vyriausybė Kyjive, kuri nori atgauti 2014 metais aneksuoto Juodosios jūros pusiasalio kontrolę, kol kas šios informacijos nekomentavo.

Iš FST pareiškimo nėra aišku, ar suimtieji siejami su pastaraisiais sprogimais Rusijos karinėse bazėse Kryme. Tačiau be Jaltos miesto kaip islamistų sulaikymo vieta įvardyta Džankojaus vietovė. Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad prie Džankojaus per sabotažo aktą, be kita ko, buvo apgadintas karinis sandėlis.

Ukraina kol kas nėra pareiškusi, ar jai tenka atsakomybė dėl atakų Kryme. Jau praėjusią savaitę čia buvo smarkiai apgadinta karinė bazė. Kariniai ekspertai mano, kad toli už Ukrainos fronto linijos gali veikti Ukrainos partizanai arba specialieji būriai.

Ukrainos pajėgos smogė rusų būstinei Lysyčanske, žuvo iki 100 karių

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, anot žinių portalo „Nexta“, pavyko smogti rusų būstinei okupuotame Lysyčansko mieste. Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus teigė, kad žuvo iki 100 okupantų.

Lysyčansko miestą Rusijos daliniai užėmė liepos pradžioje.

Europos Komisija sureagavo į A. Navalno reikalavimą dėl griežtesnių sankcijų rusų oligarchams

Kremliaus kritikui A. Navalnui pareikalavus griežtesnių sankcijų rusų oligarchams, Europos Komisijos atstovė trečiadienį pabrėžė, kad šeši ES paskelbti sankcijų paketai yra didžiausi per visą Bendrijos gyvavimą. Į sankcijų sąrašą jau įtraukta daugiau kaip 1 200 asmenų, sakė atstovė, paprašyta pakomentuoti A. Navalno raginimą.

„Mūsų žinia yra aiški: tie, kas sudarė sąlygas invazijai į Ukrainą, moka kainą už savo veiksmus“, - kalbėjo atstovė. Klausimas, ar į ES sankcijų sąrašą įtraukti daugiau asmenų, esą ES šalių rate diskutuojamas ne viešai, o konfidencialiai.

A. Navalnas prieš tai paragino toliau skelbti sankcijas Rusijos oligarchams, remiantiems prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje.

Pasak A. Navalno, Vakarų sankcijos iki šiol pritaikytos tik 46 iš 200 „Forbes“ turtingiausių Rusijos žmonių sąrašo. „Man visa tai nepanašu į visapusišką karą prieš V. Putino oligarchus“, – socialiniuose tinkluose parašė A. Navalnas. Opozicionieriaus teigimu, ES sankcijų sąrašuose vis dar nėra dujų milžinės „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Millerio, o JAV sankcijų sėkmingai vengia gerai žinomas rusų oligarchas Romanas Abramovičiųs.

A. Navalnas paragino Vakarus „skubiai skelbti asmenines sankcijas V. Putino vagims“ ir pasiūlė ES, JAV ir Jungtinei Karalystei (JK) 20 metų į savo teritoriją neįsileisti Rusijos karo Ukrainoje rėmėjų.

A. Navalnas šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis įkalintas dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu, kuriuos pats opozicionierius ir jo bendražygiai laiko politiškai motyvuotai.

Rusija po sprogimų Kryme keičia Juodosios jūros flotilės vadą

Po sprogimų rusų karinėje bazėje Kryme Rusija keičia Juodosios jūros flotilės vadą. Naujuoju vadu paskirtas Viktoras Sokolovas, pranešė naujienų agentūra RIA Novosto, remdamasi šaltiniais.

Prieš daugiau kaip savaitę per sprogimą karinių oro pajėgų bazėje 2014 metais aneksuotame pusiasalyje buvo sunaikinti keli lėktuvai.

Antradienį, Rusijos duomenimis, Kryme įvyko sprogimas amunicijos sandėlyje.