39-erių Jeremy Evans iš Alber­tos provincijos (Kanada) 2017-ųjų rugpjūtį išsiruošė į žygį kalnuose. Sustojęs stebėti ganyklose besiganančių avių, jis pastebėjo lokio jauniklį. Netrukus iš krūmų išniro ir patelė – daugiau nei 130 kilogramų sveriantis grizlis.

„Ji letena perbraukė per mano veidą ir vienu mostu nuplėšė nosį, ausį, viską. Paskui ėmė drasyti pakaušį, tarsi šuo graužtų kaulą“, – prisiminė vyras.

Sunkiai sužalotas Jeremy bandė nusišauti, tačiau ginklas neiššovė. Bandydamas dar kartą, jis netyčia paleido šūvį – kulka praskriejo šalia ir vos į jį nepataikė. Sukrėstas ir nusilpęs vyras nuslydo apie 60 metrų žemyn į akmenuotą upelio vagą.

Vyras buvo įsitikinęs, kad išgyventi nebepavyks, todėl išsitraukė telefoną norėdamas parašyti atsisveikinimo žinutę šeimai. Tačiau kalnuose nebuvo ryšio. Tada Jeremy nusprendė įsijungti muziką. Įjungus atsitiktinį grojaraštį, pirmoji pasigirdo puikiai žinoma vaikiška dainelė „Baby Shark“.

Būtent ji jam priminė mažą dukrą, kuri prieš miegą nuolat klausydavosi šios melodijos. 

„Nežinau, ar jėgų suteikė pati daina, ar mintys apie šeimą, bet nusprendžiau ropštis aukštyn. Kažkur viduje atsirado ryžtas“, – pasakojo jis.

Nors buvo kone be sąmonės, Jeremy sugebėjo pasiekti apleistą stovyklavietę, o vėliau – savo automobilį. Stebuklingai jis dar pats nuvairavo iki artimiausio kurorto, iš kur buvo sraigtasparniu nugabentas į ligoninę.

Medikai atliko kelias itin sudėtingas operacijas, kai kurios truko net po 13 valandų. Vyrui prireikė daugiau nei tūkstančio siūlių ir metalinių segtukų, penkių didelių ir penkiolikos smulkesnių operacijų.

„Mano kairė akis kabojo iškritusi iš akiduobės. Ji buvo nusisukusi žemyn. Kad galėčiau matyti, turėjau arba ją pakelti ranka, arba stipriai atlošti galvą. Atsimenu, kad paliečiau veidą ir niekas nebuvo taip, kaip anksčiau. Žandikaulis kabojo nusmukęs kairėje pusėje, visi dantys buvo atviri“, – sakė Jeremy.

Po siaubingos patirties vyrą kamuoja potrauminio streso sindromas – jį gali išprovokuoti net ledo trakštelėjimas ar kraujo kvapas. Vis dėlto jis nusprendė ne tik pats gyventi toliau, bet ir padėti kitiems – renka lėšas PTSD tyrimams bei išleido knygą „Mauled“, kurioje detaliai pasakoja savo istoriją.

„Šeima – visada pirmoje vietoje. Prašyti psichologinės pagalbos nėra silpnumo ženklas – tai stiprybė. Vyrams dažnai primetama, kad jie turi būti kieti ir rūpintis šeima, bet jei pats nesi psichiškai tvirtas, to padaryti negali. Taigi, kreipkitės pagalbos“, – pabrėžė jis.

Stebėtina, bet Jeremy dar kartą sugrįžo į tuos pačius miškus, kuriuose jį buvo užpuolęs grizlis, ir netgi vėl išvydo šiuos plėšrūnus. Jis sakė pajutęs „gerą jausmą“, kad sugebėjo išgyventi ir sugrįžti.