Žvalgybos pateiktą informaciją žurnalistams citavo Pietų Korėjos parlamentaras Lee Seong-kweunas.

Balandį Pietų Korėjos Nacionalinė žvalgybos tarnyba „sakė, kad kare žuvusių (Šiaurės Korėjos karių) skaičius yra mažiausiai 600, bet remdamasi atnaujintais vertinimais dabar ji mano, kad šis skaičius yra maždaug 2 tūkstančiai“, sakė Lee Seong-kweunas.

Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros teigė, jog Pchenjanas į Rusiją 2024-aisiais, be artilerijos šaudmenų, raketų ir ilgo nuotolio raketų sistemų, išsiuntė daugiau nei 10 tūkst. karių, daugiausia – į Kursko regioną.

Įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas teigė, jog Pietų Korėjos žvalgyba numano apie papildomų 6 tūkst. Pchenjano karių ir inžinierių dislokavimą Rusijoje ir spėja, kad apie tūkstantis jau yra atvykę.

„Vertinama, jog iš naujojo, trečiojo 6 tūkst. pajėgų dislokavimo plano apie tūkstantis karo inžinierių jau atvyko į Rusiją“, – tvirtino jis.

Anksčiau šiais metais Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, jog Šiaurės Korėja į Kurską išsiųs statybininkus ir išminuotojus.

Pchenjanas patvirtino, jog siuntė karius paremti Rusijos karą balandį ir pripažino, kad tarp jų būta žuvusių kovose.

Vėliau Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas susitiko su žuvusiųjų per Rusijos invaziją prieš Ukrainą šeimomis ir pareiškė užuojautą.

Valstybinė žiniasklaida paviešino nuotraukas, kuriose kupinas emocijų Kim Jong Unas apkabina susijaudinusį karį, grįžusį iš fronto. Vaizdo medžiagoje pastarasis, regis, iš širdgėlos įsikniaubia į šalies lyderio krūtinę.

Kim Jong Unas taip pat buvo užfiksuotas besiklaupiantis prieš kritusio kario portretą, taip atiduodamas pagarbą ir palikdamas medalius bei gėles prie žuvusiųjų nuotraukų.

Pernai Rusija ir Šiaurės Korėja pasirašė karinę sutarti, į kurią įeina ir abipusės paramos sąlyga. Tai įvyko reto reginio – Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito šalyje atsiskyrėlėje – metu.